Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) tapo standartinės įrangos dalimi daugelyje šiuolaikinių transporto priemonių. Ji stengiasi neleisti ratams užsiblokuoti, kai stabdote. Dėl šios priežasties automobilis pasidaro geriau valdomas ir sutrumpėja jūsų stabdymo kelias. Bene svarbiausias šios sistemos komponentas yra ABS daviklis. Atskiri davikliai sumontuoti prie visų ratų. Nustatyti, kuris iš jų veikia netinkamai, yra labai svarbu. Tik taip įmanoma užtikrinti, kad automobilis elgtųsi prognozuojamai ir saugiai stabdytų. Apžvelkime nustatymo ypatumus.
ABS davikliai – apžvalga
Kam reikalingas ABS? Ogi tam, kad ratai neužsikirstų pradėjus staigiai stabdyti. Įprastai, nuo pernelyg didelės stabdymo jėgos, arba stabdant ant apledėjusios ar šlapios kelio dangos, ratai gali netekti sukibimo bei užsikirsti. Tada jie tiesiog slysta paviršiumi, sukimosi greitis nemažėja ir automobilis nestoja.
Paprastai, kiekvienas ratas turi po ABS daviklį. Jis dar gali būti vadinamas ratų greičio sensoriumi. Jis stebi kiekvieno rato sukimosi greitį ir siunčia šią informaciją į ABS valdymo bloką. Tada sistema reguliuoja stabdymo jėgą bei reguliuoja perdavimą, kad nė vienas ratas neužsikirstų.
ABS daviklių gedimai, problemos, diagnostika
Abs davikliai gali patirti pažeidimus, natūraliai susidėvėti arba nustoti tinkamai veikti dėl kitų, išorinių problemų. Apie tai paprastai praneš vienas iš trijų ženklų: užsidegė ABS lemputė prietaisų skydelyje, ABS ėmė veikti visiškai neprognozuojamai arba staiga nustojo veikti, pajautėte problemas, susijusias su sukibimo kontrolės (TCS) sistema mat jos tarpusavyje yra susijusios.
Jeigu įtariamas daviklio gedimas, dažniausiai viskas prasidės nuo vizualios apžiūros. Automobilis turi būti pakeliamas ant keltuvo arba reikia atsidurti duobėje, kad galėtumėte prieiti prie rato konstrukcijos. Pats daviklis yra prie rato stebulės arba stabdžių rotoriaus (verčiausia - kreiptis į servisą dėl tikslaus nustatymo). Tada reikėtų vizualiai apžiūrėti daviklį. Jeigu jis apsinešęs šiukšlėmis, purvu, jį reikėtų nuvalyti bei vėl patikrinti. Taip pat apžiūrėkite ar ant korpusų nėra pažeidimo požymių, ar visi laidai bei jungtys atrodo tvarkingai, nėra korozijos. Jeigu šių ženklų nepastebite, reikėtų griebtis diagnostinio įrankio.
Tiems, kurie turi OBD-II (borto diagnostikos) skaitytuvą, tereikia prijungti kompiuterį ar specialią planšetę prie transporto priemonės diagnostikos prievado. Palaukite, kol programa atliks nuskaitymą. Skeneris parodys visus klaidų kodus, kurie indikuos apie daviklio problemas. Koduose paprastai nurodoma rato vieta, pavyzdžiui, priekinis kairysis arba galinis dešinysis.
Jeigu tokio įrankio neturite, galima tikrinti ir mechaniniu būdu. Tam jums reikės multimetro. Nustatykite multimetrą į omų matavimą (Ω) ir išmatuokite kiekvieno daviklio varžą. Palyginkite šiuos rodmenis su tuo, ką rekomenduoja gamintojas ar servisas. Nuokrypiai bei anomalijos gali rodyti, kad daviklis veikia netinkamai. Be to, kiekvieno daviklio rodmenys turėtų atitinkamai keistis greitėjant ratų sukimuisi.
Verta paminėti ir tai, kad, jeigu turite OBD-II įrankį, paprašykite, kad kas nors vairuotų transporto priemonę, o jūs stebėtumėte ABS daviklis rodmenis per diagnostikos programą. Jeigu matote vieno daviklio rodmenų neatitikimą, ko gero jis ir yra sugedęs.
Dėl ko sugenda ABS davikliai?
Pagrindinėmis priežastimis galima įvardinti tris faktorius.
Pirmasis – purvas ir kita tarša. Susikaupę nešvarumai ir šiukšlės gali trukdyti davikliai tiksliai nuskaityti rato greitį.
Antroji priežastis – fizinė žala. Dėl amžiaus arba sutrenkimo, net po eismo įvykio daviklis gali patirti pažeidimų, dėl ko išeina iš rikiuotės.
Na ir trečiasis dalykas – korozija. Lietuvoje jis itin aktualus dėl to, kad ant kelių barstomos druskos, netrūksta drėgmės, temperatūrinių pokyčių. Dėl to davikliai koroduoja ir praranda savo funkcionalumą.
➔ Grįžti į sąrašą
