Žiemą vairuotojams kyla nemažai iššūkių. Vienas ir bene didžiausias iš jų – apsnigti ar net apledėję keliai, ant kurių važiuoti yra slidu bei nesaugu. Tam, kad sumažinti slydimo bei įvykio riziką, reikalingos geros žieminės padangos. Pasirinkimo internete netrūksta, todėl mes apžvelgsime, į kokius faktorius kreipti didžiausią dėmesį bei kaip pasirinkti geriausias padangas žiemai internetu.
Net jei perkate internetu, galite gana greitai rasti gerus pasirinkimus savo automobiliui. Siūlome vadovautis šiais Autoaibe.lt komandos specialistų patarimais:
Na ir galiausiai – prisiminkite, kad likus kelioms savaitėms iki balandžio 1 d., jau reikėtų galvoti apie žieminių padangų keitimą vasarinėmis. Rezervuokite vietą ratų keitimo servise iš anksto, nes užimtumas tuo metu būna didelis.
Europos kontekste Lietuvos žiemos yra tikrai ilgos ir šaltos. Oro temperatūra dažnai nukrenta žemiau 0 °C, o kelias gali būti apledėjęs ar apsnigtas, nes neretai pasitaiko ne tik pūgų, bet ir šlapdribos. Kelių būklė kiekvieną dieną gali būti skirtinga, tad geros padangos duoda milžinišką naudą saugantis nuo pavojų.
Žiemą turbūt vairuotojai susiduria su tokiais iššūkiais kaip: sumažėjęs sukibimas su šlapia ir apledėjusia danga, pailgėjęs stabdymo kelias ir šoninio slydimo rizika. Tokiomis sąlygomis žieminės padangos yra būtinos ne tik dėl to, kad taip reglamentuoja KET, bet ir dėl elementaraus saugumo.
Gamintojai žiemines padangas projektuoja taip, kad gumos mišinys išliktų elastingas ir pakankamai minkštas net esant žemai temperatūrai. Minkštesnė guma geriau sukimba su paviršiumi ir sustoja per trumpesnį kelią. Be to, galima rinktis ir dygliuotas, ir nedygliuotas žiemines padangas. Visgi, teisybės dėlei reikėtų paminėti, kad dygliuotos padangos ne visose ES valstybėse yra legalios, kaip kad Lietuvoje, todėl jei keliaujate į užsienį, jas reikėtų pasikeisti arba iš karto rinktis nedygliuotą variantą.
Europos Sąjungoje padangų eksploatacinius standartus reglamentuoja griežtos taisyklės. Gamintojai privalo vartotojams suteikti daug naudingos informacijos apie padangų patvarumą, technines savybes ir, aišku, tinkamumą žieminėms sąlygoms.
Vienas iš svarbiausių žieminių padangų ženklinimo simbolių yra 3PMSF. Šis simbolis, kurį sudaro trys viršukalnės ir snaigė, rodo, kad padanga išlaikė įvairius standartizuotus bandymus dėl efektyvaus sukibimo su apsnigta kelio danga.
Be 3PMSF, daug žieminių padangų taip pat žymimos M+S (Mud + Snow) ženklu, nors dabar šis žymėjimas laikomas mažiau patikimu nei 3PMSF. Taip yra todėl, kad M+S ženklinimą gamintojas gali uždėti pats, savo nuožiūra, nesiremdamas jokiais standartizuotais testais.
Pas patikimus pardavėjus fizinėse parduotuvėse ar net besirinkdami padangas internete, rasite vadinamą informacinį lipduką. Jame nurodomos tokios padangų specifikacijos, kaip kuro sąnaudų efektyvumas, sukibimas su šlapia kelio danga ir riedėjimo triukšmas. Ši informacija leidžia labai efektyviai palyginti skirtingus variantus ir rasti geriausią kainos bei kokybės santykį perkant žiemines padangas.
Šiek tiek plačiau palyginkime dygliuotas ir nedygliuotas padangas žiemai.
Dygliuotos padangos protektorius yra padengtas smulkiais metaliniais dygliukais. Jie, kaip alpinisto batai, sukimba su ledu ar sniegu ir generuoja daugiau mechaninio sukibimo su šalta, apledėjusia ir(ar) apsnigta danga. Jos ypač populiarios Šiaurės Europos šalyse, tačiau jas taip pat dažnai renkasi užmiesčio ir kaimo vietovių gyventojai, kurie važinėja mažiau prižiūrimais keliais. Pagrindinis tokių padangų minusas – jos yra triukšmingesnės ir labiau kenkia asfaltui, kuriuo važinėjama.
Lietuvoje dygliuotas padangas leidžiama naudoti žiemos mėnesiais (nuo lapkričio iki balandžio mėn.), tačiau nemažoje dalyje ES valstybių jos apskritai draudžiamos.
Na, o nedygliuotos žieminės padangos yra panašesnės į vasarines, tik gaminamos iš minkštesnio mišinio gumos bei turi gilesnį, įmantresnį protektoriaus raštą. Būtent tai leidžia sukibti ir su žiemiškais keliais. Jas dažniau renkasi vairuotojai, kurie važinėja miestuose arba net keliauja į užsienį. Jos ne tokios triukšmingos, tačiau ir sukibimu šiek tiek atsilieka nuo dygliuotų, jeigu sąlygos – labai ekstremalios.
Šaltuoju metų laiku joks vairuotojas negali išvažiuoti į kelią be žieminių padangų. Jos yra labiausiai pritaikytos šaltuoju sezonu kylantiems iššūkiams, tad vairuotojai gali jaustis saugūs ir užtikrinti dėl savo ir kitų saugumo. Tačiau tiems, kurie ruošiasi įsigyti naują žieminių padangų komplektą arba nori pagilinti savo žinias, paruošėme gidą, kuriame apžvelgsime, kaip žymimos žieminės padangos bei kokia tų žymėjimų reikšmė ir svarba.
Vienas iš garsiausių ir labiausiai žinomų žieminių padangų žymėjimų yra simbolis 3PMSF. Tai yra specialus ženklelis, kuriame rodomos trys viršukalnės ir snaigė. Ką reiškia 3PMSF? Ogi faktą, kad gamintojas su šiuo padangų modeliu praėjo standartizuotus testus ir įrodė, kad padanga išlaiko gerą sukibimą net ant apsnigtos kelio dangos.
Europos Sąjungoje 3PMSF simbolis užtikrina vairuotojus, kad padanga buvo išbandyta ir sertifikuota dėl efektyvaus sukibimo. Pavyzdžiui, ant populiarių žieminių padangų linijų, tokių kaip „Nokian Hakkapeliitta“ ir „Continental WinterContact TS 860“, išdidžiai puikuojasi 3PMSF logotipas. Jį galima pamatyti ant šoninės padangos sienelės.
Daug kas žiemines ar viso sezono padangas klaidingai tapatina su M+S ženklu.
Tiesa ta, kad M+S tėra Mud+Snow (liet. Purvas + Sniegas) žymėjimas, kuris parodo, jog padangos geriau sukimba su ne pačia geriausia kelio danga, tačiau nepraėjo jokių standartizuotų testų ir nėra toks patikimas kaip 3PMSF ženklas. Simbolis M+S negarantuoja tokio pat lygio eksploatacinių savybių ant sniego, kaip 3PMSF sertifikatas. Dėl to nereikėtų suklysti ir atidžiai stebėti žymėjimą.
Pagal ES taisykles, padangos turi būti įvertintos ir sužymėtos pagal įvairius kriterijus. Teisės aktai ir reglamentai reikalauja gamintojų informuoti vartotoją apie svarbias produkto savybes. Išsami etiketė nurodo tokius svarbius techninius aspektus, kaip: kuro sąnaudų efektyvumas, sukibimas su šlapia kelio danga bei riedėjimo skleidžiamas triukšmas.
Remiantis informacija ant etiketės galima palyginti skirtingų gamintojų bei modelių padangas ir žinoti, kuris modelis siūlo geriausią kainos bei kokybės santykį.
Bendros tendencijos yra tokios, kad žieminių padangų degalų naudojimo efektyvumo rodikliai dažnai būna prastesni (su jomis vartojama daugiau degalų) nei vasarinių padangų. Taip yra dėl minkštesnio gumos mišinio, kuris žemoje temperatūroje išlieka elastingas. Visgi, mainais už aukštesnes kuro sąnaudas galima džiaugtis geresniu sukibimu su šlapia ir net apledėjusia kelio danga, o tai svarbu žiemą.
Ant padangos šoninės sienelės esantys žymenys taip pat nurodo ne tik jos tinkamumą žiemai, bet ir svarbiausias technines charakteristikas, pavyzdžiui: padangos matmenis, apkrovos ir greičio indeksą bei papildomas savybes, kaip kad runflat.
Pavyzdžiui, ant padangos, pažymėtos 205/55 R16 91V, pateikiama informacija leidžia mums žinoti tokius dalykus:
Nors šie žymėjimai nėra išskirtiniai tik žieminėms padangoms, jie labai svarbūs siekiant užtikrinti, kad padanga būtų suderinama su transporto priemonės ratais ir pritaikyta važiavimo sąlygoms. Rinkdamiesi visada įsitikinkite, kad dydis ir kitų specifikacijų reitingai atitinka tai, ko ieškote.
Jeigu reikia patarimo, visada galite užduoti klausimus pardavėjų konsultantams ir jie parinks optimalų produktą.
Kai renkatės padangas, galite pastebėti, jog ant jų būna pažymėti įvairiausi skaičiai bei simboliai. Visi jie ten atsiranda ne be priežasties. Kiekvienas iš jų nurodo tam tikrą padangos specifikaciją bei charakteristiką. Žinodami, ką reiškia skaičiai, lengviau pasirinksite geriausią modelį savo automobiliui. Na, o charakteristikos taip pat atskleis, už ką verta mokėti daugiau, kurios padangos leis jausti maksimalų komfortą važinėjant.
Ant padangos šoninės sienelės esantys skaičiai suteikia svarbios informacijos apie jos dydį, konstrukciją ir eksploatacines savybes.
Tiesa, nuo 2021 m. gegužės mėnesio galioja ES direktyva, pagal kurią siekiama geriau informuoti pirkėjus apie padangų savybes.
Toks svarbios informacijos pateikimas gali būti labai naudingas pirkėjams.
Paimkime pavyzdį: 205/55 R16 91V padangos.
Žinodami šiuos skaičius užtikrinsite, kad pasirinksite tinkamas padangas savo automobiliui. Nors aukščio, pločio bei ratlankio skersmens dydžiai yra lengvai perprantami, tačiau apkrovos ir greičio indeksai reitinguojami unikaliai. Pateikiame lenteles, kurios padės lengviau suprasti šiuos simbolius ant padangų.
Apkrovos indeksas
Šis indeksas rodo didžiausią svorį, kurį saugiai gali išlaikyti viena padanga, kai ji pripūsta iki rekomenduojamo slėgio. Jis išreiškiamas skaitine verte, o didesnis skaičius reiškia didesnę apkrovą. Trumpa įprastų indeksų apžvalga:
|
Apkrovos indeksas |
Maksimalus svoris (kg) |
|
75 |
387 |
|
82 |
475 |
|
91 |
615 |
|
98 |
750 |
|
104 |
900 |
Pavyzdys: jei automobilio padangų apkrovos indeksas yra 91, kiekviena padanga gali išlaikyti iki 615 kg. Tai reiškia, jog keturių padangų komplektas gali išlaikyti maksimalią 2460 kg apkrovą. Į šį dydį įeina transporto priemonės nuosavas svoris, keleiviai ir krovinys.
Įsitikinkite, kad apkrovos indeksas gerokai viršija transporto priemonės svorį su . Perkrovus padangas su mažesniu apkrovos indeksu, jos gali būti pažeistos ir kelti pavojų saugumui.
Greičio indeksas
Greičio reitingas praneša apie didžiausią greitį, kurį padanga gali pasiekti ir išlaikyti be rizikos saugumui. Indeksas žymimas raidėmis. Pagal abėcėlę, kuo raidė yra arčiau galo, tuo aukštesnį maksimalų greitį galima saugiai pasiekti. Toliau pateikiami įprasti greičio indeksai:
|
Greičio indeksas |
Maksimalus greitis (km/h) |
Įprastai naudojama |
|
T |
<190 |
Paprastos keleivinės transporto priemonės |
|
H |
<210 |
Sportiškesni automobiliai |
|
V |
<240 |
Greitos transporto priemonės |
|
W |
<270 |
Sportiniai automobiliai |
|
Y |
<300 |
Sportiniai, beveik super automobiliai |
|
ZR |
Virš 300 |
Tik lenktyniniai automobiliai arba superautomobiliai |
Pavyzdys: V greičio klasės padanga skirta važiuoti iki 240 km/val. greičiu, todėl su ja beveik visi automobiliai komfortiškai važiuos ne tik bet kokiame greitkelyje, tačiau ir Vokietijos autobanuose.
Padangos taip pat gali turėti papildomus simbolius, kuriuose pateikiama konkreti informacija apie jų eksploatacines savybes:
Padangos – vienas iš svarbiausių transporto priemonės atributų. Nuo jų priklauso ne tik sukibimas su kelio danga. Jos turi įtakos važiavimo komfortui bei net ir kuro sąnaudoms. Pernelyg žemas slėgis padangos ne tik pablogina jos valdomumą, bet ir greitina dėvėjimąsi. Taip pat verta žinoti, kad dėl per mažo slėgio padangose išauga kuro sąnaudos. Pasižiūrėkime kodėl taip yra ir kokie svarbiausi akcentai, susiję su padangų slėgio ir kuro sąnaudų, tarpusavio ryšiu.
Kai padangų slėgis sumažėja žemiau gamintojo nurodytos rekomendacijos (paprastai daugumoje lengvųjų automobilių tai yra 2,0-2,5 baro), padidėja su keliu besiliečiančio padangos paviršiaus plotas.
Taip išauga riedėjimo trintis – pasipriešinimas. Šis pokytis reiškia, jog variklis turi dirbti sunkiau, kad išlaikytų tą patį greitį. Sunkesnis variklio darbas neišvengiamai didina kuro sąnaudas.
Pavyzdžiui, skaičiuojama, jog važiuojant su padangomis, kuriose slėgis yra ~20 % per mažas, degalų sąnaudos gali padidėti maždaug 3-5 %. Tai – pastebimas kiekis. Na, o, jeigu slėgis dar labiau sumažėja – sąnaudos išauga geometrine progresija.
Laikui bėgant, dėl papildomų sąnaudų, per metus gali būti sunaudojama šimtai perteklinių litrų degalų. Tai ypač aktualu vairuotojams, važiuojantiems didelius atstumus arba dirbantiems transporto sferoje.
Visų pirma – reaguokite į pranešimus automobilio prietaisų skydelyje, jei įsižiebė lemputė, kuri praneša apie mažą slėgį padangoje.
Bent kartą per mėnesį arba prieš ilgas keliones naudokite manometrą padangų slėgiui patikrinti. Reikėtų, kad padangos būtų šaltos, nes tada rodmenys tikslesni. Jeigu padangų pompos neturite namuose ar garaže, galite nuvykti į daugumą degalinių. Ten, kur pažymėtas ženklas ORAS, galima nemokamai pasitikrinti ir prisipūsti padangas.
Ant jūsų automobilio vairuotojo durelių rėmo turėtų būti lipdukas. Jame gamintojas nurodo, koks rekomenduojamas slėgis padangose. Naudokitės degalinės įranga, kad pripūstumėte padangas iki reikiamo slėgio.
Reguliarus tikrinimas taip pat padės nustatyti, jeigu kažkuri padanga yra kiaura. Tada reikėtų nuvykti ją sutaisyti ir vengti pernelyg daug važinėti.
Iš serviso ar techninės apžiūros punkto gauta žinia, jog reikia keisti padangas – nėra maloni. Išlaidos ir gaištamas laikas – ne patys geidžiamiausi dalykai vairuotojo planuose, bet pasikeisti jas, kai ateina laikas, būtina. Jeigu to nepadarysite, ne tik apsunkinsite važiavimo sąlygas sau, bet ir susidursite su didesne slydimo bei baudos rizika. Tačiau kaip žinoti, kada padangas keisti? Pasistengsime atsakyti apžvelgdami, kiek apskritai padangos tarnauja.
Tarnavimo laiką galima skaičiuoti dviem būdais – pagal kilometrus ir pagal amžių.
Pagal amžių/tarnavimo laiką
Tam tikri važiavimo bei eksploatavimo įpročiai ilgina arba trumpina tarnavimo laiką.
Važiavimo stilius. Kuo švelniau įsibėgėsite ir stabdysite, tuo labiau saugosite padangų protektorių bei prailginsite tarnavimo laiką. Taip pat stenkitės į posūkius neįvažiuoti per dideliu greičiu, nes pernelyg didelis greitis skatina netolygų sukibimą ir dėl to greičiau nusidėvi padangų kraštai.
Padangų ir ratų priežiūra. Palaikykite gamintojo rekomenduojamą slėgį. Taip išvengsite netolygaus nusidėvėjimo ir net pagerinsite kuro sąnaudas. Rūpinkitės ir suvedimu bei balansavimu mat, jei to nedarote, guma dėvėsis greičiau. Galiausiai, jei kas 10 000 km apkeisite padangų vietą (rotuosite), taip irgi padėsite joms tolygiau dėvėtis ilgindami tarnavimo laiką.
Važiavimo sąlygos. Padangos ilgiau tarnauja automobiliams, kurie važinėja asfaltuotais ir prižiūrimais keliais.
Automobilio laikymas. Įdomu tai, kad pastatydami automobilį pavėsyje ar garaže apsaugosite gumą nuo irimo, kurį sukelia karštis.
Slėgio palaikymas. Nepakankamai pripūstos padangos generuoja didesnę trintį, todėl netolygiai dėvisi ir perkaista. Na, o per daug pripūstos padangos greičiau dėvisi centrinėje protektoriaus dalyje.
Jeigu turite matuoklį ir nustatote, kad protektoriaus gylis yra mažesnis nei 1,6 mm, o žieminių padangų - mažesnis nei 3 mm – jas reikia pakeisti.
Galbūt teko girdėti apie tai, kad per techninę apžiūrą ir net policijos reidus gali būti matuojamas padangos protektoriaus gylis? Šis padangų techninis aspektas yra labai svarbus saugumui, komfortui ir net tam, jog būtų atitinkami kelių eismo taisyklėse (KET) numatyti reikalavimai. Autoaibe.lt komandos specialistai parengė gidą, kuris apžvelgs, kaip matuoti padangos protektoriaus gylį, kaip jis padeda suprasti, kada laikas keisti padangas bei kodėl tai yra svarbus aspektas.
Protektoriaus gylį lengviausia išmatuoti specialiu slankmačiu su gylmačiu arba įsigyti ganėtinai nebrangų protektoriaus gylio matuoklį, kurių Autoaibe.lt elektroninėje parduotuvėje būna prie matavimo prietaisų.
Greitam patikrinimui galite naudoti ir 1 euro monetą. Įkiškite jos kraštą į protektorių. Paprasčiau tariant - pastatykite ją, įkišę į protektoriaus griovelį. Jei matomas auksinis apvadas apačioje, tikrai laikas keisti padangą. Pamatuoti protektorių apsimoka prieš pat pasibaigiant sezonui, po labai ilgų kelionių arba prieš sezoną, jei to dar nedarėte.
Padangos protektoriaus gylis - tai padangos griovelių, išsidėsčiusių per visą padangos paviršiaus plotą, aukštis. Jis matuojamas nuo griovelių pagrindo iki protektoriaus viršaus.
Protektoriaus gylis labai svarbus siekiant generuoti pakankamą sukibimą, stabilumą ir saugumą važiuojant net ir nelygia ar purvina, šlapia kelio danga.
Gilūs protektoriai padeda išsklaidyti vandenį, purvą ar sniegą nuo padangos, todėl sumažėja akvplanavimo, slydimo ir nepasukamumo rizika. Kuo protektoriaus gylis didesnis, tuo, teoriškai, daugiau vandens ar purvo ji išsklaido bei geriau susitvarko net su nepalankiomis dangos sąlygomis.
Tačiau būtina paminėti, jog padangoms dėvintis, jos dyla ir protektoriaus gylis mažėja. Dėl to mažėja sukibimas su kelio danga, ilgėja stabdymo kelias. Tai ypač jaučiasi šlapiuose ar apledėjusiuose keliuose. Dėl to KET ir techninės apžiūros reikalavimuose numatyti reikalavimai vasarinėms bei žieminėms padangoms – koks turi būti minimalus protektoriaus gylis, kad padangos būtų laikomos tinkamomis eksploatuoti.
Pakankamas protektoriaus gylis taip pat mažina kuro sąnaudas ir pailgina padangų tarnavimo laiką, nes nudilusios padangos daugiau slysta ir dėl to tik spartėja dėvėjimasis.
Vairuotojo pareiga – užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų. Tai yra ne tik teisinė prievolė, bet ir jūsų atsakomybė dėl visų aplinkinių saugumo.
Lietuvoje nustatytas minimalus leistinas vasarinių padangų protektoriaus gylis yra 1,6 mm. To pakanka generuoti normalų sukibimą sausomis ir vidutinio drėgnumo sąlygomis. Tačiau ekspertai rekomenduoja keisti vasarines padangas, kai protektoriaus gylis yra mažesnis nei 3 mm, nes, jei protektorius mažesnis, esant šlapiai kelio dangai stabdymo kelias ima ilgėti.
Minimalus reikalavimas žieminių padangų protektoriaus gyliuiyra 3,0 mm, tačiau bene geriausias sukibimo savybes demonstruoja dar gilesni protektoriai, maždaug 4-5 mm gylio. Tai ypač jaučiasi ant apsnigto, apledėjusio ar net labai šlapio asfalto.
Už važiavimą su padangomis, kurių protektoriaus gylis mažesnis nei leistinas, gali būti skiriama nuo 30 iki 90 eurų bauda, priklausomai nuo pažeidimo rimtumo ir nuo to ar tai pirmas, ar pakartotinis pažeidimas. Be to, nepakankamas protektoriaus gylis padidina avarijų riziką. Su tokiomis padangomis dar nepraeisite ir techninės apžiūros, jas reikės pakeisti.
Padangos, arba jei tiksliau, padangos šoninių sienelių aukštis yra labai svarbi jų savybė. Tai turi įtakos automobilio valdomumui, saugumui kelyje ir net kuro sąnaudoms. Suprasdami, kaip jį apskaičiuoti, galėsite pasirinkti tinkamas padangas savo automobiliui, išlaikyti komfortą važiuojant beveik bet kokiomis sąlygomis bei apsisaugoti nuo bereikalingų problemų.
Aukštesnės padangos geriau „sugeria“ duobių smūgius ir važiavimas būna komfortiškesnis. Tuo tarpu žemesnio profilio padangos labiau tinka dinamiškam važiavimui, nors tenka paaukoti dalį komforto.
Apskaičiuoti padangos aukštį nėra sunku. Padangų matmenys užrašyti kaip skaitinė išraiška. Paimkime pavyzdį: 205/55 R16. Šiame pavyzdyje:
Jei norite apskaičiuoti aukštį, tiesiog padauginkite plotį iš antro skaičiaus. Šiuo atveju 205 x 55 %. Galutinis atsakymas – 112,75 mm, tokio aukščio yra padangos šiame pavyzdyje.
Šį skaičiavimą rekomenduojame tada, kai ratlankis keičiamas į mažesnį arba didesnį. Tokiu atveju reikia skaičiuoti viso rato diametrą. Šiam tikslui praverčia ir internetinės skaičiuoklės, pavyzdžiui, Tiresize.com.
Jei nepasirinksite gero aukščio padangų, tai turės įtakos spidometro tikslumui, valdomumui ir augins kuro sąnaudas.
Atėjus žiemos metui, kai reikia įsigyti naujas žiemines padangas, daugelis vairuotojų svarsto, ką geriau rinktis – dygliuotas ar nedygliuotas padangas. Nors abu pasirinkimai yra iš žiemai skirtų padangų kategorijos, tačiau tarp jų yra nemaži skirtumai. „Autoaibės“ komanda atidžiai apžvelgs, kaip reikėtų pasirinkti jums tinkamiausią produktą, kad saugiai ir komfortiškai važinėtumėte tada, kai keliai apsnigti, o oras lauke – šaltas.
Norint saugiai ir efektyviai važinėti žiemą, labai svarbu žinoti, kokias padangas perkate. Sprendimas, rinktis dygliuotas ar nedygliuotas padangas, priklauso nuo įvairių faktorių, įskaitant kelio būklę ir asmeninius lūkesčius.
Čia apžvelgsime unikalias abiejų padangų tipo savybes, kad padėtume jums priimti optimalų sprendimą.
Dygliuotos padangos protektoriuje įmontuoti maži metaliniai dygliukai. Šie dygliukai pagerina sukibimą su apledėjusiais keliais, nes įsirėžia į ledą, todėl padangos idealiai tinka regionams, kuriuose dažnai apledėja kelias ar būna gausios pūgos.
Svarbu žinoti, kad kiekviena šalis turi savo reglamentus dėl dygliuotų padangų. Nors žiemą Lietuvoje jos legalios, vasarą su jomis važinėti negalima. Tuo tarpu Austrijoje dygliuotomis padangomis negali naudotis sunkiasovorės transporto priemonės, o Latvijoje – priešingai, tai leidžiama tik sunkiosioms mašinoms. Na, o, pavyzdžiui, Kroatijoje, Čekijoje, Vengrijoje ar Nyderlanduose jų naudoti apskritai negalima. Dėl to, jeigu keliaujate, reikia pasidomėti taisyklėmis, kad neįkliūtumėte.
Nedygliuotos, minkšto mišinio padangos dar vadinamos žieminėmis arba frikcinėmis padangomis, sukibimą su kelio danga generuoja sumanaus protektoriaus dizaino ir gumos mišinio pagalba. Jos gerai važiuoja ant sniego ir šlapdribos paveiktos kelio dangos, tačiau yra mažiau efektyvios ant pliko ledo.
Visgi, dauguma vairuotojų Europoje renkasi būtent šias padangas, nebent keliauja į Šiaurės šalis ar kalnus, kadangi joms negalioja tiek daug apribojimų.
Dygliuotos padangos – kaina ir privalumai
Dygliuotos padangos paprastai yra šiek tiek brangesnės už nedygliuotas, dėl gamybos ir technologinių kaštų. Solidžios, vidutinės ar aukštesnės klasės dygliuotų padangų kaina gali svyruoti nuo 70 iki 150 eurų už padangą, priklausomai nuo prekės ženklo ir dydžio. Dėl šios priežasties jas renkasi Šiaurės šalių gyventojai arba žmonės, kurie gyvena miškingose, kaimo vietovėse, kur keliai rečiau arba mažiau valomi, dažnesnė plikšala, reikia įveikti didelį snieguoto kelio ruožą. Jeigu mėgstate vykti į miškus ar gamtą žiemos metu, tai irgi yra geras pasirinkimas.
Pagrindiniai tokų padangų privalumai:
Tačiau šios padangos linkusios sparčiau susidėvėti ant nuvalytų kelių ir gali būti triukšmingesnės.
Tokio tipo padangos paprastai yra pigesnės už dygliuotos. Taip yra dėl konstrukcijos ir technologinio paprastumo. Priklausomai nuo gamintojo reputacijos, matmenų ir konkrečios serijos, vidutinės ar aukštos klasės minkšto mišinio žieminės padangos kainuojanuo 60 iki 130 eurų už padangą.
Pagrindiniai minkšto mišinio žieminių padangų privalumai:
Visgi, kai situacijos ekstremalesnės, pavyzdžiui ant juodojo ledo ar suslėgto sniego, šio mišinio guma nepasiūlys tokio gero sukibimo, kaip padanga su dygliais.
Konkretūs važiavimo ypatumai labai priklauso nuo to, kokį padangų modelį pasirinksite. Įprastai dygliuotos padangos skleidžia pastebimą triukšmą, važiuojant keliu.
Jos labai gerai sukimba su keliu net ant ledo ir suslėgto sniego, o jų stabdymo kelias ant ledo yra iki 40 % trumpesnis, palyginti su nedygliuotomis padangomis. Standartiškai, net vidutinės klasės dygliuotos padangos turėtų išlaikyti stabilumą važiuojant 50-70 km/val. greičiu ant apledėjusio kelio, tačiau ant paprasto asfalto, jų efektyvumas sumažėja ir stabdymo kelias gali pailgėti 20-30 %.
Daug kas mėgsta atkreipti dėmesį į kuro sąnaudas ir teigia, kad su dygliuotomis padangomis benzino ar dyzelino suvartojimas labai išauga. Tačiau tyrimai rodo, kad dygliuotos padangos tik šiek tiek (~1,2 proc.) padidina degalų sąnaudas važiuojant paprasta kelio danga, lyginant su nedygliuotomis. Tačiau bekelėje - ant sniego ir ledo, poveikis yra daug reikšmingesnis už šį veiksnį ir gali padidinti degalų sąnaudas 15 proc.
Minkšto mišinio padangos yra tylesnės bei universalesnės ir pasižymi puikiu sukibimu su paprastu ar net kiek patirpusiu sniegu. Specialus minkštos gumos mišinys išlieka elastingas net esant -7 °C temperatūrai, todėl važinėjant nuvalytais miesto keliais sukibimo tikrai netrūksta. Ne itin atšiauriomis sąlygomis jų stabdymo kelias yra panašus į dygliuotų padangų.
Viską žinant, geriausias sprendimas priklausys nuo sąžiningo savo poreikių bei važinėjimo įpročių įvertinimo. Jeigu gyvenate mieste, retai vykstate ne pagrindiniais keliais arba mėgstate su automobiliu keliauti po užsienį ištisus metus, geriau įsigyti minkšto mišinio padangas bei grandines itin ekstremalioms sąlygoms užsienyje.
Tačiau, jeigu gyvenate užmiestyje, laukiate ekstremalios žiemos, daug laiko praleidžiate gamtoje bei judate nevalomais keliais – drąsiai pirkite dygliuotas padangas, tik nepamirškite jų laiku pasikeisti.
Universalios padangos – ganėtinai populiarios, tačiau jas lydi viena klaidinga nuomonė. Daug kas nežino arba tiesiog maišo, kas yra universalios padangos. Šiame gide tiksliai atskleisime, kodėl tokios padangos populiarios, kokie jų privalumai ir kokie yra naudojami žymėjimai bei kuo jie skiriasi.
Dažniausiai žmonės, ieškodami universalių padangų, susidurs su dviejų tipų žymėjimais: All Season arba 4 Season. Universalios padangos paprastai turi keletą protektoriaus blokų. Jie paprastai išsidėsto ant padangos trikampio arba eglutės formos raštais. Taigi, jei matote tokias formas, labai gali būti, kad tai - All Season, universaliosios padangos.
Daug kas klaidingai mano, jog M+S bei 3PMSF žymėjimai nurodo universalias padangas. Tai - svarbūs simboliai, bet jie nėra universalių padangų žymėjimas.
Jeigu ieškote universalių padangų internete, turite žinoti, kaip pasirinkti geriausią variantą.
Visų pirma, pažinkite ir kitus simbolius, ne tik M+S arba 3PMSF. Tokia seka kaip 205/55R16“ nurodo padangos plotį (205 mm), aukščio ir pločio santykį (55 %) ir ratlankio skersmenį (16”). Na, o R raidė indikuoja, jog padanga yra radialinė.
Antras svarbus dalykas – apkrovos ir greičio indeksai. Po padangos matmenų nurodyti skaičiai ir raidės, pavyzdžiui, 91V, rodo, kokią apkrovą gali išlaikyti padanga ir kokiu didžiausiu greičiu galima su tokiomis padangomis važiuoti. Kiekvienas ženklas turi atskirą atitikmenį, todėl reikėtų pasigilinti į tai arba pasitarti su specialistais.
Trečias svarbus niuansas – kuro sąnaudos, triukšmingumas ir sukibimas su šlapia kelio danga. Visada ieškokite, kurios padangos jūsų biudžeto rėžiuose pasiūlys geriausius parametrus.
Na ir galiausiai – sprendimui įtakos turės ir jūsų vairavimo įpročiai, keliai, kuriais važinėjate bei net klimato sąlygos. M+S padangos labiau tinka pereinamiesiems sezonams ir švelnioms žiemoms. Tačiau 3PMSF žymiai efektyvesnės žiemos įkarštyje arba ant nebarstomų, apsnigtų ir apledėjusių kelių.
Jeigu kyla klausimų arba norite pasitarti dėl to, kokios universalios arba žieminės padangos labiausiai tiktų jūsų automobiliui, galite užduoti klausimus per Live Chat tiesiog autoaibe.lt interneto puslapyje arba atvykti į bet kurią „Autoaibės“ parduotuvę bei gauti išsamius patarimus vietoje.