Padangos

Jeigu kelionės metu išgirdote iš automobilio padangų sklindančius iki šiol negirdėtus garsus, turėtumėte į juos reaguoti. Kai kuriais atvejais pašaliniai garsai iš tiesų nereiškia, kad yra pavojus, tačiau gali būti ir atvirkščiai. Atskirti, ar garsas yra natūralus, ar vis dėlto byloja apie automobilio problemas, ne visuomet lengva, todėl išskirsime dažniausiai pasitaikančius padangų garsus, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį.

Natūralus padangų triukšmas

Natūralus triukšmas atsiranda tuomet, kai padangos rieda ant kelio dangos ir oras patenka į protektoriaus griovelius. Išeinantis oras sukelia padangų triukšmą. Gamintojai stengiasi kuo labiau jį sumažinti, naudodami naujausias technologijas ir optimizuodami protektoriaus raštą.

Paprastai padangos internetu ir automobilių įrangos salonuose turi specialius lipdukus, ant kurių yra gamintojo nurodomas sukeliamo triukšmo lygis.

Cypimas ar girgždėjimas

Cypimas neretai girdimas, kuomet automobiliu manevruojama ankštose automobilių stovėjimo aikštelėse. Jei atrodo, kad garsą skleidžia priekinės padangos – greičiausiai jos yra nepakankamai pripūstos. Girgždėjimas gali reikšti netolygų priekinių padangų protektoriaus nusidėvėjimą.

Metalo šlifavimą primenantis garsas stabdant

Šis garsas atsiranda ne dėl padangų kaltės, tačiau susirūpinti vis tiek būtina – veikiausiai nusidėvėjo stabdžių diskai ar kaladėlės. Tokiu atveju reikia nedelsiant patikrinti automobilį. Daugelis automobilių turi stabdžių trinkelių nusidėvėjimo indikatorių. Kai stabdžių trinkelės nusidėvi iki tam tikros ribos, indikatorius signalizuoja, kad atėjo metas jų keitimui. Kaip ir kitos detalės ar padangos, internetu užsakytos kaladėlės Jus pasieks greitai – tai gera alternatyva, jeigu nenorite jų įsigyti iš serviso meistrų.

Padangų cypimas stabdant ar posūkio metu

Kai staigiai nuspaudžiate stabdžių pedalą esant dideliam greičiui, galite išgirsti cypimą. Staigiai atliekant posūkį dideliu greičiu padangos „spiegia“ dėl susidariusios trinties tarp gumos ir kelio dangos. Visgi, jei Jūsų automobilis važiuoja įprastu greičiu, tačiau vis tiek girdite cypimą, taip gali būti dėl smarkiai sumažėjusio protektoriaus gylio. Išmatuokite jį ir, jei reikia, įsigykite naujas padangas.

Dėl puikaus kainos ir kokybės santykio, padangos internetu vis labiau populiarėja. Internetu, Autoaibe.lt, padangas įsigysite greitai, patogiai ir nebrangiai – tiesiog pasirinkite atitinkančias automobilio modelį, gamybos metus, sezoną.

Gaudimas arba vibracija

Vibraciją dažniausiai sukelia nesubalansuotos padangos. Pigias ar restauruotas padangas kartais būna sunku subalansuoti dėl ypač didelių svorio skirtumų padangoje. Tokios padangos „drasko“ visą automobilio pakabą, o vairuoti tikrai nėra malonu. Vibraciją gali sukelti ir padangos defektas (gumbas), kurio pašalinti neįmanoma. Tuomet padangą reikia keisti.

Jei atsirado gaudimas ir pojūtis, lyg važiuotumėte ant smulkių rutuliukų – nusidėvėjo automobilio rato guoliai. Garsus gali lydėti ir vibracija. Automobiliui greitėjant triukšmas didės, o kelionė gali baigtis liūdnai. Tai pastebėję turėtumėte nedelsdami apsilankyti servise, kad guoliai būtų pakeisti naujais.

Viena iš svarbiausių automobilio dalių – padangos. Nuo jų labai dažnai priklauso stabdymo efektyvumas, taip pat – pačių vairuotojų ir automobilio keleivių saugumas. Todėl norint išvengti nelaimių kelyje, labai svarbu nuolat stebėti savo automobilio padangų kokybę. Galbūt jos jau nusidėvėjusios, pažeistos? Galbūt jau reikalingos saugios naujos padangos?

Nusidėvėjusių padangų keliamos grėsmės

Ant daugelio padangų galite pamatyti nusidėvėjimo indikatorius, kurie ir padės nustatyti, kada protektorius jau yra nusidėvėjęs. Šis indikatorius – tai kietos gumos blokeliai, kurie išryškėja, kai protektoriaus gylis yra mažesnis už nustatytą.

Nusidėvėjusios padangos kelia didžiulę grėsmę vairuojant, nes yra nefunkcionalios, nepatikimos. Važiuojant per mažai pripūstomis padangomis, automobilis tiesiog sunaudoja daugiau degalų, tačiau per daug pripūstos, pažeistos padangos gali sprogti.

Nusidėvėjęs padangų protektorius. Ką apie jį žinoti?

Padangas reikėtų pakeisti, jei protektoriaus gylis mažesnis už nustatytą. Vasarinių padangų protektoriaus gylis turi siekti bent 1,6 mm, žieminių – bent 3 mm. Protektoriaus gylį matuokite specialiu matuokliu – juo matuokite šios padangos dalies vidų ir išorę.

Pateikiame dar kelis niuansus, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

· Jei jūsų automobilio padangose kas nors įstrigę, „svetimkūnį“ būtinai pašalinkite. Tiesa, įstrigusį vinį rekomenduojama palikti tol, kol galėsite apsilankyti autoservise: tam, kad padanga nesubliūkštų. Tačiau šiuo atveju vertėtų nusiteikti ne tik remontui – jei pažeidimas rimtas, gali prireikti visos naujos padangos.

· Nusidėvėjus padangų išorei, gali reikėti jas pripūsti, patikrinti, ar nėra nuotėkio. Padangų slėgį tikrinkite reguliariai.

· Taip pat verta apžiūrėti, kaip nusitrynė protektorius – tai gali atskleisti, kokių klaidų darote valdydami automobilį. Pavyzdžiui, jei labiau nusidėvėję priekinių padangų kraštai, galbūt per greitai įveikiate posūkius? Jei padangų vidinė protektoriaus dalis nusidėvi labiau nei išoriniai kraštai, gali būti, jog per daug pripučiate padangas. Tokiu atveju rekomenduojama iki reikiamo lygio sumažinti padangų slėgį, kitaip jos gali sprogti.

· Jei ant padangų yra nevienodo nusidėvėjimo lopų ar plikų vietų, gali reikėti subalansuoti (sulyginti) ratus. Kartais plikos vietos rodo, jog automobilio amortizatoriai nusidėvėję.

· Jei atrodo, kad padangos nusidėvi labiau nei įprastai, reikėtų patikrinti pakabą. Jei vienoje transporto priemonės pusėje padangų nusidėvėjimas didesnis, tikriausiai teks sulygiuoti ratus.

· Jei padangų kraštuose pastebėjote pjūklo dantelius ar plunksnas primenantį raštą, greičiausiai tai lėmė nevienoda padangos trintis į kelio dangą – matyt, reikėtų atlikti ratų suvedimą.

· Įtrūkus padangų sienelėms, svarbu laiku pastebėti šiuos pažeidimus ir kuo skubiau pasidairyti naujos padangos – pažeidus tokią vietą, padanga gali sprogti.

Išvengti padangų nusidėvėjimo neįmanoma. Tačiau laiku pastebėtas pavojus gali apsaugoti nuo nelaimės. Svarbu reguliariai įvertinti padangų būklę, pastebėti ir nedelsiant reaguoti į pakitimus. Rekomenduojama padangas tikrinti bent kartą per mėnesį, taip pat – prieš ir po ilgų kelionių. Prireikus padangas reikėtų keisti naujomis. Patartina keisti visas keturias nusidėvėjusias automobilio padangas. Jei vis dėlto keičiate tik dvi, stenkitės, jog jos būtų tokios pačios. Norėdami optimalaus sukibimo ir stabilumo, naujas padangas montuokite ant galinės ašies.

Dėl padangų būklės įvertinimo, pasirinkimo ir montavimo visuomet galite pasitarti su „Autoaibės“ komanda. Susisiekite jums patogiu būdu – telefonu, el. paštu ar naudodamiesi tiesioginio pokalbio sistema svetainėje.

Žieminės padangos – tai automobilio ratų „apavas“, specialiai pritaikytas šaltajam sezonui. Jis padidina transporto priemonės ratų sukibimą su ledu ar sniegu padengta kelio danga. Dėl šios priežasties automobilį su žieminėmis padangomis šaltuoju metų laiku vairuoti daug saugiau. Visgi didelė pasiūla ir skirtingi parametrai neretai paklaidina vairuotojus. Tad į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis žiemines padangas?

Dažniausiai naudojami keliai ir pomėgiai

Žiemines padangas pirmiausia reikėtų rinktis atsižvelgiant į savo gyvenimo tempą, gyvenamąją vietovę, netgi laisvalaikio pomėgius. Pavyzdžiui, didmiesčio gyventojams specialistai pataria rinktis iš kieto mišinio, daugiau laiko praleidžiantiems užmiestyje – iš minkšto mišinio pagamintas žiemines padangas.

Žieminių padangų rūšys

Kaip jau minėta, išskiriamos kelios žieminių padangų rūšys: pagamintos iš kieto, vidutinio ar minkšto mišinio. Taip pat verta atkreipti dėmesį į dygliuotas ir universalias padangas.

· Žieminės padangos, pagamintos iš kieto mišinio, yra pritaikytos važiuoti ilgus atstumus. Taip pat jos tinka važiuojantiems gerais, dažnai valomais keliais. Nors tokios padangos tinka ir šlapiai dangai, jų sukibimas ant ledo ir sniego yra prastas.

· Vairuotojai, kurie dažniau važiuoja retai valomais keliais, turėtų rinktis vidutinio kietumo žiemines padangas. Tokio tipo padangos labiausiai pritaikytos miestų gyventojams. Šio automobilio ratų „apavo“ sukibimas su danga vidutiniškas – tiek važiuojant rudenišku, sausu ar šlapiu, tiek snieguotu ar apledėjusiu keliu.

· Žieminių padangų, pagamintų iš minkšto mišinio privalumas – stabilumas ir geras sukibimas dideliu greičiu važiuojant šlapia, apsnigta ar sausa kelio danga. Šių padangų eksploatacijos laikotarpis – trumpiausias. Jos labiausiai tinka vairuotojams, kurie gyvena kaimo vietovėse ar dažnai lankosi gamtoje, tačiau paprastai nuvažiuoja nedidelius atstumus. Šios žieminės padangos pasižymi mažu triukšmingumu.

· Dygliuotas padangas rekomenduojama rinktis tiems, kurie dažnai važiuoja nevalomais keliais. Tokio tipo padangos itin gerai sukimba su ledu ar sniegu padengta kelio danga. Esant neigiamai temperatūrai, važiuojant ledu dygliuotomis žieminėmis padangomis stabdoma greičiau. Tačiau jos sukelia nemažą triukšmą.

· Universalios padangos tinka vairuojantiems įvairiomis oro sąlygomis, esant didesnei temperatūrų skirtumo amplitudei. Šios padangos daug labiau tinka apsnigtai ar apledėjusiai kelio dangai. Visgi atšalus iki -7 °C jos praranda savo elastingumą, tad tokių padangų nerekomenduojama rinktis tiems, kurie žiemą dažnai leidžiasi į tolimas keliones ar tiems, kurie atšiauriomis oro sąlygomis vairuoja mieste.

Žieminių padangų kokybė tiesiogiai lemia automobilio stabilumą ir vairuotojo, keleivių saugumą. Todėl praėjus nurodytam sandėliavimo ir eksploatavimo laikui, nepriklausomai nuo žieminių padangų būklės, jas rekomenduojama utilizuoti.

Padangų kokybę ir eksploatacijos trukmę lemia individualūs kiekvieno vairuotojo poreikiai ir vairavimo ypatumai. Norėdami maksimaliai išnaudoti techninius padangų rodiklius, įsitikinkite, kad jūsų pasirinktos žieminės padangos tiksliai atitinka poreikius. Rinkitės pasikonsultavę su specialistu – jis jums padės išsirinkti tinkamiausią variantą ir funkcionalumo, saugumo, ir kainos atžvilgiu.

Universalias padangas perka nemažai vairuotojų. Tai – patogus, gana taupus pasirinkimas. Tačiau renkantis jas dera atkreipti dėmesį į kelis niuansus: ar jos tinkamos šalies klimatui, keliams, ar jas pirkdami tikrai sutaupote?

Kaip žymimos universalios padangos?

Universalios padangos gali būti žymimos keleriopai: 4 piktogramomis (saulė, snaigė ir vienas ar keli lietaus lašeliai) arba anglišku užrašu „All Seasons“ (visiems sezonams) taip pat turi turėti žymėjimą „M+S“. Tačiau kalno, snaigės piktogramos, nors ir patvirtinančios apie saugumo patikrinimus, nenurodo, kad tokios padangos pritaikytos specialiai žiemai. Universalių padangų žymėjimas dažnai painiojamas su ženklu „M+S“, kuriuo žymimos ir universalios, ir žieminės dygliuotos padangos. Toks kodas nėra laikomas specialiu universalių padangų ženklu.

Universalios padangos: universalus protektorius ir kiti privalumai

Universalių padangų protektorius – smulkus, todėl tvirtai sukimba su plonu sniego sluoksniu ar purvu. Be to, tokių padangų protektorius išlieka lankstus, tad jos pritaikytos įvairiai temperatūrai.

Universalios padangos populiaresnės šalyse, kuriose temperatūra pakyla aukščiau nei įprastai Lietuvoje, o žiemą nėra sniego. Tokias padangas paprastai renkasi važinėjantieji mieste. Pasikeitus sezonui, jų nereikia keisti kitu padangų komplektu. Jei vietovėje, kurioje dažniausiai važinėjate, mažai sninga, tikėtina, kad tokios padangos jums puikiai tiks.

Svarbu pastebėti, jog važinėti naudojant universalias padangas žiemą yra geriau, nei sumontavus nudilusias vasarines ar žiemines. Jei sezoninės padangos sudilusios, vasarą taip pat geriau rinktis universalias.

Dar vieną universalių padangų privalumą galėtų išskirti tie, kurie retai sėda prie automobilio vairo. Turint tokias padangas nereikės įsigyti dviejų skirtingų padangų komplektų žiemai bei vasarai.

Kada metas keisti padangas?

Tiek sezoninės, tiek universalios padangos turėtų būti pakeistos naujomis tuomet, kai netenka funkcionalumo. Tuomet jos tampa ir nebesaugios. Paprastai poreikį keisti padangas naujomis galima nuspėti pagal protektoriaus gylį. Jei jis nesiekia bent 2 mm, įdubimai kone nepastebimi – delsti nereikėtų.

Padangos taip pat turi būti keičiamos tuomet, jei važiuodami patys jaučiate sumažėjusį automobilio manevringumą, ypatingai – riedant drėgna ar dulkėta kelio danga. Žinoma, padangas reikėtų keisti (ar remontuoti, jei tai įmanoma) ir tuomet, jei pastebimi akivaizdūs pažeidimai: įtrūkimai, įstrigę pašaliniai objektai.

Paprastai padangas rekomenduojama keisti kas 5-ius metus. Tačiau įtakos tam turi ir padangų amžius, vairavimo įpročiai, kiti ypatumai. Jei norite įsigyti būtent universalias padangas, pirmiausia rekomenduojame įvertinti oro sąlygas, kelio dangą. Atkreipkite dėmesį į tai, kad kokybiškos universalios padangos pasižymi aukštesne kaina nei sezoninės. Tačiau pagalvokite, ar verta rizikuoti saugumu siekiant mažiausios kainos.

Vairuojant pasitaiko tokių situacijų, kai tenka pačiam pasikeisti automobilio ratą. Sprogus ar išsileidus padangai, kas pasitaiko ne taip retai, o arti nesant techninės pagalbos, kuri galėtų padėti, vertėtų mokėti tai padaryti pačiam. Dažniau sugebėjimas pačiam pakeisti ratus praverčia užsiimant automobilių sportu, lenktynių trasoje.

Kaip pakeisti automobilio ratą?

Pirmiausia keičiant automobilio ratą kelyje, reiktų pasitraukti į šalikelę, nuo intensyvaus eismo. Be to, ratą reikia keisti ant lygaus paviršiaus. Keltuvą reikia fiksuoti tiktai gamintojo pažymėtuose kėlimo taškuose – netinkamoje vietoje fiksuotas keltuvas gali pažeisti automobilio kėbulą arba būti nestabilus ir nugriūti.

Prieš pakeldami automobilį su keltuvu, užgesinkite variklį ir įjunkite avarinius žibintus. Jei automobilis mechanine pavarų dėže, nustatykite jį ant pirmos pavaros, jei automatine, pasirinkite ant „P“. Atsarginį ratą pasidėkite šalia to, kurį keisite, ir nuimkite disko gaubtą, jei toks yra.

Tada kelkite keltuvą iki tol, kol pamatysite, kad ratas kyla. Atsukite rato varžtus raktu.

Tada pakelkite ratą tiek, kad jis nebesiremtų į kelio paviršių. Išsukite atlaisvintus varžtus, paskutinį išsukite viršutinį ir saugokite, kad tuo metu ratas nenukristų. Tada nuimkite išsileidusį ratą.

Atsarginis ratas montuojamas taip, kaip nuimamas išsileidęs tik atvirkštine tvarka. Jis įtaisomas į vietą ir įsukami varžtai, pirmiausia viršutinis. Iš pradžių varžtai prisukami ranką, tada raktu. Išsileidusį ratą įdėkite į bagažinę ar laikiklį.

Pakeitus ratą vertėtų patikrinti padangų slėgį, atvykus į artimiausią degalinę. Taip pat šiek tiek pavažiavus, reikia patikrinti, ar neatsilaisvino varžtai. Be to, atsarginis ratas neatstoja įprasto, todėl jį reiktų pakeisti kaip galima greičiau.

Kokie įrankiai reikalingi automobilio rato keitimui?

Savaime suprantama, kad keičiant ratą prireiks tam tikrų mechaninių įrankių. Daugelyje automobilių atsarginiai ratai komplektuojami kartu su remonto įrankiais, komplekto sudėtyje yra sandariklis ir kompresorius.

Žinoma, labai svarbus yra automobilio keltuvas – domkratas. Juo kelsite automobilį į reikiamą aukštį, tinkamą automobilio rato keitimui.

Varžtus atsukti prireiks rakto, nors pirmiausia juos įsukti reikės rankų. Kai kuriuose automobiliuose prireiks raktų slapuko, jei toks yra naudojamas.

Pasirūpinant švara, prireiks pirštinių, kad nesusiteptų rankos.

Jei dirbama tamsoje, praverstų žibintuvėlis.

Be to, kad būtumėte matomas kitų eismo dalyvių, reikės šviesą atspindinčios liemenės.

Važiuojant automobiliu sustoti nenorėtų niekas. Tokios situacijos – sujaukia dienotvarkę, išblaško, sukelia papildomą stresą. Vienas nemaloniausių atsitikimų kelyje – sprogusi padanga. Itin dažnai sprogsta tos padangos, kurios jau yra šiek tiek sudilusios. Kiekvienas vairuotojas gali sumažinti padangų dėvėjimąsi, kad vėliau kelyje nepakliūtų į ekstremalias situacijas. Tam tiesiog reikia truputį daugiau atidumo ir kelių išlavintų įgūdžių.

Padangų priežiūra

Norint, kad padangų danga ilgai išliktų geros kokybės, jas reikia prižiūrėti:
• Patikrinkite, ar padangų protektoriaus gylis atitinka sezono reikalavimus. Vasarą jis turi būti 1,6 mm, o žiemą 3 mm.
• Atidžiai pripūskite padangas. Jei padangose ilgai laikomas netinkamas slėgis, tuomet jos dėvisi netolygiai ir gali greičiau prakiurti. Pripūtus per daug oro, labiau nusidėvi padangos vidurys, per mažai – jos šonai.
• Net jei padanga neturi skylių, jos gali greitai išleisti orą per netinkamai prisuktas veržles. Iš padangos greitai einant orui, sumažėja jos slėgis, tad šonai dėvisi greičiau negu vidurys.
• Keisdami dvi padangas, naująsias montuokite tas, kurios yra varomosios. Pavyzdžiui, jei automobilis varomas priekiniais ratais, naujosios padangos taip pat turi būti montuojamos priekyje.
Padangas reikia prižiūrėti pagal jose esančią medžiagą. Kai kurių medžiagų padangos dėvisi mažiau, todėl joms reikalinga retesnė apžiūra. Tačiau prastos kokybės padangos dėvisi itin greitai, tad joms net mažiausi gedimai, įtrūkimai gali daryti didelę įtaką.
Kiek padangos turėtų išlaikyti savo kokybę gali parodyti jų reitingas. Paprastai, jei reitingas didesnis nei 300, tai rodo jų ilgaamžiškumą. Vasarą padangas reikia prižiūrėti dar atsakingiau, nes dėl karščio ir sauso oro padangos dėvisi greičiau.

Vairavimo stilius

Dėl greitai dylančių padangų, gali būti kaltas ir pats vairuotojas. Jei vairuojate neatsakingai: užuot išmokę manevruoti, staigiai stabdote, labai tikėtina, kad greitai jums bus reikalingas padangų remontas. Važiuodami automobiliu, stenkitės vairuoti ramiau, greitai nesukti posūkiuose, aplenkti kliūtis. Pastarosios gali ne tik pagreitinti padangų dėvėjimąsi, bet ir iš karto jas prakiurdyti.
Kitų dalių įtaka

Kai kuriais atvejais padangos gali sudilti dėl kitų automobilio dalių įtakos, pavyzdžiui, važiuoklės. Jei jos įvorės išsidėvi, gal pasikeisti ratų lygiagretumas: dėl to ima dėvėtis kitos padangų vietos, kurios neturi tokios tvirtos apsaugos, ilgainiui mažėja ir protektoriaus gylis. Tada automobiliu tampa nebesaugu važiuoti, padangas reikia greičiau keisti.
Padangų priežiūra nėra tokia sudėtinga. Visuomet jausitės stabiliai, jeigu manevruosite atsargiai: tai leis išvengti ir netinkamo padangų susidėvėjimo. Pastebėjus, jog reikalingas padangų remontas, kreipkitės į patikimą autoservisą. Taisyti patiems – nepatartina.

Kiekvienai transporto priemonei gaminamos unikalios dalys, todėl jei manote, kad motociklų padangos – tokios pačios kaip automobilių, klystate. Padangos – viena svarbiausių šios transporto priemonės dalių, lemiančių motociklo galią, patogumą ir saugumą. Tad kiekvienam motociklininkui aktualu pasirinkti tokias padangas, kurios idealiai tiktų jo transporto priemonei ir atitiktų asmeninius poreikius.

Uždėję automobilio padangas motociklui iš karto padidinsite šios transporto priemonės vairavimo riziką. Be to, per daug nusidėvėjus vienai padangos pusei, negalima jos apsukti ar sukeisti su kita: gali pasikeisti protektoriaus raštas, o tai gali lemti prastesnį sukibimą su keliu ir važiuojant motociklas ims dažniau slysti. Padangos motociklams, taip pat kaip ir automobiliams, turi protektorius, ir reikia reguliariai tikrinti jų nusidėvėjimą. Norint įvertinti protektorių kokybę, reikėtų pamatuoti tarpelį – jo gylis turėtų būti bent kelių milimetrų.

Po guminiu padangos sluoksniu yra karkasas, gaminamas iš suvytų plieno gijų. Šios gijos gali būti supintos įstrižai arba spinduliais. Priklausomai nuo supynimo, motociklų padangos yra kietesnės arba minkštesnės. Spinduliu supintos padangos geriau paskirsto nuo trinties atsirandantį karštį, todėl ir nusidėvi mažiau, geriau sukimba su keliu. Tačiau ir įstrižai supintos vis dar naudojamos: jos praverčia sunkesniems motociklams, kurie veža kelis keleivius, krovinius. Šių abiejų tipų, t. y. skirtingų, padangų negalima montuoti ant vieno motociklo.

Visa padangos informacija, dydis nurodyta ant jos šono. Pirmas skaitmuo paprastai reiškia plotį, antras aukštį, po šių rodmenų esanti raidė rodo supynimo tipą, trečias skaitmuo – rato dydį, ketvirtas – apkrovos indeksas, o paskutinioji raidė rodo greičio galimybes (koks maksimalus galimas greitis važiuoti tokiomis padangomis).

Padangų keitimas – svarbus motociklo priežiūros etapas. Padangas reikėtų keisti, kai nusidėvi protektoriai, pastebite tam tikrų įskilimų ar plyšimų. Motociklams nereikia keisti padangų į žiemines: Lietuvoje šios transporto priemonės sezonas tęsiasi tik pusę metų. Apskritai padangas reikėtų keisti kas 5 metus – tai vidutinis jų nusidėvėjimo laikas. Jas galėsite keisti ir rečiau, jei važiuojate motociklu tik kartą per savaitę ir neilgus atstumus.

Reguliariai – geriausia prieš išvažiuodami į kelią – tikrinkite padangų nusidėvėjimą ir slėgį. Jei padangos per daug pripūstos, vidurinioji dalis greičiau nusidėvės nei šonai. Per mažai pripūtę padangas sulauksite atvirkštinio rezultato. Jei nežinote, koks turėtų būti slėgis, visuomet galite patikrinti gamintojo rekomendacijas.

Motociklų padangos skiriasi nuo automobilių, taigi pradėję važinėtis motociklu būtinai paskaitykite apie jas daugiau, susipažinkite su skirtingų gamintojų modeliais. Be to, reguliariai tikrinkite padangų slėgį, nusidėvėjimą, kad padangų keitimas nebūtų toks dažnas.