Padangos

Jeigu keičiate padangas ar ratų komplektą, prieš juos sumontuojant labai svarbu tinkamai nustatyti padangos sukimosi kryptį. Tai prailgina padangos tarnavimo laiką bei padidina saugumą kelyje. Štai patarimai, kaip nustatyti padangos sukimosi kryptį. 

Kryptinių ir nesimetrinių padangų atpažinimas – sukimosi kryptis

Kryptinės padangos yra gaminamos taip, kad suktųsi viena kryptimi ir pasiūlytų maksimalų sukibimą bei našumą. Tai ypatingai jaučiasi ant šlapios kelio dangos. Ant tokių padangų šoninės sienelės turėtų būti rodyklė su užrašu Rotation arba Direction (liet. kryptis). Pagal paveiksliuką galima suprasti, į kurią pusę turėtų suktis padanga, kad pavyktų rasti jos vietą. Šių padangų protektoriaus raštas taip pat išduoda kryptį. Jis yra V arba rodyklės formos ir rodo sukimosi pusę.

Asimetrinės padangos turi protektoriaus raštą, kuris skiriasi, priklausomai nuo to, kuri tai padangos dalis. Ant šoninės sienelės rasite užrašus Inside arba Outside (liet. vidus ir išorė, atitinkamai), kad žinotumėte, kuria puse montuoti tokias padangas.

Simetrinės – nekryptinės padangos, jų ypatumai

Simetrinės arba nekryptinės padangos turi vienodą protektoriaus raštą, todėl jas galima montuoti ant bet kurio rato, neatsižvelgiant į sukimosi kryptį. 

Tokia konstrukcija suteikia galimybę lanksčiai keisti padangas vietoje, todėl galima tikėtis tolygesnio dėvėjimosi ir ilgesnio tarnavimo. 

Jeigu tiksliai nežinote, koks jūsų padangų tipas, tiesiog atvykite į servisą, kur profesionalai patikrins ir galės padėti nustatyti tipą, jas pakeisti bei parekomenduoti įsigyti naujas.

Optimalus padangų slėgis motociklui yra tiek pat svarbus kiek ir automobiliui. Tai atsiliepia valdomumui ir padangų ilgaamžiškumui. Netinkamas padangų slėgis gali paspartinti protektoriaus dėvėjimąsi, suprastinti valdomumą ir sudaryti pakankamai pavojingas važiavimo sąlygas. Tačiau kiek slėgio reikia motociklo padangose ir kas jam daro įtaką?

Optimalus slėgis motociklo padangose

Lietuvoje ir daugelyje kitų Europos šalių motociklų padangų slėgis matuojamas barais. Galbūt bus aktualus žinoti, kad 1 baras lygus maždaug 14,5 psi (svarų kvadratiniam colyje). PSI irgi padangų slėgio matas. 

Daugumos motociklų rekomenduojamas slėgis priekinėje padangoje paprastai yra 2,0-2,5 baro, o galinėje padangoje - 2,5-2,9 baro, tačiau rodmuo gali skirtis priklausomai nuo konkretaus motociklo modelio, padangų tipo ir tuo, kaip važinėjama. Rekomenduojame pasitikrinti tai, ką siūlo gamintojas arba jūsų mėgstamas autorizuotas servisas.

Kodėl svarbu pasirinkti optimalų slėgį bei kas jam daro įtaką?

Netinkamas padangų slėgis gali turėti neigiamos įtakos motociklo valdomumui. Dėl per mažo slėgio motociklas bus vangus – valdyme nebus jokio aštrumo. Tada padangos pernelyg greitai nusidėvi. Na, o jei slėgis yra per didelis, gali sumažėti sąlyčio su keliu plotas, todėl dingsta dalis sukibimo bei važiavimas, ypač posūkiuose, ne toks stabilus. 

Dar svarbu paminėti, kad važinėjant su nepakankamai pripūstomis padangomis padidėja jų sprogimo rizika, ypač - važiuojant dideliu greičiu. Na, o dėl per daug pripūstų padangų gali kilti perdėtai didelis pavojus stabdant ar greičiau važiuojant posūkyje.

Slėgiui įtakos turi:

• Visiems motociklų tipams rekomenduojami skirtingi optimalūs slėgio lygiai. Pavyzdžiui, sportiniams motociklams paprastai reikia šiek tiek didesnio slėgio nei off-road, adventure tipo.
• Motociklo, įskaitant motociklininką, keleivį ir bagažą, svoris irgi turi įtakos padangų slėgiui. Jei apkrova didesnė - reikia didesnio slėgio, ypač galinėje padangoje. Visiškai pakrautų motociklų galinių padangų slėgį gali tekti padidinti 0,2-0,3 baro. 
• Padangų slėgis svyruoja keičiantis temperatūrai. Karštu oru padangos viduje esantis oras išsiplečia, todėl slėgis gali padidėti ir atvirkščiai. 

Pamatuoti slėgį ir pripūsti padangas iki reikiamo slėgio net ir prie namų nėra sudėtinga. Jums reikės pompos su manometru arba kompresoriaus. Jeigu pompa manometro neturi, jį įsigykite atskirai. Tuomet galėsite per kelias minutes patikrinti abiejų padangų slėgį bei jas pripūsti vietoje. 

Padangų protektoriaus gylis yra vienas svarbiausių faktorių, nuo kurių priklauso automobilio padangų eksploatacines savybes, o tuo pačiu ir saugumas kelyje ir pačių padangų ilgaamžiškumas. Protektoriaus gylis svarbus siekiant išlaikyti sukibimą su keliu, ypač, kai oro ir kelio dangos sąlygos – ne pačios geriausios. Žinodami apie minimalų padangų protektoriaus gylį bei žinodami, kaip jį išmatuoti ir kada reikia keisti padangas. Tai padidins jūsų saugumą bei komfortą kelyje. Šiame gide „Autoaibės“ ekspertai nagrinės, kas apskritai yra padangų protektorius, koks minimalus gylis reikalingas saugiam važiavimui (ką numato taisyklės), kaip jį išmatuoti ir kodėl gyvybiškai svarbu pakeisti padangas, kol jos nepasiekė minimalios ribos.

Koks yra mažiausias padangos protektoriaus gylis?

Mažiausias leistinas padangų protektoriaus gylis įvairiose šalyse skiriasi. 

Europos Sąjungoje, įskaitant ir Lietuvą, minimalus vasarinių padangų protektoriaus gylis yra 1,6 mm, o žieminių padangų - 3 mm. Tarp matavimo įrankių, Autoaibe.lt elektroninėje parduotuvėje galite įsigyti ir protektoriaus gylio matuoklį, kuris leis lengvai, net ir namų sąlygomis išsimatuoti padangų protektoriaus gylio likutį. 

Toks standartas užtikrina, kad padangos išlaikytų pakankamą sukibimą su kelio danga. Vis dėlto, nors tai yra teisės aktais nustatyti minimalūs dydžiai, ekspertai rekomenduoja keisti padangas dar nepasiekus šių ribų. Na, o tai, kad dydžiai suvienodinti visoje ES, gerokai palengvina judėjimą tarp šalių bei apsaugo nuo baudų ar nemalonumų.

Protektoriaus gylio matavimas

Yra keletas padangų protektoriaus gylio matavimo būdų. Labai naudinga reguliariai užduotį atlikti, ypač prieš ilgas keliones ar prieš sezoninį padangų keitimą pavasarį bei rudenį. 

1. Tiksliausias protektoriaus gylio matavimo būdas - naudoti specialų matuoklį, kurį jau minėjome. Šių nedidelių, nebrangių įrankių galima įsigyti internetu arba bet kurioje „Autoaibės“ parduotuvėje. Tiesiog uždėkite matuoklį prie padangos griovelio ir nustatysite gylio likutį
2. Jei neturite matuoklio, protektoriaus gyliui įvertinti galite naudoti monetą. Vasarinėms padangoms tinka vieno euro moneta. Įkiškite monetą į protektoriaus griovelį; jei ant monetos krašto matomos žvaigždutės, protektoriaus gylis greičiausiai yra mažesnis nei 1,6 mm ir laikas keisti padangą. Žieminėms padangoms tinka 2 eurų moneta. Jei matosi žvaigždutės, protektoriaus gylis nesiekia 3 mm.
3. Visgi, daugelyje šiuolaikinių padangų yra įmontuoti protektoriaus nusidėvėjimo indikatoriai - maži iškilūs stulpeliai, esantys padangos grioveliuose. Kai protektorius nusidėvi iki šių indikatorių lygio, tai aiškus ženklas, kad padangą reikės kuo skubiau pakeisti.

Kas yra padangų protektorius?

Padangos protektorius - tai gumos raštas ant padangos išorės, kuris liečiasi su kelio danga. Protektorių sudaro grioveliai ir briaunos. Raštai nėra visiškai atsitiktiniai. Gamintojai kuria tokį raštą, kuris gerintų sukibimą su kelio danga ir leistų vandeniui išsklaidyti, kai važiuojama per balas, o transporto priemonė pasidarytų lengviau valdoma. 

Gerai suprojektuotas protektorius leidžia padangoms išlaikyti sukibimą su įvairiais paviršiais, įskaitant šlapią, sausą, purviną, apledėjusį ir apsnigtą kelią. Vasarinių, žieminių ir universalių padangų protektoriaus raštai skiriasi. Kiekvienas raštas optimizuotas ir sukurtas, kad geriausias savybes turėtų konkrečiomis sąlygomis. 

Naudojant padangas, protektorius pamažu dėvisi, todėl mažėja padangos sukibimas su keliu ir ji taip pat efektyviai nebeišsklaido vandens. Nusidėvėjimas yra natūralus, tačiau turi didelę įtaką padangos eksploatacinėms savybėms ir saugumui, ypač esant šlapiai ar apledėjusiai kelio dangai. Jeigu protektorius nusidėvi per daug, ne tik, kad nebelieka sukibimo, tačiau ir nebeatitinkama KET taisyklėse numatytų reikalavimų, tad galima gauti baudą arba nepraeiti techninės apžiūros.

Kokiems konkrečiai dalykams padangos protektorius turi įtakos?

Padangų protektoriaus gylis tiesiogiai susijęs su jūsų transporto priemonės eksploatacinėmis savybėmis. Pakankamo gylio protektorius:

1. Geriau sukimba su kelio danga, todėl sumažėja slydimo tikimybė.
2. Efektyviau išstumia vandenį, todėl sumažėja akvaplanavimo rizika.
3. Pasižymi didesniu stabdymo efektyvumu, ypač - avarinėse situacijose.
4. Pagerina valdomumą posūkiuose.

Nusidėvėjusios padangos didina avarijų riziką dėl ilgesnio stabdymo kelio, mažesnio sukibimo ir didesnės akvaplanavimo tikimybės. Siekiant užtikrinti jūsų ir kitų kelyje esančių žmonių saugumą, labai svarbu pasirūpinti padangomis, kad jų protektorius nebūtų per daug nudilęs.

Kodėl padangų protektoriai nusidėvėjo nevienodai?

Svarbu patikrinti kiekvienos padangos protektoriaus gylį keliose vietose. Taip pat svarbu patikrinti visus ratus.

Netolygus nusidėvėjimas – problema, kuri atsiranda dėl netinkamo ratų suvedimo, netolygaus padangų slėgio arba pakabos problemų. 

Gali atrodyti, kad vienoje vietoje padangos protektorius yra pakankamai gilus, tačiau kitoje jis gali būti pavojingai nusidėvėjęs. 

Išmatuokite protektoriaus gylį padangos centre ir abiejuose jos kraštuose, kad įsitikintumėte, jog visur nėra didelių skirtumų ir galima saugiai važinėti.

Dygliuotos padangos - tai žieminės padangos su protektoriuje įmontuotais mažais metaliniais dygliais. 

Šie dygliukai generuoja papildomą sukibimą ant apledėjusių ir apsnigtų kelių, taip pagerindami saugumą atšiauriomis žiemos sąlygomis. 

Nors jos labai veiksmingai mažina slydimo ant ledo riziką, dygliuotos padangos gali gadinti kelio dangą, jei naudojamos ant sausų, neapledėjusių kelių. Dėl šios priežasties jos draudžiamos tam tikrose ES valstybėse. Tad, jei vairuojate automobilį su dygliuotomis padangomis ir planuojate keliauti į užsienį, pasitikrinkite ar šalis, į kurią vyksite bei per kurios teritoriją važiuosite – nedraudžia dygliuotų padangų.

Ar dygliuotos padangos yra geriausias pasirinkimas?

Dygliuotos padangos rekomenduojamos tiems vairuotojams, kurie daug važinėja apsnigtais keliais arba nori maksimalaus saugumo kiekvienu žiemos laikotarpiu.

Vairuotojams, kurie daugiausiai laiko praleidžia mieste arba nevažinėja mažiau prižiūrimais keliais, yra keletas alternatyvų, kurios vis tiek užtikrina saugumą ir leidžia saugiai važinėti net ir šaltuoju metų laiku. 

• Nedygliuotos žieminės padangos. Jos sukurtos ir gaminamos su specialiais protektoriaus raštais bei gumos mišiniais, kurie išlieka minkšti bei lankstūs esant žemai temperatūrai. Tokios savybės užtikrina sukibimą su sniegu ir ledu net be metalinių dyglių. Žieminės padangos be dyglių yra populiarus pasirinkimas tiems, kurie gyvena miestuose arba ten, kur kelių priežiūra gera bei nėra tokių didelių slydimo rizikų.
• Multisezoninės padangos. Nors jos ir nėra idealios atšiaurioms žiemos sąlygoms, multisezoninės padangos gali būti praktiškas pasirinkimas vairuotojams, kurie pernelyg daug nevažinėja užmiestyje arba mažiau eksploatuoja automobilį. Šios padangos yra tarsi viduriukas tarp vasarinių ir žieminių padangų savybių, tačiau jos neužtikrina tokio paties saugumo ant ledo ir sniego kaip atskiros žieminės padangos.

Svarbu nepamiršti laiku keisti padangas

Savalaikis keitimas padeda prailginti padangų naudojimo laiką ir užtikrina, kad jūsų investicijos tarnautų kuo ilgiau. Nepamirškite, kad nors dygliuotos padangos yra legali ir labai veiksminga priemonė, pagerinanti ratų sukibimą su kelio danga, tačiau jas galima naudoti tik nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d. Kai kuriose užsienio šalyse jos apskritai draudžiamos.

Svarbu, kad jūs, kaip vairuotojai būtumėte informuoti apie taisykles ir pasibaigus teisėtam laikotarpiui nepamirštumėte pasikeisti į paprastas vasarines padangas, kad išvengtumėte baudų ir vis tiek saugiai dalyvautumėte eisme.

Lietuvoje galiojančios kelių eismo taisyklės (KET) apibrėžia laiką, kada galima važinėti su kokiomis padangomis. Daug kas nežino arba pamiršta, kada reikia keisti žiemines padangas bei ar tai apskritai reikia daryti. Tos datos sugalvotos ne atsitiktinai. Šaltuoju metų laiku žieminės padangos yra labai saugios ir efektyvios, bet orams atšilus gali būti nebetinkamos arba pradės sparčiai dėvėtis. Apžvelkime, kada reikia žiemines automobilio padangas pakeisti ir kaip rasti geriausią komplektą, jei perkate internetu. 

Kada reikia keisti žiemines padangas pagal KET?

Žieminės padangos yra minkštesnės už vasarines, kad geriau kibtų su šalta kelio danga. Be to, jos turi gilesnį protektorių, kad automobilis lengviau valdytųsi ant sniego, ledo. Yra ir dygliuotos žieminės padangos. 

Su paprastomis žieminėmis padangomis (be dyglių) galima važinėti ištisus metus. Tiesa, vasarą jos tiesiog greičiau dėvisi bei nesuteikia tokio komforto ir sukibimo, kaip vasarinės. Na, o vasarines padangas dėtis galima nuo balandžio 1 dienos. Jeigu turite dygliuotas padangas, jas pasikeisti privaloma iki balandžio 10 dienos.

Prisiminkite ir tai, kad jei turite padangas su dygliais, į tam tikras šalis negalėsite su jomis važiuoti. Pasitikrinkite informaciją prieš keliaudami, kad negautumėte baudų. 

Kaip išsirinkti geriausias žiemines padangas internetu?

Renkantis žiemines padangas būtina atkreipti dėmesį į specifikacijas, užtikrinančias optimalų sukibimą šaltomis, apledėjusiomis ar snieguotomis eismo sąlygomis. Pateikiame svarbiausių patarimų gidą:

Padangų mišinys

Žieminės padangos gaminamos iš specialaus gumos mišinio, kuris išlieka lankstus esant žemesnei nei 7 °C temperatūrai. Ieškokite tik tokių padangų, kurių aprašyime išskiriamos šalčiui atsparios gumos formulės, skirtos geresniam sukibimui su ledu ir sniegu.

Protektoriaus raštas bei ypatumai

Žieminės padangos turi gilesnį protektorių su unikaliais raštais, skirtais maksimaliai pagerinti sukibimą su apsnigta ar apledėjusia kelio danga. Toks raštas padeda nukreipti sniegą, purvą ir vandenį nuo padangos, todėl sumažėja akvaplaningo rizika. Pasižiūrėkite į aprašymą, galbūt nurodoma, kad technologija ar rašto dizainas – unikalus bei padidinantis sukibimą?

Trijų viršūnių (3PMSF) simbolis

Pirkdami žiemines padangas internetu galite patikrinti, ar ant jų yra 3PMSF simbolis. Šis ženklas rodo, kad padanga išlaikė sudėtingus eksploatacinių savybių bandymus sunkiomis apsingto kelio sąlygomis, todėl ji yra sertifikuota pagal 3PMSF. Rinkitės tokias padangas, ypač, jei važinėjate užmiesčio keliais ar vykstate į kalnus, užsienį.

Matmenys

Pasižiūrėkite į dabartinio padangų komplekto informaciją ant šoninės sisnelės, kad sužinotumėte padangos specifikacijas. Ten nurodomas plotis, kraštinių santykis ir skersmuo. Įsitikinkite, kad perkamos žieminės padangos atitinka šiuos matmenis, kad būtų užtikrintas suderinamumas. Kai kurie vairuotojai žiemą renkasi siauresnes padangas, kad pagerintų sukibimą su apsnigtais keliais. 

Dygliuotos ir nedygliuotos padangos

Lietuvoje galite eksploatuoti dygliuotas padangas, kurios užtikrina geresnį sukibimą ant sniego ir ledo. Tačiau, kaip jau minėjome, jos nėra leidžiamos visur, o iki 04-10 d. jas būtina pasikeisti. Jeigu į užsienį vykti neplanuojate, o keitimas nėra problema, galite drąsiai įsigyti dygliuotas padangas žiemai.

 Pažvelgę į savo automobilio, arba internete apžiūrimos padangos šoninę sienelę, pastebėsite raidžių, skaičių ir simbolių eilę. Šie ženklai nėra atsitiktiniai ar tik „dėl vaizdo“. Jie svarbūs, nes suteikia naudingos informacijos apie padangos specifikacijas, eksploatacines savybes ir tinkamumą įvairioms transporto priemonėms bei sąlygoms. Žinodami, ką žymėjimai reiškia, lengviau rasite tinkamas padangas, saugiai važinėsite ir galėsite mėgautis tylesniu riedėjimu, geresne kuro ekonomija, ilgesniu padangų tarnavimu bei pačiu didžiausiu malonumu būti už vairo. Mūsų komanda paruošė gidą, kur apžvelgsime visus padangų žymėjimus.

Dydžio ir tipo žymėjimai

Ant padangos šoninės sienelės geriausiai matomas žymėjimas paprastai nurodo padangos dydį ir tipą. Šie matmenys dažnai suformatuojami maždaug taip: 205/55 R16 91V. Ką reiškia kiekvienas simbolis? 

• 205 - nurodo padangos plotį milimetrais nuo šoninės sienelės iki šoninės sienelės. Šiame pavyzdyje padanga yra 205 milimetrų pločio. Padangos plotis nurodo, kokiu plotu padanga sąveikauja su keliu, o tai turi įtakos sukibimui su danga, valdomumui ir kuro sąnaudoms. Paprastai – kuo platesnė padanga, tuo daugiau sukibimo ir tuo dinamiškiau galima važiuoti. 
• 55 - šis skaičius rodo padangos kraštinių santykį, t. y. padangos šoninės sienelės aukščio santykį procentais, lyginant su padangos pločiu. Šiuo atveju kraštinių santykis yra 55 % 205 mm, o tai reiškia, kad šoninės sienelės aukštis yra maždaug 112,75 mm. Mažesnis procentas (pvz., 40, 45) paprastai virsta į geresnes valdymo ir eksploatacines savybes, tačiau gali sumažinti važiavimo komfortą.
• R – šios raidės gali ir nebūti, bet ji reiškia „Radial“ ir nurodo padangos konstrukcijos tipą. Radialinės padangos yra labiausiai paplitęs tipas. Jos yra lankstesnės ir geriau sukimba su keliu.
• 16 - šis skaičius nurodo ratlankio skersmenį coliais, kuriam skirta padanga. Čia esantis skersmens skaičius reiškia, kad ši padanga yra suderinama su 16 colių ratu.
• 91 - tai apkrovos indeksas, nurodantis didžiausią apkrovą, kurią gali išlaikyti tinkamai pripūsta padanga. Apkrovos indeksas 91 atitinka 615 kg keliamąją galią. Didesnis apkrovos indeksas reiškia, kad padanga gali išlaikyti didesnį svorį. (Skaičius gali svyruoti nuo 1 iki 150. 
• V - tai greičio indeksas, nurodantis didžiausią greitį, kuriuo padanga gali saugiai važiuoti. Raidė V reiškia, kad saugu važiuoti iki 240 km/h. Greičio reitingai svyruoja nuo L (<120 km/h) iki Y (<300 km/h).

Plačiau apie apkrovos indeksą bei greičio rodiklį

Apkrovos indeksas ir greičio rodiklis suteikia svarbios informacijos apie padangos galimybes bei ribas. 

Siekiant užtikrinti saugumą ir efektyvumą, labai svarbu, kad padangos atitiktų arba viršytų transporto priemonės gamintojo nurodytą apkrovos indeksą bei greičio reitingą. Pastarasis ypač svarbus, jei važiuojate trasoje arba vykstate į Autobanus Vokietijoje, kur greičiai neribojami.

Naudojant padangas, kurių apkrovos indeksas arba greičio reitingas yra mažesnis nei rekomenduojamas, gali kilti rizika padangų pažeidimams, pablogėti valdymas ir kilti pavojus saugumui.

Dėvėjimosi indikatoriai

Nemažoje dalyje padangų, protektoriaus grioveliuose galite rasti protektoriaus nusidėvėjimo indikatorius, dar vadinamus nusidėvėjimo juostomis. 

Tai nedidelės iškilios juostelės, kurios tampa vis labiau matomos, kai protektorius dėvisi. Kai protektoriaus lygis pasiekia šias juosteles, tai reiškia, kad padanga jau turėtų būti pakeista. Nerekomenduojama laukti ilgiau, nes tada sukibimas su kelio danga, ypač per šalčius arba po lietaus, labai suprastės.

Na, o su pernelyg nudėvėtu protektoriumi važinėti ne tik, kad nesaugu, bet ir neteisėta, nes nepraeitumėte TA arba gautumėte baudą iš pareigūnų.

Padangų sertifikavimas ir atitikties žymėjimas

Padangos dažnai gauna ir sertifikavimo ženklus, rodančius atitiktį įvairiems standartams ir taisyklėms:

1. E-Mark rodo, kad padanga atitinka Europos saugos standartus. Po raidės „E“ eina skaičius, nurodantis šalį, kurioje suteiktas patvirtinimas (pvz., „E4“ - Nyderlandai).
2. 3PMSF (Three-Peak Mountain Snowflake). Šis simbolis patvirtina, kad padanga atitinka specialius sukibimo su sniegu reikalavimus ir yra tinkama važiuoti sunkiomis sąlygomis ant apsingtos ar apledėjusios kelio dangos. Su 3PMSF yra kitaip nei su M+S ženklu, kuris yra bendresnis.

Run-Flat Technology (RFT) ir kiti specialūs ženklai

Run-Flat padangos gali b8ti žymimos „RFT“ arba tokiais simboliais kaip sustiprintos šoninės sienelės piktograma. Šios padangos išsiskiria tuo, kad jomis galima šiek tiek važiuoti net ir joms prakiurus (ribotą atstumą ir nedideliu greičiu). Ši savybė leidžia vairuotojams pasiekti saugią vietą, kur galima atlikti remontą ir nereikia iš karto keisti padangų.

Ant šoninės sienelės rodykle gali būti pažymėta tam tikra sukimosi kryptis, todėl padangos optimizuojamos atsižvelgiant į konkrečias eksploatacines savybes, pavyzdžiui, atsparumą hidroplanavimui. Būtina tokias padangas montuoti pagal pusę. Asimetrinės padangos, pažymėtos užrašais Outside ir Inside, skirtos montuoti tam tikra puse į išorę, kad būtų reguliuojamas dėvėjimasis ir automobilis geriau valdytųsi net ir prastomis sąlygomis. 

UTQG įvertinimai / žymėjimai

Uniform padangų kokybės klasifikavimo (UTQG) sistema yra standartas, kaip klasifikuojamos padangos pagal tris rodiklius. Žinodami šiuos įvertinimus geriau išsirinksite tinkamas padangas.

• Protektoriaus nusidėvėjimas. Šis įvertinimas yra lyginamasis padangos patvarumo rodiklis. Pavyzdžiui, 300 protektoriaus nusidėvėjimo įvertinimas reiškia, kad padanga tokiomis pačiomis sąlygomis tarnaus tris kartus ilgiau nei padanga, kurios įvertinimas yra 100. Tačiau šie skaičiai yra santykiniai ir gali labai skirtis priklausomai nuo važiavimo sąlygų, techninės priežiūros ir automobilio eksploatavimo.
• Sukibimas. Šis įvertinimas rodo padangos gebėjimą stoti bei išlaikyti sukibimą ant šlapios kelio dangos. Sukibimas pagal UTQG vertinamas AA, A, B arba C. Aukščiausias įvertinimas yra AA, o C - žemiausias.
• Temperatūra. Raidė A reiškia geriausią karščio išsklaidymą, o C – blogiausią. Tai yra labai svarbus parametras padangos vientisumui išlaikyti, aktualu važiuojant dideliu greičiu.

Papildoma informacija ir kiti svarbūs žymėjimai

Prie daugumos padangų nurodomas dB reitingas, atskleidžiantis kelyje keliamo triukšmo lygį. Mažesni dB rodikliai reiškia, kad padangos rieda tyliau. Dėl to padidėja komfortas.

Ženklas S gali būti ant padangų, kurios atitinka tam tikrus triukšmo mažinimo standartus. Tai tinka tiems, kurie nori maksimalaus komforto arba tyliau judėti po savo gyvenamą vietą ryte.

Žymėjimas XL arba „Extra Load“ nurodo, kad padangos šoninės sienelės yra sustiprintos, kad atlaikytų didesnes apkrovas. Panašiai ir ženklas RF reiškia, kad padanga dėl papildomo sutvirtinimo nebijo didesnės apkrovos.

Padangos su savaiminio užsandarinimo technologija (ContiSeal ir kt.) turi specialų sluoksnį viduje, kuris automatiškai užsandarina tam tikro dydžio pradūrimus ir apsaugo nuo oro netekimo.

Padangų slėgis, o jei tiksliau tai optimalus padangų slėgis yra labai svarbus saugiam dalyvavimui eisme, kuro sąnaudoms ir komfortui važiuojant. Visos šios problemos atsiranda, kai slėgis per mažas. Na, o kai jis per didelis, atsiranda tikimybė, kad padangos net sprogs. Pasižiūrėkime, kada reikėtų tikrinti slėgį, kaip padangas prisipūsti ir kokios priežastys lemia išsileidimą.
Kada tikrinti padangų slėgį?

Padangų slėgį reikėtų tikrinti reguliariai - dauguma ekspertų rekomenduoja tai daryti bent kartą per mėnesį. 

Svarbu tikrinti, kai padangos yra šaltos, t. y. transporto priemonė nevažiuoja bent tris valandas. Taip yra todėl, kad važiuojant padangos įkaista, todėl jose esantis oras išsiplečia, o tai gali rodyti klaidingai aukštą slėgį.

Be kasmėnesinių patikrinimų, padangų slėgį taip pat reikėtų tikrinti prieš ilgas keliones ir vežant didelius krovinius. Sezoniniai oro pokyčiai, ypač žiemą bei tada, kai temperatūra labai kinta, gali sukelti didelius slėgio svyravimus, todėl šaltesniais mėnesiais rekomenduojama tikrinti dažniau.

Kodėl mano padangų slėgis žemas?

Yra kelios priežastys, kodėl jūsų padangose gali būti per mažas oro slėgis:

1. Natūralus oro netekimas. Padangos natūraliai gali prarasti apie 0,1-0,2 bar slėgio per mėnesį. Tai natūralu.
2. Temperatūros svyravimai. Dėl labai šalto oro, slėgis padangose gali sumažėti. Dėl to žiemą įprasta matyti mažesnius slėgio rodmenis.
3. Lėtas nuotėkis. Lėtas nuotėkis gali atsirasti dėl pradūrimų, pažeistų ventilių arba prastų sandariklių tarp padangos ir ratlankio. Jei jūsų padangose greitai mažėja slėgis, priežastis gali būti būtent skylė.
4. Amžius. Senstant padangoms, jos tampa labiau pažeidžiamos ir lengviau praranda orą.

Kur pripūsti padangas?

Padangas galite pripūsti keliose vietose.

Daugumoje degalinių yra kompresoriai, prie kurių privažiavę galite patikrinti ir pripūsti padangas. Tai patogu bei beveik visad nemokama ir ypač tinka, jei namuose neturite reikiamų įrankių.

Jei turite kompresorių su manometru, galite patikrinti ir pripūsti padangas prie namų arba garažo. 

Jei įrankių neturite ir įtariate skylę, nuvykite į ratus bei padangas tvarkantį servisą. Jie patikrins dėl skylių bei jas galės užtaisyti ar padės išspręsti kitas problemas. 

Ženklai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį

Ne tik mažas slėgis pagal kompresoriaus rodmenis turėtų virsti sunerimti. Padangų slėgį patikrinti verta ir tada, kai pastebite šiuos ženklus:

1. Lemputė ant skydelių. Daugelyje šiuolaikinių automobilių įrengta padangų slėgio stebėjimo sistema (TPMS), kuri įžiebia lemputę ant skydelio, jeigu pastebimas slėgių neatitikimas.
2. Prastas valdymas. Jei automobilis posūkiuose ar stabdant elgiasi keistai, priežastis gali būti žemas padangų slėgis. Reikėtų patikrinti.
3. Netolygus padangų nusidėvėjimas. Jei pastebėjote, kad padangų kraštai dėvisi greičiau nei centras, tai gali būti dėl nepakankamo oro slėgio.
4. Prastas riedėjimas. Jei atleidus akceleratorių automobilis labai lėtėja ir laisva pavara nerieda, taip gali būti dėl prastos padangų būklės.

Padidėjusios degalų sąnaudos. Dėl mažo slėgio padangose padidėja pasipriešinimas riedėjimui, o tai reiškia, kad jūsų transporto priemonė sunaudos daugiau degalų.

Lietuvoje galiojančios kelių eismo taisyklės (KET) numato datas, kuriomis galima važinėti su vasarinėmis padangomis. Tačiau nuo tam tikros datos, šaltuoju metų laiku su jomis dalyvauti eisme nebegalima. Taip sugalvota ne atsitiktinai. Vasarinės padangos šaltuoju metų laiku nebėra tokios saugios, o permainingi Lietuvos orai reikalauja pasiruošimo. Pasižiūrėkime, kada reikėtų pasikeisti vasarines padangas ir kaip išsirinkti geriausią variantą, jeigu perkate internetu.

Kada reikia keisti vasarines padangas pagal KET?

Vasarinės padangos yra kietesnės, kad dėl didelio karščio pernelyg nesuminkštėtų. Taip pat – jų protektorius nėra toks gilus. Žieminės padangos yra minkštesnės, kad išliktų minimaliai elastingos net šaltu oru, o protektorius – gilesnis, kad suteiktų pakankamą sukibimą esant sniegui. 

Vasarines padangas pasikeisti būtina iki lapkričio 10 dienos (11-10), tačiau paprastai tokiu metu būna didelės eilės servisuose, tad registruokitės iš anksto arba vos tik temperatūra lauke nukrenta žemiau +6-8 laipsnių Celsijaus. Nuo tada daug saugiau ir komfortiškiau bus važinėti su žieminėmis padangomis. Žieminėms padangoms, minimalus leistinas protektoriaus gylis yra 3 mm.

Iš tiesų tai, jeigu žieminės padangos nėra dygliuotos, su jomis galima važinėtis visus metus, bet reikia prisiminti, kad vasarą jos dėvisi greičiau.

Kaip išsirinkti geriausias vasarines padangas internetu? 

Jei žinote, kad padangos jau susidėvėjo ir reikėtų jas pakeisti, bene geriausia – jas įsigyti tiesiog internetu. Štai keletas patarimų, pagal ką išsirinkti geriausias vasarines padangas, jei perkate internetu:

Pasirinkite automobilį ir sužinokite reikalavimus bei specifikacijas

Pirmasis žingsnis - sužinoti reikalingų padangų dydį ir specifikacijas. Šią informaciją galite rasti tiesiog prekės puslapyje ir ant dabartinių padangų šoninės sienelės. Čia bus nurodyti tokie matmenys kaip plotis, kraštinių santykis ir skersmuo.

Eksploatacinės savybės

Rimtai pasižiūrėkite į tai, kokie žymėjimai yra ant padangų (be pagrindinių). Svarbu žinoti:

• Greičio indeksą;
• Apkrovos indeksą;
• Kuro sąnaudų įvertinimą;
• Sukibimo įvertinimą su šlapia kelio danga;
• Triukšmo lygį;
• Papildomus privalumus (XL, sustiprinta sienelė ir panašiai)

Ieškokite ir tokių savybių, kaip aukštos kokybės gumos mišiniai ar gilesni protektoriaus raštai, mažinantys akvaplanavimą. Tai svarbu važiuojant šlapiu asfaltu. 

Patikrinkite įvertinimus ir pasitarkite su specialistais

Internete galite rasti naudotojų apžvalgas ir ekspertų vertinimus. Visada galite gauti nemokamus patarimus ir iš Autoaibės komandos, jei atvyksite į bet kurią fizinę parduotuvę arba užduosite klausimus internetu.

Turėkite omenyje, kad galite naudotis ir patogiais prekių filtrais mūsų el. parduotuvėje, kad greičiau rastumėte, ko reikia. 

Prekės ženklo reputacija

Geros reputacijos padangų prekių ženklai, tokie kaip: Michelin, Continental, Pirelli, GoodYear, Yokohama, Toyo ir kiti, kuriuos galėtų rekomenduoti specialistai paprastai siūlo patikimus, aukštos kokybės gaminius su garantija ir moderniomis technologijomis. Rinkitės gerai žinomus prekių ženklus, jei prioritetą teikiate saugumui ir komfortui.

Kainos ir kokyvės santykis

Nors galima rinktis biudžetines padangas, labai svarbu suderinti kainą ir kokybę bei ieškoti kuo geresnių techninių parametrų. Pigesnėms padangoms gali stigti patvarumo ar valdomumo. Visada lyginkite ne tik kainą, bet ir technines savybes. 

Išsamiai apžiūrėję pasiūlymus ir palyginę galimybes, galite nesunkiai pasirinkti geriausias vasarines padangas savo automobiliui tiesiog būdami namuose. 

Padangos yra vienas svarbiausių automobilio komponentų, kuris leidžia jam sklandžiai ir saugiai judėti keliu. Padangų guma sukimba su kelio danga ir leidžia jam išlikti valdomam net važiuojant dideliu greičiu, nelygia ar šlapia kelio danga, posūkiais ir ne tik. Labai didelį vaidmenį šiame procese atlieka padangų slėgis, kurį matuoja specialūs davikliai – TPMS arba Tire Pressure Monitoring System (liet. padangų slėgio stebėjimo sistema). Jeigu ant savo skydelio matote sumažėjusio padangų slėgio ženklą, reiškia, kad kažkuriame rate slėgis nukrito.

Smalsiems transporto priemonių savininkams ar norintiems daugiau sužinoti apie savo automobilį apžvelgsime, kaip veikia TPMS – padangų slėgio davikliai ir, ką daryti, kai skydelyje įsižiebia jų lemputė.

Šiek tiek informacijos apie TPMS

Apie padangos slėgį informuojanti lemputė turi savo istoriją. Seniau žmonės nelabai žinojo, iki kokio slėgio pūsti padangas bei nelabai atsekdavo, kada slėgis per žemas.

Dėl to kildavo daugybė eismo įvykių bei problemų, kurių būtų įmanoma išvengti. Net ir dabar daugybė transporto priemonių kasdien išvažiuoja į kelią su nepakankamai pripūstomis padangomis. Viena yra, kai automobilis, pavyzdžiui, senas ir jame neįsižiebia lemputė, tačiau visai kas kita – ignoruoti TPMS signalą.

Kol šios sistemos nebuvo, norint sužinoti, ar oro slėgis padangose geras, ar lygis jau nesaugus, reikėjo išlipti iš automobilio ir patiems tikrinti su specialiu aparatu.

Reaguodama į padažnėjusius eismo įvykius dėl nepakankamai pripūstų padangų, JAV valdžia įvedė privalomą TPMS visiems naujiems automobiliams dar 2007 metais. Europoje ši sistema taip pat sutinkama daugybėje automobilių, o nuo 2024 m. Europos Komisija įpareigojo šią sistemą montuoti visuose autobusuose, sunkvežimiuose. Tuo tarpu lengvuosiuose, ES pagamintuose automobiliuose ji privaloma nuo 2014-11-01.

Nors ne kiekviena TPMS naudoja tą patį veikimo principą, rezultatas yra toks pats. Ši sistema gerokai padidina saugumą ir leidžia vairuotojams pasirūpinti savo transporto priemone.

Netiesioginis TPMS – viskas, ką reikėtų žinoti

Netiesioginis arba Indirect TPMS yra vienas iš dviejų technologinių sprendimų, kaip veikia padangų slėgio matuokliai.

Netiesioginis TPMS veikia pasikliaudamas rato sukimosi greičio sensoriais, kuriuos naudoja ABS sistema. Jie matuoja bei stebi, kokiu greičiu sukasi kiekvienas ratas. Pagal tai borto kompiuteris nustato ir lygina ratus tarpusavyje bei mato, kuris sukasi kokiu greičiu. Įvertindamas rato apsisukimą, kompiuteris gali interpretuoti ir kalkuliuoti informaciją remdamasis tuo, kokio dydžio yra padangos. Kai ratas ima suktis greičiau nei kompiuteris tikisi, jis supranta, kad padangoje, ko gero, per mažai oro ir apie tai praneša vairuotojui.

Taigi, netiesioginis/Indirect TPMS nematuoja padangų slėgio, o verčiau jį numato pagal netolygumus sukantis ratui. Tai – pigi ir ne tokia tiksli sistema kaip tiesioginis TPMS bei privalo būti atstatoma rankiniu būdu, po to, kai pakeičiamas vienas ratas arba visi ratai.

Tiesioginis TPMS – viskas, ką reikėtų žinoti

Kita, tikslesnė padangų slėgio matavimo sistema yra tiesioginė arba Direct TPMS. Jeigu yra tokia sistema, kiekvienoje padangoje arba rate bus daviklis, kuris galės matuoti dar daugiau duomenų, ne tik padangų slėgį. Tiesioginio TPMS sensorius matuoja tikslų slėgį bei padangų temperatūrą o ne tik apsisukimų skaičių.

Iš sensoriaus, duomenys yra siunčiami į centralizuotą valdymo modulį, kuris perskaito duomenis ir perduoda juos į borto kompiuterį. Su tokiais slėgio davikliais informaciją galima matyti realiu laiku, valdymo ekrane arba prietaisų skydelyje. Taip pat, jeigu pastebimas neatitikimas arba nukrenta slėgis, skydelyje arba ekrane įsižiebs lemputė, apie tai perspėjanti.

Informacija iš sensoriaus į modulį dažniausiai perduodama belaidžiu būdu. Kiekvienas sensorius turi savo serijinį numerį. Tokiu būdu valdymo modulis atskiria informaciją bei parodo labai tikslią informaciją. Tai – maksimaliai tikslus daviklis, tačiau kainuojantis brangiau, o maždaug kas 8-12 metų reikia pakeisti jo bateriją.

Ką daryti, jei padangų slėgis nukrito?

Jei lemputė praneša, kad nukrito vienos arba kelių automobilio padangų slėgis, svarbu nedelsiant atkreipti į tai dėmesį bei stoti jas pripūsti, arba vykti į servisą užtaisymui.

Dėl ko? Ogi dėl šių priežasčių:

• Saugumo. Dėl per mažo slėgio padangose gali sumažėti sukibimas su keliu, pailgėti stabdymo kelias ir padidėja rizika, kad padanga prakiurs. Be to, per mažai pripūstos padangos gali turėti neigiamos įtakos automobilio valdomumui. Jį bus sunkiau suvaldyti, ypač važiuojant didesniu greičiu.
• Taupumo. Dėl nepakankamai pripūstų padangų didėja pasipriešinimo trintis, o tai augina kuro sąnaudas.

Padangų tarnavimo laiko. Padangos, kurių žemas slėgis, greičiau susidėvi. Be to, jos gali perkaisti, todėl anksčiau laiko dėvisi ar prakiūra.