Amortizatoriaus spyruoklė yra viena iš tų detalių, apie kurią daugelis vairuotojų linkę negalvoti – kol ji nepradeda kelti problemų. Na, o kai jau kažkas nutinka, tai jaučiasi beveik iš karto. Automobilis pradeda prastai važiuoti per nelygumus, krypsta, girdisi nemalonūs garsai ir visai nebelieka komforto. Jei pastebite tokius ženklus – greičiausiai laikas pakeisti spyruoklę. Techniškai, turint žinių, geros įrangos, laiko ir vietos, tai įmanoma padaryti patiems. Mūsų komandos žinovai pateiks žingsnis po žingsnio gidą, kaip tai bandyti padaryti patiems.
Nors norėtųsi, kad būtų kitaip, bet spyruoklės nėra amžinos. Vidutiniškai jos tarnauja apie 100,000 km. Tačiau Lietuvos keliuose netrūksta duobių, tad skaičius gali būti ir mažesnis. Trumpai pristatome pagrindines indikacijas, išduodančias, kad spyruoklė jau nusidėvėjusi.
Iš karto pasakysiu – spyruoklės keitimas nėra darbas pradedantiesiems. Tam reikia specialių įrankių (spyruoklių suspaudėjų), kurie ir suspaudžia spyruokles. Jeigu prieigos prie tokios technikos neturite – drąsiai kreipkitės į patikimą servisą, kur darbams ir dalims bus suteikta garantija. Tačiau, jei turite motyvacijos, žinių ir įrangos, sekite toliau išvardintus žingsnius.
Jeigu galėtume duoti vieną patarimą – rekomenduotume spyruokles keisti poromis (abi priekines arba abi galines). Jei pakeisite tik vieną, automobilis gali stovėti nelygiai, nes nauja spyruoklė bus standesnė už seną. Tai tiesiogiai veikia ir saugumą, ir padangų dėvėjimąsi.
Jei ieškai kokybiškų pakabos dalių ar amortizatorių, Autoaibė.lt asortimente rasi žinomų gamintojų detales, tokias kaip KYB, Monroe ar Sachs – ir visa tai su pristatymu visoje Lietuvoje arba atsiėmimu artimiausioje parduotuvėje.
Reduktorius yra labai svarbi automobilio transmisijos dalis. Reduktoriaus paskirtis - perduoti ir keisti sukimo momentą nuo variklio iki varomųjų ratų. Be reduktoriaus, automobilis tiesiog nepajudėtų iš vietos arba netektų beveik visų dinaminių savybių. Priklausomai nuo modelio ir markės, reduktorius gali būti skirtingose vietose, bet išlieka labai svarbia detale. Dėl to norime pristatyti svarbiausią informaciją apie reduktoriaus gedimo požymius, kad laiku juos pastebėtumėte ir išvengtumėte nepatogumų.
Prieš kalbant apie gedimus, verta trumpai apžvelgti, kokie yra reduktorių tipai, nes skirtingi tipai gali apie gedimą pranešti skirtingais būdais:
Kai reduktorius ima gesti, tai dažniausiai nutinka palaipsniui. Dėl to labai svarbu žinoti, į ką atkreipti dėmesį ir ko tikėtis:
Reduktoriaus reguliavimas – tai procesas, kurio metu nustatomas tinkamas krumpliaračių tarpas ir sąlyčio plotas. Tai sudėtingas ir specifinis remonto darbas, kurį reikia patikėti profesionalams. Jam reikia specialių įrankių ir patirties.
Visgi, kaip vairuotojas gali rimtai kreipti dėmesį į aptarnavimo intervalus ir priežiūrą, kad išvengtum poreikio dažnam reguliavimui ar net keitimui.
Jeigu to reikia jūsų automobiliui – kas 60-90 tūkstančių kilometrų keiskite reduktoriaus alyvą. Naudokite tik tas priemones, kurias rekomenduoja gamintojas arba kokybiškus analogus. Netinkama alyva spartina susidėvėjimą.
Niekada neignoruokite alyvos nuotėkio, nes net mažas lašėjimas ilgainiui kelia pavojų. Na, o jei pastebite vibraciją ar keistus garsus – kuo anksčiau registruokitės į servisą.
Reduktoriaus keitimas tampa neišvengiamas, kai vidiniai krumpliaračiai yra stipriai nusidėvėję, guoliai suiro arba korpusas patyrė pažeidimų. Remontuoti reduktorių dažnai kainuoja beveik tiek pat, kiek naujas ar atnaujintas agregatas, tad paprastai viskas keičiama.
Aišku, kaina priklauso nuo automobilio. Visureigiuose arba prabangiuose automobiliuose viskas kainuoja brangiau.
Na, o jeigu jums reikia pakabos detalių arba alyvų bei tepalų reduktoriaus priežiūrai, Autoaibė.lt rasi platų pasirinkimą iš patikimų gamintojų su pristatymo galimybe visoje Lietuvoje.
Įsivaizduokite – važiuojate ramiai ir staiga prietaisų skydelyje užsidega raudona akumuliatoriaus lemputė. Tai – puikai vairuotojams pažįstama situacija. Taip pat gali būti, kad lemputė neužgesta užvedus variklį. Nors toks ženklas nemalonus akims, tai nebūtinai reiškia, kad akumuliatorius turi būti keičiamas ar, kad reikia iš karto sustoti. Iš kitos pusės – ignoruoti tokio dalyko tikrai negalima. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl dega akumuliatoriaus lemputė, kokios yra dažniausios problemų priežastys ir ką daryti, jei taip nutiko.
Pirmiausia – svarbu suprasti, ką reiškia deganti akumuliatoriaus lemputė. Ji iš tikrųjų praneša ne apie paties akumuliatoriaus, o automobilio įkrovimo sistemos problemą. Kai užvedate variklį, generatorius turi pradėti gaminti elektros energiją ir įkrauti akumuliatorių, kadangi pastarasis daug energijos atiduoda užvedimo metu.
Jei generatoriaus tiekiama įtampa yra per maža (mažiau nei ~13,5 V) arba per didelė (daugiau nei ~14,8 V), valdymo blokas uždega šią lemputę.
Kitaip tariant – lemputė reiškia, jog kažkas ne taip su elektros gamyba arba perdavimu, nes akumuliatorius paprasčiausiai nėra tinkamai įkraunamas. Kai kurios bėdos priežastys nėra labai rimtos, o kitos – tikrai reikšmingos.
Būtent tai yra dažniausia priežastis, kodėl dega akumuliatoriaus lemputė. Generatorius yra pagrindinis automobilio elektros energijos šaltinis, kai variklis jau užvestas. Jei perdega diodai, sugenda ritė arba reguliatorius nebeatlieka savo funkcijos, generatorius nebepajėgia tinkamai įkrauti akumuliatoriaus.
Nors tai yra ilgaamžis komponentas (tarnavimo laikas gali siekti iki 250,000 km), bet generatorius vis tiek nėra amžinas. Važinėjimai mieste su dažnais užvedimais (Start-Stop eismas) ir didele elektros apkrova gali sutrumpinti tarnavimo laiką.
Generatorius sukasi dirželio pagalba. Jei dirželis nusidėvėjo, atsilaisvino ar nutrūko, generatorius tiesiog negalės sugeneruoti pakankamai energijos. Dirželio problemas dažnai lydi į cypimą panašus garsas iš variklio skyriaus. Jį dažniausiai girdėsite užvesdami šaltą variklį arba įjungę kondicionierių.
Dirželio keitimas yra palyginti nebrangus remontas, bet jo svarbu nepradelsti, kadangi netvarkymo pasekmės būna labai brangios. Dėl ignoravimo rizikuojama sugadinti vandens siurblį arba visą generatorių.
Nors lemputė indikuoja apie įkrovimo sistemos problemą, kartais priežastis yra pats akumuliatorius. Jei jis labai senas (daugiau nei 4–5 metų amžiaus), jo „viduriai“ gali būti pažeisti. Dėl to elektrolito lygis per žemas arba jis tiesiog nebepriima krūvio.
Tokiu atveju net ir puikiai veikiantis generatorius nesugebės jo tinkamai įkrauti. Šiuo atveju vienintelė išeitis – akumuliatorių pakeisti. Į šias išlaidas galite nežiūrėti kaip į papildomą vargą, kadangi akumuliatorius reikia keisti reguliariai ir tai – normalaus išlaikymo dalis.
Tai bene paprasčiausia, bet dažnai nepastebima problema. Akumuliatoriaus gnybtai gali oksiduotis (atsiranda baltai žalsva apnaša), laidai gali atsilaisvinti, o įžeminimo jungtis surūdyti. Visa tai trukdo normaliai elektros srovės cirkuliacijai ir gali įžiebti jau minėtą lemputę prietaisų skydelyje.
Patikrinimas ir valymas nekainuoja nei daug pinigų, nei laiko. Per maždaug 10-15 minučių galima problemą išspręsti. Rekomenduojame naudoti šepetuką ir vandens bei sodos mišinį. Tai – tradicinis bei veiksmingas būdas greitai išspręsti problemą.
Tai - dažniausia priežastis. Kai kuriuose automobiliuose generatoriaus įtampos reguliatorius yra atskiras komponentas (nors daugelyje naujesnių automobilių jis integruotas į generatorių). Ši detalė kontroliuoja, kokią įtampą generatorius tiekia. Jei jis sugenda, generatorius gali tiekti per daug arba per mažai įtampos. Nesvarbu, kuri bėda nutiko - abu atvejai uždega akumuliatoriaus lemputę. Per didelė įtampa ypač pavojinga – ji gali sugadinti akumuliatorių, lempas ir net valdymo blokus. Nors reguliatorius paprastai integruotas į generatorių, jis keičiamas kaip atskira detalė.
Pažeista elektros instaliacija, perdegę saugikliai ar sugedusi relė taip pat gali būti priežastis. Šiuo atveju nustatyti problemą yra sudėtingiau, nes reikia tikrinti visą grandinę nuo generatoriaus iki akumuliatoriaus. Tokiose situacijose labai padeda OBD-II diagnostika ir multimetras. Elektros instaliacijos problemos dažnesnės senesniuose automobiliuose, kur laidai gali būti pažeisti korozijos ar net ilgalaikio mechaninio poveikio.
Jei norite patys išsiaiškinti, kodėl dega akumuliatoriaus lemputė, jums prireiks multimetro. Štai greitas patikrinimo gidas:
Jei lemputė užsidegė netikėtai, nepanikuokite, bet ir neignoruokite. Štai, ką rekomenduoja „Autoaibės“ ekspertai:
SVARBU: jei jūsų automobilyje generatorių ir aušinimo skysčio siurblį (vandens pompą) suka tas pats diržas, toliau važiuoti negalima. Kvieskite pagalbą kelyje!
Prevencija visada pigesnė nei remontas, o tam tikri veiksmai yra gera prevencija.
Visų pirma – bent kartą į metus patikrinkite akumuliatoriaus gnybtus ir nuvalykite koroziją bei apnašas. Antra – kas 4-5 metus pakeiskite akumuliatorių, net jei atrodo, kad jis veikia. Senas akumuliatorius visada didina riziką.
Taip pat stebėkite generatoriaus dirželį. Jei girdite cypimą – remonto neatidėliokite.
Jeigu turite visureigį arba lengvąjį automobilį su visų varančiųjų ratų sistema, tikrai turėtumėte žinoti apie paskirstymo dėžę, kuri liaudyje dar žinoma razdatkės pavadinimu. Ši detalė yra atsakinga už variklio sukimo momento paskirstymą tarp priekinės ir galinės ašių. Be jos keturių ratų pavara tiesiog neveiktų. Kai ji pradeda gesti, vairuotojas tai labai aiškiai jaučia. Būtent tuos gedimo požymius ir norėtume jums pristatyti.
Paskirstymo dėžė (angl. transfer case) yra mechanizmas, montuojamas tarp pavarų dėžės ir priekinės bei galinės ašies kardaninių velenų. Ji atlieka kelias svarbias funkcijas:
„Razdatkė“ gali būti mechaninė, elektrinė arba automatinė. Mechaninėje viską perjungsite su svirtimis, elektrinėje rasite mygtuką, o automatinė veikia nuolat. Pastarosios sistemos pavyzdys yra „Audi Quattro“ arba „Subaru Symmetrical AWD“.
Paskirstymo dėžėje yra krumpliaračių rinkinys, grandinė arba pavara, ir specialūs sandarikliai, kurie viską laiko tepale. Todėl, kaip ir bet kuris mechaninis mazgas, ji gali nusidėvėti – ypač jei detale nėra rūpinamasi. Paskirstymo dėžės problemos paprastai atsiranda senesniuose automobiliuose, labai sudėtingomis sąlygomis juos eksploatuojant arba sukaupus didelę ridą.
Jei paskirstymo dėžė yra mechaninė ir staiga nebegalite perjungti iš 2WD į 4WD (arba atvirkščiai), arba svirtis juda labai sunkiai – tai vienas pirmųjų problemos požymių. Elektroninėse sistemose galima pastebėti įsižiebusią 4WD lemputę prietaisų skydelyje arba irgi suprasti, kad sistema tiesiog nebeįsijungia ir nekeičia režimo. Kai kuriems vairuotojams problema išsisprendžia, kai jie kelis kartus viską perjungia pirmyn-atgal važiuodami mažu greičiu. Visgi, tai yra laikinas sprendimas ir, jei problema kartojasi – laikas kreiptis į servisą.
Girgždesiai, ūžesiai arba metalinių detalių trinties garsas (ypač perjungiant į 4WD režimą arba važiuojant mažu greičiu) – rimtas signalas apie problemas. Tokie dalykai paprastai praneša, kad grandinė prarado savo savybes, nusidėvėjo krumpliaračiai arba pradėjo irti guoliai. Neįprasti garsai dažniausiai paaštrėja sukant vairą arba važiuojant per kelio nelygumus. Jei garsą girdite tik važiuodami tam tikru grečiu – tai klasikinis grandinės arba guolių gedimo požymis.
Paskirstymo dėžė turi savo atskirą alyvos talpą. Jei matote rudą arba šiek tiek rausvą alyvos dėmę po automobiliu, maždaug ties viduriu, gali būti, kad talpos sandarikliai praleidžia alyvą. Dėl nuotėkio viduje nebelieka reikalingo tepalo lygio ir tai spartina komponentų susidėvėjimą bei veda prie rimtesnių gedimų. Neignoruokite šio ženklo.
Jeigu susidėvėjo vidiniai paskirstymo dėžės komponentai, galite jausti vibraciją per grindis ar po sėdyne. Labiausiai šie dalykai pastebimi važiuojant lėtai su įjungtu visų ratų režimu. Dar verta paminėti, kad retesniais atvejais vibracija atsiranda dėl ištįsusios grandinės, kuri juda netolygiai.
Jei visų ratų pavara tiesiog nebeįsijungia arba veikia tik iš dalies – pagrindinė problema gali būti paskirstymo dėžėje. Elektroninėse sistemose valdymo blokas gali atjungti 4WD, jei aptinka gedimą tam, kad apsaugotų kitus komponentus. Tokiu atveju reikia diagnostikos.
Paskirstymo dėžės priežiūra nėra sudėtinga, bet ji dažnai pamirštama. Turime keletą patarimų, ką rekomenduojame daryti ir jums.
Visų pirma, laiku keiskite alyvą. Tai yra pagrindinis kelias į tarnavimo laiko prailginimą ir problemų išvengimą. Be to, keisdami naudokite tinkamą, kokybišką alyvą. Netinkama priemonė neturi gerų savybių ar net gadina sandarinimo elementus bei pačią dėžę.
Galiausiai – bent retkarčiais įjunkite 4WD režimą (jei toks yra). Ilgai nenaudoti mechanizmai linkę užstrigti, sandarikliai išdžiūsta, o grandinė gali pradėti rūdyti.
Visureižio priežiūrai reikalingas specifines alyvas ir tepalus rasi Autoaibė.lt – kartu su plačiu pakabos dalių ir kitų detalių asortimentu. Užsisakyk internetu ir atsiimk artimiausioje parduotuvėje arba gauk pristatymo paslaugą visoje Lietuvoje.
EGR (angl. Exhaust Gas Recirculation) vožtuvas – tai detalė, apie kurią daugelis vairuotojų sužino tik tada, kai prietaisų skydelyje užsidega variklio klaidos lemputė ir automobilis nuvežamas į servisą. Tačiau šis nedidelis komponentas iš tiesų atlieka milžinišką darbą, nes labai smarkiai padeda vidaus degimo varikliui dirbti efektyviau ir švariau. Kai EGR vožtuvas pradeda veikti netinkamai, padariniai jaučiasi iš karto. Čia pat išuga kuro sąnaudos, mažėja variklio galia, automobilis gali pradėti trūkčioti, o kai kuriais atvejais – net neužsivesti. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kaip patikrinti EGR vožtuvo būklę ir ką daryti, jei jis neveikia.
Galima šį komponentą paaiškinti taip – tiltas tarp išmetimo ir įsiurbimo kolektorių. Kai variklis dirba esant tam tikrai apkrovai ir temperatūrai, EGR vožtuvas atsidaro ir praleidžia dalį išmetamųjų dujų atgal į cilindrą.
Kas iš to gaunasi? Ogi labai įdomi reakcija. Iš vožtuvo keliaujančios dujos yra inertinės, todėl neužsidega, o net sumažina degimo temperatūrą. Mažesnė degimo temperatūra reiškia mažiau NOx (azoto oksidų) emisijų ir švaresnį degimą.
Dyzeliniai varikliai paprastai turi aktyvesnę EGR sistemą nei benzininiai, todėl ir problemos su EGR dyzeliniuose automobiliuose yra dažnesnės.
Prieš kreipiantis į servisą ar sukant galvą, kaip padaryti diagnostiką, turite žinoti, kokie ženklai paprastai išduoda apie EGR problemas. Tad prieš darydami diagnostiką atkreipkite dėmesį ar pastebite bent vieną iš šių ženklų:
Visų pirma reikia pasakyti, kad tokių svarbių ir techniškai jautrių detalių keitimą labai rekomenduojame patikėti tik servisų profesionalams. Bandydami patys atlikti tokio sudėtingumo darbą – rizikuojate tik dar labiau pakenkti.
Visgi pirminę patikrą įmanoma padaryti ir patiems, tačiau jau nuo 2-3 žingsnio (įsitikinus, kad problema su EGR) rekomenduojame kreiptis į servisą.
Pirmiausia rekomenduojame prijungti OBD-II diagnostinį įrenginį. Net ir paprasčiausias skeneris parodys, ar yra su EGR susijusių klaidų. Jei ekrane matote kodą, prasidedantį P04xx, galima jaustis pakankamai užtikrintai dėl to, kad yra kažkokia problema EGR sistemoje. Geresni šiuolaikiniai skeneriai taip pat gali parodyti realaus laiko duomenis apie EGR vožtuvo padėtį. Tai irgi naudinga.
Jei turite galimybę pasiekti EGR vožtuvą (jis dažniausiai yra variklio viršuje, šalia įsiurbimo kolektoriaus), praverčia ir vizuali apžiūra. Ieškokite šių dalykų:
Kai kuriuose automobiliuose, naudojant diagnostinį įrankį, galima aktyvuoti EGR vožtuvą – priversti jį atsidaryti ir užsidaryti. Jei variklis į tai reaguoja – laisva eiga tampa netolygesnė kai vožtuvas atidaromas – vadinasi, jis veikia. Jei jokio skirtumo nepastebite, vožtuvas greičiausiai užstrigęs. Šį testą galima atlikti tiek servise, tiek namuose, turint tinkamą diagnostikos įrankį. Tiesa, svarbu, kad automobilio sistemos leistų vožtuvą atidarinėti tokiu būdu.
Jei įtariama, kad vožtuvas tiesiog užterštas, jį galima nuimti ir išvalyti specialiu valiklių nuo anglies nuosėdų (ir namų sąlygomis galima naudoti, pvz., specialų MOTIP valiklį). Rekomenduojama nepamiršti ir apie įsiurbimo kolektorių – jame taip pat dažnai kaupiasi anglies nuosėdos, kurios blogą oro srautą. Na, o jei vožtuvo mechanizmas sugadintas arba valymas nepadeda – teks keisti į naują.
Specialistai savo išvadas ir rekomendacijas paprastai pateiks išėmę detalę.
Pačio vožtuvo kaina priklauso nuo automobilio markės ir modelio, bet paprastai telpa 40-250 EUR rėžiuose. Servise darbas paprastai užima tik kelias valandas.
Autoaibė.lt asortimente rasi platų EGR vožtuvų pasirinkimą iš visų rinkoje geriausiai žinomų gamintojų. Detales gali atsiimti artimiausioje parduotuvėje arba užsisakyti su pristatymu visoje Lietuvoje. Su prastai veikiančiu ar sugedusiu EGR važinėti smarkiai nerekomenduojama. Kai tik pavyks, užsiregistruokite į servisą, kad būtų atlikti darbai.
Netolygus variklio darbas laisva eiga, vangi akceleracija, išaugusios kuro sąnaudos ar užsidegusi Check Engine lemputė – tai klasikiniai simptomai, dėl kurių vairuotojai dažnai kaltina žvakes ar degalų sistemą. Tačiau neretai tikrasis kaltininkas yra nedidelis elektroninis komponentas, pasislėpęs tarp oro filtro ir įsiurbimo kolektoriaus: oro srauto (MAF) matuoklė. Kai ji pradeda veikti netinkamai, paprastai vairuotojams lieka du pasirinkimai – išvalyti arba pakeisti. Žinodami, kuriuo keliu eiti, galite sutaupyti daug pinigų, laiko ir išvengti galvos skausmo.
MAF sensorius matuoja tikslią į variklį patenkančio oro masę. Variklio valdymo blokas (ECU) remdamasis šiais duomenimis nusprendžia, kiek degalų įpurkšti, kad oro ir degalų mišinys visomis eksploatavimo sąlygomis išliktų idealiame intervale. Skamba komplikuotai, tiesa? Taip yra todėl, nes ši detalė yra labai svarbi, tiksli ir jautri. Jos išėjimas iš rikiuotės kenkia visam degimo procesui. Trumpiau tariant, dėl MAF problemų nukenti visas variklio darbas.
Daugumoje šiuolaikinių automobilių turi sensorius su plėvele arba viela. Į įsiurbimo srauto skylę įdedamas plonas kaitinamas elementas, kuris padeda generuoti rodmenis. Tada ECU matuoja, kiek srovės reikia, kad, praeinant orui, jo temperatūra išliktų pastovi. Kuo daugiau oro, tuo daugiau aušinimo, tuo daugiau srovės. Pagal šiuos MAF rodmenis ECU labai tiksliai apskaičiuoja oro masę.
Kadangi sensorius yra labai jautrus, jam būtina, kad viela liktų visiškai švari. Net mikroskopinis alyvos, dulkių ar lako sluoksnis gali iškreipti rodmenis 10–20 %. To pakanka, kad visiškai „sveikas“ variklis pradėtų blogai dirbti.
Štai keli ženklai, kurie gali pranešti, jog susidūrėte su oro srauto matuoklės problemomis:
Šie simptomai paprastai žengia koja kojon su daugeliu kitų problemų, todėl prieš imdamiesi bet kokių veiksmų visada nuskaitykite gedimų kodus diagnostikos prietaisu. Jei jo neturite – galite įsigyti arba rezervuoti laiką vizitui į servisą.
Tinkamai patikrinus MAF jutiklio duomenis realiuoju laiku – gramais per sekundę dirbant laisva eiga, pakėlus variklio apsukas iki 2500 RPM ir esant visiškai įspaustam akceleratoriui sužinosite kur kas daugiau nei aklai spėliodami. Visgi, vėl primename, kad tikrinimas neturi būti aklas. Jei neturite patirties su šiais duomenimis arba nesijaučiate užtikrintai, darbus patikėkite profesionaliems mechanikams.
Jei jūsų sensorius tiesiog pririnko nešvarumų, jo valymas yra ne tik naudingas, bet ir labai rekomenduotinas žingsnis. Darbų ir priemonių kaina nėra didelė, o viskas turėtų pareikalauti tik 15–20 minučių jūsų laiko.
Valymas geriausiai veikia, kai matuoklė yra geros būklės ir mechaniniu, ir elektroniniu požiūriu. Tai reiškia, kad valyti verta tik tada, kai ant jo yra alyvos ar dulkių sluoksnis, bet ne daugiau problemų. Vairuotojai, kurie ilgą laiką važinėjo su užsikimšusiu oro filtru, apie valymą turėtų pagalvoti patys pirmieji.
Vien valymas nepadės išspręsti visų problemų. Laikui bėgant, pats kaitinimo elementas susidėvi, vidinė elektronika išsiderina, o jungtis ar laidų pynė gali surūdyti. Jei pastebite bet kurį iš toliau išvardintų požymių, suplanuokite keitimą:
Gera žinia bent ta, jog MAF paprastai pakeisti nesunku. Du ar trys varžtai, viena elektrinė jungtis ir spaustukas ant įsiurbimo žarnos – tai viskas, kas jus skiria nuo smagaus ir saugaus važinėjimo.
Jeigu galime duoti patarimą - visada keiskite oro srauto matuoklę (MAF) tik kokybiška detale. Neaiškūs ar naudoti komponentai gali rodyti netikslius rodmenis nuo pat pirmos dienos, o tai neduos naudos. Rinkitės originalias (OEM) detales arba aukščiausios klasės neoriginalias detales tokių gamintojų kaip „Bosch“, „Pierburg“, „Hella“, „Denso“ ar „VDO“, kurių turime savo asortimente. „Autoaibėje“ galite lengvai rasti tinkamą oro srauto matuoklę, o taip pat įsigyti ir tinkamus oro filtrus, kurie apsaugos jūsų MAF nuo pat pirmos dienos.
Paimkime situacijos pavyzdį, kuris gali būti girdėtas nemažai daliai vairuotojų. Jūs įsėdate į automobilį, užvedate variklį, o prietaisų skydelyje lieka degti raudona arba gintarinė oro pagalvės lemputė. Galbūt jau esate tai matę arba kažkas jums sakė nekreipti dėmesio? O gal šiandien ji užsidegė pirmą kartą?
Bet kuriuo atveju, tai gana rimtas dalykas. Šitaip automobilis bando jums pranešti, kad su viena iš svarbiausių gyvybę gelbstinčių sistemų kažkas ne taip. Šios lemputės niekada negalima ignoruoti. Pasistengsime paaiškinti, ką ji reiškia, kodėl ji užsidega ir kokie remonto darbai paprastai reikalingi.
SRS sutrumpintai reiškia „papildomą saugos sistemą“ (angl. Supplemental Restraint System).
Tai bendras terminas, apimantis visus automobilyje esančius pasyviosios saugos komponentus, skirtus jūsų apsaugai susidūrimo atveju:
Kai viskas veikia tinkamai, valdymo modulis atlieka autonominį patikrinimą kiekvieną kartą, kai užvedate variklį – įspėjamoji lemputė trumpam užsidega ir tada užgęsta. Jei lemputė lieka įjungta arba mirksi, reiškia, kad pastebėta informacija apie kažkokią problemą.
Galimų priežasčių, kodėl įsižiebė SRS lemputė, yra dešimtys, tačiau dauguma jų vis tiek patenka į bendresnes, didesnes problemų kategorijas. Trumpai jas pristatysime:
Dėl to, kad, kaip matote, problemos priežasčių yra tikrai daug, būtina atlikti diagnostiką – vien tik prietaisų skydelio lemputė nieko nesako apie tai, kuri iš šių priežasčių yra tas tikrasis kaltininkas.
Teoriškai ir techniškai – taip. Jūsų automobilis ir užsives, ir važiuos. Tačiau, jeigu dega SRS lemputė, tai reiškia, kad sistema neveikia, o nelaimės atveju yra rizika, jog neišsiskleis oro pagalvės, tinkamai nesuveiks saugos diržų užveržėjai ir panašiai.
Nedelskite ir ieškokite gedimo priežasties kuo sparčiau. Be to, tai garantuota kliūtis techninėje apžiūroje ir jos nepraeisite.
Žingsnis po žingsnio apžvelgsime, kaip nustatyti klaidos priežastį ir ją išspręsti.
SRS sistema paprastai nenaudoja bendrojo OBD-II protokolo – ji veikia per atskirą kanalą. Pigūs paprasti skaitytuvai SRS kodų nerodys, todėl jums reikės arba serviso diagnostikos paslaugų, arba tinkamos, konkrečiam gamintojui pritaikytos sąsajos.
Asmeniniam naudojimui pritaikytos priemonės, pavyzdžiui, „Autoaibės“ diagnostikos prietaisų skyriuje yra ir prietaisai, kurie gali nuskaityti ir ištrinti SRS/oro pagalvių gedimus daugelyje populiarių markių automobilių (pavyzdžiui, „OBDeleven“ – „VAG“ markės automobiliams).
Kai turite klaidos kodą, žinote tikslią problemą, kurią įmanoma spręsti.
Prieš ką nors perkant, pirmiausia patikrinkite šiuos paprastus dalykus:
Jei kodas nurodo konkretų komponentą – tą dalį reikės pakeisti. Oro pagalvės (kuri jau iššovė) moduliai, visada turi būti pakeisti. Jie yra vienkartinio naudojimo.
Atlikus bet kokį remontą, įrašytą gedimą būtina ištrinti. Tuomet įjunkite degimą (variklio galite neužvedinėti), ištrinkite kodą, išjunkite degimą ir vėl jį įjunkite.
Įspėjamoji lemputė turėtų užgesti per kelias sekundes. Jei ji vėl užsidega, gedimas vis dar yra – negalima jo vėl bandyti trinti. Pakartotinis aktyvaus SRS gedimo ištrynimas yra pavojingas, nes taip slepiama tikroji saugos sistemos gedimo priežastis. Tuomet rezervuokite laiką vizitui į servisą.
SRS klaidos lemputė niekada nėra „tik dar vienas simbolis prietaisų skydelyje“ – taip automobilis prašosi dėmesio. Mūsų elektroninėje parduotuvėje rasite reikiamus įrankius, detales ir patarimus, kaip bėdą spręsti. Jeigu ir tai nepadeda – užsukite į patikimą servisą!
Kiekvieną kartą, kai išminate stabdžio pedalą, atskira komponentų sistema dirba išvien, kad jūsų automobilis saugiai sustotų. Vienas iš svarbiausių stabdžių sistemos komponentų – stabdžių suportas – detalė, apie kurią daugelis vairuotojų yra girdėję, bet, kurios veikimo principą bei svarbą tik nedaugelis iš tikrųjų supranta. Suporto problemos gali sugadinti visiškai naują stabdžių trinkelių (kaladėlių) komplektą, pagreitinti diskų dėvėjimąsi ir sukelti kitas problemas. Dėl to, mūsų komanda parengė išsamų gidą, kuriame papasakos, kas yra stabdžių suportas, ką jis daro ir kaip nustatyti gedimus.
Diskinės stabdžių sistemos suportas – tai spaustuvo formos įtaisas, kuris spaudžia kaladėles prie disko ir taip leidžia lėtinti ratų sukimąsi. Jis montuojamas ant disko.
Suporto viduje yra vienas ar keli stūmokliai, į jį dedamos stabdžių trinkelės ir slankiųjų kaiščių arba krepiančiųjų rinkinys. Kai išminate stabdžio pedalą, stabdžių skysčio hidraulinis slėgis stumia stūmoklį į išorę. Stūmoklis prispaudžia vidinę stabdžių trinkelę prie disko, o stabdžių suporto korpusas tada pasislenka ant kreipiančiųjų taip, kad išorinė trinkelė irgi prisispaustų prie kitos disko pusės su tokia pačia jėga.
Dėl susidariusios trinties automobilio kinetinė energija paverčiama šiluma, ir automobilis lėtėja. Kitaip tariant, suportas yra ta detalė, kuri iš tikrųjų leidžia stabdyti. Trinkelės sugeneruoja trintį, o diskai sugeria tą trinties energiją, tačiau be stabdžių suporto, kuris juos tolygiai suspaudžia ir švariai atleidžia, sistema neveiktų tinkamai.
Šiuolaikiniuose automobiliuose naudojami du pagrindiniai suportų tipai. Slankiojantys arba fiksuoti.
Slankiojantis suportas turi stūmoklius tik vienoje pusėje ir slenka išilgai kreipiančiųjų, kad prispaustų abi trinkeles. Tai yra lengva detalė, kurią nesudėtinga gaminti. Būtent toks suportas dažniausiai montuojamas daugumoje lengvųjų automobilių.
Fiksuotame stabdžių suporte stūmokliai yra abiejose pusėse ir jis nejuda. Čia abi trinkelės spaudžiamos atskirų stūmoklių. Fiksuoti stabdžių suportai yra tvirtesni, reaguoja greičiau ir geriau išsklaido šilumą, todėl jie paprastai sutinkami galinguose automobiliuose ir daugelyje visureigių.
Tam, kad abu tipai veiktų tinkamai, jiems reikalinga apsauga nuo korozijos bei tinkamas tvirtinimas bei sandarinimas.
Pats iš savęs, suportas yra itin tvirtas komponentas. Visgi reikia nepamiršti, kad jis gyvena itin sudėtingomis sąlygomis. Jį nuolat veikia vanduo, druskos nuo kelio, šiukšlės, stabdžių dulkės ir itin dideli temperatūrų svyravimai.
Laikui bėgant sandarinimo elementai stingsta, stūmokliai stringa, kreipiančiosios aprūdija, o dėl to suportas pradeda veikti netinkamai. Jeigu norite išvengti didelių bėdų kelyje ir laiku pastebėti remonto bei detalės keitimo poreikį, atkreipkite dėmesį į šiuos ženklus:
Jei pasireiškia bent vienas iš šių simptomų, reikia nedelsiant išsiaiškinti priežastį ir kuo greičiau nuvykti į servisą. Jei užstrigęs suportas nebus sutvarkytas, jis greitai sugadins ir stabdžių trinkeles, ir diską. Dėl to, palyginti nebrangus remontas taps brangiu.
Ne kiekvienas stabdžių suporto gedimas reiškia, kad reikia visiškai naujos detalės.
Jei apsauginė guma yra suplyšusi, bet cilindro vidus vis dar švarus, stabdžių suporto remontinis komplektas (naujos tarpinės, apsauginė guma, stūmoklis) gali atkurti visą funkcionalumą už žymiai mažesnę kainą.
Užstrigusius kaiščius ar kreipiančiąsias dažnai galima sutvarkyti įsigijus naują krepiančiųjų rinkinį ir naują aukštos temperatūros tepalą. Tačiau jei stūmoklis yra pažeistas, surūdijęs arba pastebite įtrūkimo ant korpuso, vienintelis protingas sprendimas yra visiškas pakeitimas. Geriausius patarimus visada duos kvalifikuoti mechanikai, kurie dirba su transporto priemonių stabdžių sistema, po to, kai apžiūrės jūsų automobilį.
Suporto keitimas – tai puiki proga patikrinti ir aplinkines detales. Naujas komponentas, spaudžiantis nusidėvėjusias arba „plikas“ trinkeles prie iškreipto disko, nesuteiks jums to stabdymo efektyvumo, kurio tikitės. Toliau važinėsite su automobiliu, kuris yra nesaugus ir elgiasi neprognozuojamai.
Jei trinkelės beveik pasiekė nusidėvėjimo ribą, jas reikia pakeisti. Taip pat, jei ant diskų matyti gilūs grioveliai arba jų storis nevienodas, viską vertėtų keisti poromis toje pačioje ašyje. Rekomendacijas taip pat gali pateikti profesionalūs mechanikai, kurie apžiūrės jūsų transporto priemonę nuodugniai.
Primename, kad „Autoaibės“ elektoninėje parduotuvėje rasite platų stabdžių diskų asortimentą, taip pat kaladėles ir kitus komponentus iš tokių gamintojų kaip: „Brembo“, TRW, ATE, Kamoka ir ABE, todėl galite pasirinkti tinkamą sprendimą savo automobiliui ir biudžetui. Tiesiog nurodykite savo automobilio markę, modelį ir pagaminimo metus, o mūsų sistema iš karto parodys, kas yra tinkamiausios stabdžių sistemos detalės.
Kai degalų kainos taip smarkiai išaugo, bet nepanašu, kad taip greitai nukris, beveik kiekvienas vairuotojas ieško būdų, kaip sutaupyti mažinant kuro sąnaudas. Šioje vietoje patariame pasikliauti vienu patarimu - negalima pagerinti to, ko nematuoji. Žinoti, kiek tiksliai degalų jūsų automobilis sunaudoja 100 km ir kodėl šis rodiklis svyruoja, yra naudingiausia informacija, jeigu turite tikslą sąnaudas sumažinti. Pasirodo, kai kada neužtenka tiesiog važiuoti lėčiau.
Nors moderniuose automobiliuose kompiuteris gana tiksliai skaičiuoja kuro sąnaudas, kartais jis rodo viską su paklaida. Net kai taip nutinka arba, kai sugenda prietaisų skydelis, galima labai paprastai viską apskaičiuoti.
Pavyzdžiui, jei per 612 km sunaudojote 43,2 litrus: 43,2 ÷ 612 × 100 = 7,06 l/100 km.
Kaip jau minėjome, nors visuose šiuolaikiniuose automobiliuose yra įmontuotas kelionės kompiuteris, rodantis vidutinį degalų suvartojimą, niekas neprilygsta tikram skaičiavimui, atliktam užpildžius kelis bakus. Jis parodys tikrąją tiesą, mat ir normaliomis sąlygomis pastebima, jog kelionės kompiuteris dažnai pagražina skaičių 3–5 %.
Prieš kaltindami automobilį ar geopolitinę situaciją dėl didelių kainų, susipažinkite su šiais įpročiais, kurie didina kuro sąnaudas:
Pradėkite nuo paprastų dalykų. Važiuokite švelniai ir tolygiai – švelniai spauskite akceleratorių, stebėkite kelią priešais ir artėdami prie raudonos šviesos važiuokite iš inercijos, o ne stabdykite paskutinę akimirką.
Po to, laiku perjunkite aukštesnę pavarą. Išlaikykite variklio sūkių skaičių 1 500–2 500 aps/min ribose ir greitkelyje važiuokite 95–120 km/h greičiu, o ne 140. Tai gali leisti sutaupyti ir apie 2 l/100 km.
Būtinai nuimkite nenaudojamą stogo bagažinę ir išimkite sunkius daiktus iš bagažinės.
Taip pat – aptarnaukite automobilį laiku. Kas mėnesį tikrinkite padangų slėgį. Keiskite oro ir kuro filtrus gamintojo rekomenduojamais intervalais, naudokite tinkamos klasės variklio alyvą ir stebėkite uždegimo žvakių bei MAF sensoriaus būklę. Gerai prižiūrimas automobilis paprastai sunaudoja 10–15 % mažiau kuro.
Protingai naudojami kokybiški kuro priedai gali būti naudingas sprendimas. Nors tai nėra „stebuklinga tabletė“, rezultatas gali būti juntamas.
Benzininiams varikliams naudingas valiklis, kuris ištirpdo anglies nuosėdas ant įsiurbimo vožtuvų ir purkštukų antgalių. Na, o dyzeliniams varikliams naudingi valikliai, kurie valo purkštukus ir DPF valikliai, padedantys kietųjų dalelių filtrui tinkamai regeneruotis.
Svarbiausia – pasirinkti patikimą produktą, naudoti jį rekomenduojama doze ir nesitikėti stebuklų iš karto.
Peržiūrėkite „Autoaibė“ kuro priedų asortimentą ir išsirinkite „Liqui Moly“, „Wynn’s“ ir „Mannol“ priedus savo automobiliui!