Perkaitęs automobilio variklis nereta problema vasarą. Tai yra pavojingas ir nemalonus gedimas, kuris pažeidžia svarbius variklio elementus. Tačiau tinkamai prižiūrint variklį, tokių problemų galima ir išvengti.
Variklio perkaitimo požymiai
Pirmiausia reikėtų stebėti temperatūros daviklio rodyklę. Jei ji nuslinko prie pavojingosios zonos arba prietaisų skydelyje pradėjo mirksėti temperatūros lemputė, tai rodo, kad varikliui gresia perkaitimas.
Taip pat būtina pažiūrėti, ar po automobiliu nėra nuotėkų, ar aušinimo skystis nevarva pro kokį nors plyšį. Netikėtai pakilus variklio temperatūrai ir jai staiga nukritus, reikėtų patikrinti, ar efektyviai veikia aušinimo sistema. Žema variklio temperatūra taip pat perspėja apie variklio gedimą. Tokiomis sąlygomis variklis ima kaisti arba temperatūra ima pulsuoti. Normali variklio temperatūra yra 90 laipsnių, todėl reikia atsižvelgti į bet kokius temperatūros pokyčius.
Be to, vienas iš variklio perkaitimo požymių yra padidėjusios degalų sąnaudos ir stiprus dūmijimas užvedant variklį.
Variklio perkaitimo priežastys
Variklio perkaitimas gali būti vidinis ir išorinis. Išorinio perkaitimo priežastis – aušinimo skysčio temperatūros didėjimas. Šį gedimą pastebėti nėra sudėtinga, todėl į jį galima greitai sureaguoti. Ilgai stovint kamščiuose, važiuojant į kalną su didele apkrova sukeliamas išorinis kaitimas. Apie galimą pavojų praneša ženklai, matomi prietaisų skydelyje.
Išorinio perkaitimo priežasčių yra ne viena. Paprasčiausia jų – per mažas aušinimo skysčio kiekis aušinimo sistemoje. Tai gali nutikti jam pratekant. Baltos nuosėdos ant išorinio variklio paviršiaus bei lašai po automobiliu yra to įrodymas, jei jis stovi nenaudojamas ilgesnį laiką.
Jei radiatorius nėra aušinamas tinkamai, tai taip pat gali tapti variklio perkaitimo priežastimi. Tai gali lemti atsilaisvinęs diržas arba neveikiantis temperatūros daviklis. Be to, užteršta radiatoriaus išorė taip pat gali lemti blogą aušinimą.
Netinkamai veikiantis aušinimo sistemos termostatas – viena iš priežasčių dėl ko gali perkaisti variklis. Per ilgesnį laiką jame kaupiasi nuosėdos ir termostatas nustoja reaguoti į temperatūros pokyčius.
Tokie dalykai, kaip netinkamas degimo ar įpurškimo sistemos reguliavimas, ilgas benzininio variklio veikimas detonacijos sąlygomis, ilgas variklio veikimas ekstremaliomis sąlygomis, pradegusi išleidimo sklendė taip pat gali tapti išorinio perkaitimo priežastimi.
Vidinis kaitimas yra pavojingesnis, nes jis išorėje pastebimas ne taip greitai. Dėl jo mažėja variklio galia. Vidinio perkaitimo priežasčių gali būti ne viena. Viena jų aušinimo ertmėse susikaupęs per didelis nuosėdų kiekis. Šios nuosėdos sumažina skysčio pratekėjimą ir sukuria pasipriešinimą šilumos srautui. Nors išorėje nieko nematyti, viduje vyksta virimas.
Susikaupusios nuosėdos degimo kameroje taip pat sukelia vidinį variklio perkaitimą. Tokiu atveju susikaupia nuodegų sluoksnis, kuris nepraleidžia šilumos ir dėl to vyksta perkaitimas, kuris skatina tepalo sunaudojimą, o šis vėl didina nuodegų sluoksnį. Dėl to kyla tiršti dūmai, o variklį sunku užvesti. Be to, reikėtų nepersistengti naudojant tepalų priedus. Jie sudaro metalo keramikos sluoksnį ant cilindrų paviršiaus, o šis yra stiprus šilumos izoliatorius.
Kaip apsaugoti transporto priemonės variklį nuo perkaitimo?
Apsaugoti variklį nuo perkaitimo galima tinkamai jį prižiūrint. Labai svarbų vaidmenį variklio temperatūros reguliavime atlieka aušinimo sistema. Todėl reikia prižiūrėti, kad ventiliatorius veiktų efektyviai, svarbu tikrinti termostato veikimą. Be to, būtina palaikyti optimalų aušinimo skysčio kiekį. Esant per mažam skysčio kiekiui variklio temperatūra bus per aukšta, tad aušinimo skysčio turėtų būti pakankamai.
Ne ką mažiau svarbi ir automobilio švara. Apsinešęs radiatorius ir viršutiniai variklio paviršiai trukdo detalėms veikti tinkamai. Tuo labiau nuosėdos veikia vidinį variklio paviršių. Tad vertėtų įsigyti kokybiška chemiją automobiliams ir valyti jo detales.
Perkaito automobilio variklis: kas dėl to kaltas?
