Antifrizas - labai svarbus komponentas, padedantis saugoti transporto priemonės variklį. Jo labai reikia dėl to, kad automobilio variklis tarnautų kuo ilgiau bei neperkaistų ar neužšaltų. Nors jis yra labai svarbus, ne visi žino jo tikslą, paskirtį, naudą bei ypatumus. Tokia informacija praverčia rūpinantis automobiliu bei stengiantis apsaugoti variklį nuo bereikalingos žalos.
Kas yra antifrizas?
Antifrizas, dar vadinamas aušinimo skysčiu yra medžiaga, kuri cirkuliuoja variklio aušinimo sistemoje. Daugiausiai jis sudarytas iš etilenglikolio arba propilenglikolio. Jo sudėtyje taip pat yra distiliuoto vandens ir specialių priedų, kurie gali gerinti jo fizines savybes. Šie priedai taip pat yra būtini, kad variklio vidiniuose mazguose nesusidarytų korozija ir apnašos.
Ką antifrizas daro automobilyje?
Pagrindinė aušinimo skysčio paskirtis - reguliuoti variklio darbinę temperatūrą. Jis sugeria perteklinę variklio šilumą ir išsklaido ją per radiatorių, nes kitu atveju motoro generuojamas karštis būtų per didelis ir jis sugestų (buitiškai kalbant užkaltų).
Kai lauke šalta, antifrizo buvimas sumažina aušinimo sistemoje esančio skysčio užšalimo temperatūrą. Jeigu antifrizo nebūtų ir skystis sistemoje užšaltų, atsirastų labai didelių problemų.
Kaip jau minėjome, aušinimo skysčio sudėtyje yra priedų, kurie apsaugo variklio komponentus nuo korozijos ir nuosėdų. Jeigu niekas nestabdytų, susidarančios nuosėdos užkimštų aušinimo sistemą ir sumažintų jos veiksmingumą arba visiškai ją išvestų iš rikiuotės. Tai – dar viena problema dėl kurios variklis perkaista. Tos medžiagos, kurios suvaldo koroziją, vadinamos inhibitoriais.
Kur ir kaip dažnai pilti antifrizą?
Antifrizas turi būti pilamas į automobilio radiatorių arba tam skirtą aušinimo skysčio talpyklą. Ją galima gana lengvai pažinti pagal specialų aušinimo skysčio simbolį, kuris bus ant dangtelio ir/ar ant talpos.
Visgi gali būti naudinga atsiversti savo automobilio vadovą bei instrukciją, kad turėtumėte konkrečią informaciją dėl bakelio vietos ir rekomenduojamo antifrizo tipo.
Didžiojoje dalyje automobilių antifrizo lygį stebi specialūs davikliai. Pastebėjus per smarkų sumažėjimą apie tai praneša lemputė prietaisų skydelyje. Nepaisant to, svarbu reguliariai ir patiems tikrinti antifrizo lygį bei sistemos būklę. Aušinimo skysčio rezervuare paprastai yra žymos (MIN bei MAX), rodančios optimalų lygį. Stenkitės, kad skysčio būtų daugiau nei MIN atžymos lygis, bet ne daugiau nei MAX atžyma.
Jei antifrizo spalva pakitusi arba jame plaukioja nuosėdos, taip pat laikas jį keisti. Šito joks daviklis neparodys, tad geriausia kartais patiems atsidaryti variklio dangtį ir pažiūrėti į bakelyje esantį skystį. Dauguma gamintojų rekomenduoja keisti antifrizą kas 50-000-100 000 km, tačiau tai gali skirtis priklausomai nuo automobilio ir naudojamo antifrizo tipo.
Kaip išsirinkti geriausią antifrizą?
Aušinimo skysčių asortimentas elektroninėje parduotuvėje autoaibe.lt yra ganėtinai didelis. Nors čia galite labai lengvai rasti savo automobiliui tinkančius aušinimo skysčio produktus, verta žinoti ir tai, kuo produktai skiriasi.
Pirmiausiai visi pastebės, kad skiriasi antifrizo spalva. Jis gali būti rožinis, žalias, mėlynas arba net oranžinis. Seniau spalva galėdavo nusakyti priemonės savybes, tačiau patobulėjus chemijos pramonei, spalva nebeturi didelės įtakos. Tikrai nerekomenduojama maišyti skirtingų spalvų antifrizą.
Kas turi įtakos, tai pačio skysčio tipas. IAT (neorganinių rūgščių technologija) tipo antifrizas paprastai yra žalios arba geltonos spalvos. Jis būna pigiausias.
OAT yra kitas tipas. Tai - organinių rūgščių technologija. Dažnai šie produktai raudonos arba violetinės spalvos. Ši rūgštis tinka šiuolaikiniams varikliams ir tarnauja daugiau kilometrų nei IAT. Na ir galiausiai paminėjimo verta HOAT (hibridinė organinių rūgščių technologija). Tai IAT ir OAT derinys, naudojamas daugelyje Europos automobilių.
➔ Grįžti į sąrašą
