Vidaus degimo variklis – sudėtinga ir iš daug elementų sudaryta, tačiau labai svarbi sistema. Ji turi veikti tinkamai, jei norisi automobilį eksploatuoti, su juo leistis į keliones ir pasitikėti. Net menkiausios problemos su aušinimu gali labai smarkiai pakenkti varikliui. Dėl šios priežasties kiekvienam vairuotojui ir automobilio šeimininkams pravartu surinkti pagrindines žinias apie ją. Žinodami, kas ją sudaro, kokia jos paskirtis, kaip atpažinti problemas ir kaip nuo jų apsisaugoti – tapsite geresniais vairuotojais ir išvengsite problemų su aušinimu bei visu varikliu.
Aušinimo sistema – kas ją sudaro?
Vidaus degimo variklyje visada turi būti gera aušinimo sistema. Kadangi degimo procesas generuoja labai aukštą temperatūrą, neprižiūrint, viskas labai greitai perkaistų ir variklis visiškai išeitų iš rikiuotės.
Aušinimo sistemą sudaro keli pagrindiniai elementai, kurie veikia kartu, kad palaikytų optimalią variklio temperatūrą.
- Termostatas - reguliuoja aušinimo skysčio srautą. Jis atsidaro arba užsidaro priklausomai nuo variklio temperatūros ir užtikrina, kad variklis greitai įkaistų ir išlaikytų pastovią temperatūrą. Paprastai termostatas izoliuoja variklį nuo radiatoriaus, iki kol bus pasiekta minimali reikalinga temperatūra, taip saugodamas šilumą.
- Aušinimo skysčio siurblys – svarbus komponentas, dar dažnai vadinamas vandens siurbliu. Jis padeda antifrizui (aušinimo skysčiui) cirkuliuoti po variklį ir aušinimo sistemą. Jo dėka variklis neperkaista, nes nuolat perpumpuojamas aušinimo skystis.
- Kartu su aušinimo skysčio siurbliu yra aušinimo sistemos žarnos ir vamzdeliai - jais aušinimo skystis teka į variklį, radiatorius ir kitus komponentus bei iš jų. Tokiu būdu šiluma išsklaidoma.
- Radiatorius – viena iš svarbiausių aušinimo sistemos dalių, kuri veikia kaip šilumokaitis, skirtas varikliui aušinti. Jis išsklaido aušinamojo skysčio sukauptą šilumą prieš grąžinant jį atgal į sistemą.
- Prie radiatoriaus pritvirtinti ventiliatoriai - padeda radiatoriaus vykdomam aušinimo procesui, nes per radiatorių traukia vėsų orą, ypač kai automobilis stovi arba juda lėtai. Tai sustiprina aušinimą, nes vėsina skystį.
Be abejonės yra ir pats aušinimo skystis, kuris turi reikalingas fizines ir chemines charakteristikas, dėl kurių neužšąla labai žemoje temperatūroje ir gali sugerti didelį šilumos kiekį. Dar reikėtų paminėti, kad aušinimo sistemą sudaro įvairūs kiti komponentai, pavyzdžiui, išsiplėtimo indelis, kuriame aušinimo skystis plečiasi, skysčio, perpildymo arba atgavimo bakeliai, slėginiai dangteliai ir kita.
Sunkiasvorėse arba itin didelio našumo, sportinėse transporto priemonėse aušinimo sistema yra dar pajėgesnė ir dalį resursų naudoja alyvai bei transmisijai aušinti. Sportiniuose ir lenktyniniuose automobiliuose aušinimo sistema turi daug subtilių detalių ir niuansų, kurie susiję su aerodinamikos principų pritaikymu, kad pavyktų automobilį kuo daugiau aušinti oru.
Aušinimo sistemos paskirtis ir svarba
Automobilio aušinimo sistemos paskirties ir svarbos neįmanoma pervertinti. Kodėl? Ogi todėl, kad jei ji neveiks tinkamai, to paties negalima tikėtis iš variklio. Net, jeigu trumpam ir bus galima važiuoti, užkaitęs motoras užges ir nebeužsives arba suges nepataisomai.
Pagrindinis aušinimo sistemos vaidmuo - reguliuoti variklio darbinę temperatūrą, užtikrinant, kad ji būtų optimaliose ribose. Aušinimo skystis, cirkuliuodamas vamzdynuose, išvedžiotuose po visą variklio bloką ir galvą, sugeria ir išsklaido degimo proceso metu susidariusius, labai didelius kiekius šiluminės energijos.
Jei karštis nebūtų sklaidomas, įvairūs komponentai, pavyzdžiui, elektronika, išeitų iš rikiuotės, plastmasės ar gumos suirtų ir išsilydytų, metalas – deformuotųsi, skysčiai – išgaruotų.
Daug kas pamiršta, jog paprastuose automobiliuose aušinimo sistema taip pat reikalinga tam, kad suteiktų komfortą į saloną. Ji tiekia šilumą ir/ar vėsą į saloną su ventiliatoriaus pagalba.
Aušinimo sistema taip pat prisideda prie išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, nes gerai reguliuojama variklio temperatūra padeda efektyviai deginti degalus ir taip mažina kenksmingą taršą.
Aušinimo sistemos nepriežiūra gali sumažinti variklio našumą, padidinti degalų sąnaudas ir padidinti variklio komponentų nusidėvėjimą. Todėl ji yra gyvybiškai svarbi ne tik dėl variklio ilgaamžiškumo, bet ir automobilio keleivių komforto bei aplinkos apsaugos.
Ženklai, išduodantys, kad gali būti problemų su aušinimo sistema
Jeigu aušinimo sistema neveikia tinkamai, tai tikrai nėra sunku pastebėti. Dauguma iš šių problemų praneša, jog iš karto reikia užgesinti variklį bei planuoti kelionę į servisą, viską spręsti. Netvarkant, problemos labai greitai plis ir kyla rizika sugadinti visą motorą.
- Perkaitęs variklis. Tai yra pats akivaizdžiausias ženklas, kuris byloja apie tai, jog problema – aušinimo sistemoje. Apie perkaitimą praneša temperatūros matuoklis arba įspėjamoji lemputė prietaisų skydelyje, kompiuteryje.
- Išbėgęs antifrizas. Aušinimo skysčio - antifrizo (žalios, raudonos, mėlynos arba geltonos spalvos) balos po automobiliu gali reikšti, kad sistema nėra sandari.
- Garai iš po variklio gaubto. Iš po kapoto kylantys garai arba dūmai yra aiškus ženklas, kuris praneša apie perkaitusį variklį ir, galbūt, aušinimo skysčio nuotėkį.
- Neįprasti garsai. Jeigu, pakėlus variklio gaubtą girdite, kad aušinimo skysčio bakelyje vyksta burbuliavimas arba skystis verda – kažkas tikrai negerai.
- Nuolat per žemas aušinimo skysčio lygis. Pastoviai pasikartojantis poreikis pildyti aušinimo skystį yra ženklas, bylojantis apie labai prastą skysčio cirkuliaciją arba nesandarumą.
- Neveikia šildymas. Jei salone nėra šildymo ir jis paprasčiausiai neveikia, tai taip pat gali nutikti dėl aušinimo skysčio cirkuliacijos problemos.
- Balti išmetamųjų dujų dūmai. Tai rodo, kad į degimo kamerą patenka aušinimo skysčio (antifrizo), o tai – labai blogas ženklas, nes gali būti pažeista galvos tarpinė.
- Korozija. Ant radiatoriaus arba aušinimo skystyje atsiradusios rūdys – pasenusio ir/arba užteršto aušinimo skysčio požymis.
Dažniausiai pasitaikančios variklio aušinimo sistemos problemos
Kadangi apie ženklus jau žinome, dar reikėtų išsiaiškinti, kas tampa gedimų ir problemų priežastimis. Tokių yra ne viena ir, deja, beveik visos reikalaus apsilankymo servise.
- Išbėga aušinimo skystis. Jeigu radiatorius, žarnos/vamzdeliai, tarpinės ar kiti elementai prakiūra, sulūžta, apyra arba yra pažeisti, skystis išbėga. Dėl to aušinimo sistema visiškai nebegali atlikti savo funkcijos.
- Problemos su radiatoriumi. Jeigu jis užsikemša arba yra pažeidžiamas išoriškai, tai gali labai trukdyti šilumos išsklaidymui.
- Sugedęs termostatas. Užsikirtęs arba netinkamai veikiantis termostatas gali trukdyti aušinimo skysčiui tinkamai cirkuliuoti po sistemą ir dėl to variklis perkaista.
- Vandens siurblio gedimas. Sugedęs vandens (aušinimo skysčio) siurblys gali sutrikdyti aušinimo skysčio tekėjimą. Jis genda dėl amžiaus arba išorinių pažeidimų.
- Užsikimšę vamzdynai Dėl šiukšlių ar nuosėdų užsikemša vamzdeliai, žarnelės, kuriais teka antifrizas ir dėl to skystis neprateka, tad variklis ima kaisti.
- Elektronikos problemos. Labai didelę dalį variklio temperatūros ir aušinimo procesų naujuose automobiliuose prižiūri kompiuteriai ir jautrūs temperatūros davikliai. Jei kažkuris išeina iš rikiuotės, variklis gali kaisti (arba taip rodys kompiuteris), prasčiau veikti, prarasti našumą. Tikslią problemą nustato diagnostika.
Problemomis dažnai tampa korozija bei į aušinimo sistemą patekęs oras. Oro kišenės gali trukdyti aušinimo skysčio cirkuliacijai ir dėl to motoras nesiaušina, kaista.
Kaip dažnai reikia papildyti aušinimo skystį ir kokį rinktis?
Kas tam tikrą laiką reikia papildyti antifrizo (aušinimo skysčio) talpą. Paprastai, tai daryti rekomenduojama ne rečiau kaip kas 50 000 km. Tačiau jei vairuojate automobilį, kuris praneša apie sumažėjusį skysčio lygį, rūpintis beveik nebūtina. Skydelis informuos, kada lygis – per žemas arba pavojingose ribose, kad apsaugotų jus nuo važinėjimo, kai aušinimo sistema galėtų veikti ne optimaliai.
Dėl maksimalaus saugumo ir ramybės pakanka variklio gaubtą atkelti dusyk per metus, kad patikrintumėte aušinimo skysčio lygį.
Skirtingiems varikliams gali reikėti skirtingo aušinimo skysčio. Pavyzdžiui, autoaibe.lt elektroninėje parduotuvėje jums tereikia įvesti savo automobilio markę, modelį ir pagaminimo metus, o mūsų sistema jums iš karto parodys, kurie skysčiai tinka.
Esame apie tai parašę ir atskirą straipsnį. Jame galite detaliau susipažinti su G12, G12+, G11 ar kitų tipų antifrizus, jų ypatumus bei tinkamumą varikliams.
Patarimai, kaip išvengti variklio perkaitimo
Turime keletą patarimų visiems vairuotojams. Jais vadovaudamiesi išvengsite situacijų, kai variklis perkaista bei apsisaugosite nuo potencialios žalos.
- Reguliariai patikrinkite aušinimo skysčio lygį. Jei reikia, papildykite.
- Visada rinkitės kokybišką skystį, pirkite jį iš patikimų pardavėjų. Pakeiskite seną ar užterštą aušinimo skystį, nes, laikui bėgant, dėl prasto skysčio sistema gali užsikimšti.
- Patikrinkite radiatorių ir aušinimo skysčio žarnas. Patys arba servise patikrinkite radiatorių ir aušinimo skysčio žarnas dėl nuotėkio, įtrūkimų ar užsikimšimų.
- Patikrinkite, ar termostatas veikia tinkamai.
- Prižiūrėkite ventiliatorių. Aušinimo sistemos ventiliatorius turi būti techniškai tvarkingas, kad sugeneruotų pakankamą oro srautą per radiatorių, ypač važiuojant nedideliu greičiu arba, kai variklis dirba laisva eiga.
- Stebėkite įspėjamuosius ženklus ir jų neignoruokite. Šias bėdas reikia tvarkyti iš karto.
Neperkraukite transporto priemonės. Nuolatinis važiavimas labai spaudžiant arba per didelio svorio vilkimas gali per smarkiai apkrauti variklį, todėl padidėja perkaitimo tikimybė.
➔ Grįžti į sąrašą
