Kuro siurblys (jei tiksliau – aukšto slėgio kuro siurblys) yra bene svarbiausias komponentas degalų tiekimo sistemoje. Jis dideliu slėgiu pumpuoja degalus, kad jie būtų pakankamai suspausti ir paruošti degimui cilindre. Kai kuro siurblys pradeda gesti, paprastai laukia gana sudėtingas ir neretai brangus remontas, todėl labai svarbu laiku pastebėti pirmuosius požymius ir nelaukti, kol problema peraugs į gedimą kelyje. Tada dar įmanoma išvengti rimtesnių problemų. Būtent kuro siurblio gedimo požymiams ir skirsime visą dėmesį šiame straipsnyje.
Jeigu variklis ilgai „kankinasi“ prieš užsivesdamas arba reikia kelių raktelio pasukimų ar bandymų, tai vienas dažniausių požymių. Nusilpęs siurblys negali sugeneruoti pakankamo pradinio slėgio kuro sistemoje, todėl variklis sunkiai gauna pirmąją reikiamą degalų dozę ir nepajėgia užsisvesti.
Esant didelei apkrovai (akceleruojant) arba važiuojant dideliu greičiu, susidėvėjęs siurblys gali nesugeba palaikyti pastovaus slėgio, todėl variklis pradeda trūkčioti, vangiai reaguoja į akceleratoriaus paspaudimą ar net laikinai praranda galią, nors vėliau viskas gali ir atsistatyti.
Jeigu padidėjus apkrovai (įkalnė arba daug keleivių ar krovinys) sumažėja automobilio dinamiškumas, pirštu galima besti į aukšto slėgio kuro siurblį. Jei siurblys nebepalaiko reikiamo slėgio, pastebimai krenta automobilio galia būtent tuo metu, kai jos labiausiai reikia.
Jeigu problema jau pažengusi – siurblys gali laikinai visiškai sustabdyti kuro tiekimą, todėl variklis ims ir užges, tiesiog važiuojant. Šis požymis dažniausiai pasitaiko pasikartojimais, su pertraukomis, bet yra rimtas signalas, dėl ko reikia iš karto kreiptis į servisą.
Kadangi sistemoje nusistovi nepastovus kuro slėgis, tai verčia valdymo bloką nuolat perteklinai koreguoti degalų-oro mišinio balansą. Tai reiškia, kad kuro sąnaudos išauga, nors važiavimo stilius nė kiek nepasikeitė.
Modernūs automobiliai nuolat stebi rodmenis iš degalų sistemos. Slėgiui nukritus žemiau leistinos ribos, sistema registruoja klaidą ir įjungia variklio gedimo indikatorių prietaisų skydelyje. Jūs matysite „Check Engine“ lemputę, o patikslinus viską per diagnostikos įrenginį galima nustatyti, jog kaltas būtent kuro siurblys.
Dažniausios aukšto slėgio kuro siurblio gedimo priežastis yra šios:
Primename, kad automobiliuose paprastai rasime žemo slėgio siurblį (arčiau bako, skirtą pirminiam kuro įsiurbimui) ir aukšto slėgio siurblį, apie kurį čia kalbame. Pastarasis yra gerokai sudėtingesnė detalė, kurios remontas – brangesnis ir sudėtingesnis.
Kuro slėgio patikrinimas specialia įranga leidžia tiksliai nustatyti, ar problema iš tiesų susijusi su siurbliu, ar kaltas užsikimšęs filtras, pažeista žarna ar, apskritai, atsirado elektros sistemos defektas. Specialistai jums pasakys, ką tiksliai reikėtų remontuoti ir kaip spręsti atsiradusias bėdas.
Reikalingus kuro siurblius ir jų dalis rasite autoaibe.lt svetainėje. Tiesiog nurodykite savo automobilio markę ir modelį – sistema automatiškai parodys tik tas detales, kurios tinka jūsų transporto priemonei.
Kai degalų kainos taip smarkiai išaugo, bet nepanašu, kad taip greitai nukris, beveik kiekvienas vairuotojas ieško būdų, kaip sutaupyti mažinant kuro sąnaudas. Šioje vietoje patariame pasikliauti vienu patarimu - negalima pagerinti to, ko nematuoji. Žinoti, kiek tiksliai degalų jūsų automobilis sunaudoja 100 km ir kodėl šis rodiklis svyruoja, yra naudingiausia informacija, jeigu turite tikslą sąnaudas sumažinti. Pasirodo, kai kada neužtenka tiesiog važiuoti lėčiau.
Nors moderniuose automobiliuose kompiuteris gana tiksliai skaičiuoja kuro sąnaudas, kartais jis rodo viską su paklaida. Net kai taip nutinka arba, kai sugenda prietaisų skydelis, galima labai paprastai viską apskaičiuoti.
Pavyzdžiui, jei per 612 km sunaudojote 43,2 litrus: 43,2 ÷ 612 × 100 = 7,06 l/100 km.
Kaip jau minėjome, nors visuose šiuolaikiniuose automobiliuose yra įmontuotas kelionės kompiuteris, rodantis vidutinį degalų suvartojimą, niekas neprilygsta tikram skaičiavimui, atliktam užpildžius kelis bakus. Jis parodys tikrąją tiesą, mat ir normaliomis sąlygomis pastebima, jog kelionės kompiuteris dažnai pagražina skaičių 3–5 %.
Prieš kaltindami automobilį ar geopolitinę situaciją dėl didelių kainų, susipažinkite su šiais įpročiais, kurie didina kuro sąnaudas:
Pradėkite nuo paprastų dalykų. Važiuokite švelniai ir tolygiai – švelniai spauskite akceleratorių, stebėkite kelią priešais ir artėdami prie raudonos šviesos važiuokite iš inercijos, o ne stabdykite paskutinę akimirką.
Po to, laiku perjunkite aukštesnę pavarą. Išlaikykite variklio sūkių skaičių 1 500–2 500 aps/min ribose ir greitkelyje važiuokite 95–120 km/h greičiu, o ne 140. Tai gali leisti sutaupyti ir apie 2 l/100 km.
Būtinai nuimkite nenaudojamą stogo bagažinę ir išimkite sunkius daiktus iš bagažinės.
Taip pat – aptarnaukite automobilį laiku. Kas mėnesį tikrinkite padangų slėgį. Keiskite oro ir kuro filtrus gamintojo rekomenduojamais intervalais, naudokite tinkamos klasės variklio alyvą ir stebėkite uždegimo žvakių bei MAF sensoriaus būklę. Gerai prižiūrimas automobilis paprastai sunaudoja 10–15 % mažiau kuro.
Protingai naudojami kokybiški kuro priedai gali būti naudingas sprendimas. Nors tai nėra „stebuklinga tabletė“, rezultatas gali būti juntamas.
Benzininiams varikliams naudingas valiklis, kuris ištirpdo anglies nuosėdas ant įsiurbimo vožtuvų ir purkštukų antgalių. Na, o dyzeliniams varikliams naudingi valikliai, kurie valo purkštukus ir DPF valikliai, padedantys kietųjų dalelių filtrui tinkamai regeneruotis.
Svarbiausia – pasirinkti patikimą produktą, naudoti jį rekomenduojama doze ir nesitikėti stebuklų iš karto.
Peržiūrėkite „Autoaibė“ kuro priedų asortimentą ir išsirinkite „Liqui Moly“, „Wynn’s“ ir „Mannol“ priedus savo automobiliui!
Kuro perdavimas ir šio proceso efektyvumas yra vienas svarbiausių procesų kiekvienam automobiliui su vidaus degimo varikliu. Itin didelį vaidmenį šiame procese vaidina kuro siurblys. Tiek dyzeliniuose, tiek benzininiuose varikliuose ši dalis labai reikalinga tam, kad pavyktų automobilį eksploatuoti sėkmingai. Nutikus problemai, gali reikėti siurblį apžiūrėti, remontuoti ar pakeisti. Apžvelkime tai, ką kiekvienam vairuotojui ir transporto priemonės šeimininkui reikėtų žinoti apie kuro siurblio priežiūrą.
Kuro siurblys yra vienas svarbiausių transporto priemonės kuro perdavimo sistemos komponentų, kurio funkcija - tiekti degalus iš bako į variklį reikiamu slėgiu ir srauto greičiu. Tokiu būdu degalai tinkamai sudega ir generuojama maksimali galia, palaikomos optimalios kuro sąnaudos.
Mechaniniu ir/arba elektriniu būdu veikiantys degalų siurbliai užtikrina nuolatinį ir tikslų degalų tiekimą į cilindrus, o tai labai svarbu variklio darbui, ekonomiškumui ir išmetamos taršos kiekiui.
Šiuolaikinėse benzininėse transporto priemonėse kuro siurblys paprastai būna pačiame bako viduje arba prie pat jo, kad vyktų efektyvus aušinimas. Siurblys yra pagrindinė transporto priemonės kuro įpurškimo sistemos dalis, turinti tiesioginės įtakos bendroms jos važiavimo bei eksploatacinėms galimybėms.
Dyzeliniame automobilyje kuro siurblys bus kiek kitokioje vietoje. Čia jis paprastai yra virš variklio, ir su degalų baku būna sujungtas specialiomis žarnelėmis, bet atlieka tą pačią funkciją.
Dyzelinių ir benzininių variklių degalų siurbliai iš esmės skiriasi savo darbiniu slėgiu ir konstrukcija. Taip yra dėl skirtingų pačio kuro fizikinių ir cheminių savybių bei pačio variklio reikalavimų.
Dyzelinio kuro siurbliai veikia esant didesniam slėgiui, nes dyzeliniai varikliai kurą uždega dėl labai didelio slėgio ir, norint, kad tas degimas vyktų sklandžiai, reikia smulkios degalų dulksnos, suspaustos labai aukštame slėgyje. Todėl dyzelinių degalų siurbliai yra labai tvirti ir techniškai sudėtingos, juose dažnai naudojamos aukšto slėgio common rail sistemos (įpurškimui labai aukštame slėgyje).
Benzininių variklių kuro siurbliai veikia esant mažesniam slėgiui, nes benzininiuose varikliuose degalai uždegami kibirkštimi, o ne slėgiu todėl tinka mažiau sudėtingas technologinis sprendimas.
Nepaisant šių esminių skirtumų, abiejų siurblių paskirtis yra ta pati - tiekti degalus į variklį reikiamu slėgiu ir greičiu.
Kai kurie ženklai, kurie rodo, jog jūsų kuro siurblį reikia patikrinti ar net remontuoti:
Tokiu atveju skubėkite patikrinti arba registruokitės į servisą patikrai.
Visgi, jei siurblys įmontuotas į baką, tam gali prireikti išmontuoti visą šią dalį. Darbas sudėtingas, tad dėl saugumo šią užduotį geriausia patikėti profesionalams.
Dyzelinių automobilių savininkai turėtų žinoti apie nuorinimą. Šis procesas gali būti reikalingas po tam tikro remonto arba net tada, kai automobilio kuro bakas visiškai ištuštinamas. Apžvelgsime, kam tas nuorinimas reikalingas, kada jo reikia bei kaip tai padaryti.
Dyzeliniame automobilio variklyje gali prireikti degalų sistemos nuorinimo, kai joje atsiranda oro burbulų. Pastarieji gali sutrikdyti degalų srautą ir sumažinti slėgį, būtiną sklandžiam variklio darbui.
Toks poreikis dažnai atsiranda atlikus degalų sistemos techninės priežiūros darbus, pavyzdžiui, pakeitus degalų filtrą arba visiškai ištuštinus degalų baką. Dėl šių procesų į sistemą gali patekti oro, dėl ko sumažėja variklio našumas, pasidaro sunku užvesti arba variklis nuolat gesta bei nedirba tolygiai.
Kuro sistemos nuorinimas yra labai svarbi procedūra, kurios metu pašalinamas oras ir užtikrinama, kad į variklį patektų grynas dyzelinas, taip apsisaugant nuo nemalonių ar pavojingų situacijų kelyje bei išvengiant trūkčiojimų ar kitų problemų.
Šis procesas yra labai svarbus dyzelinio variklio sveikatai ir ilgaamžiškumui palaikyti. Turbūt niekam nėra paslaptis, kad suprastėjęs kuro tiekimas yra žalingas beveik kiekvienam variklio mazgui.
Norint, kad dyzelinis variklis dirbtų optimaliai ir efektyviai, labai svarbu žinoti, kada reikia išleisti orą iš kuro sistemos.
Pagrindiniai ženklai, kurie išduoda apie šio darbo poreikį:
Neignoruojant šių problemų ir nedelsiant jas sprendžiant – kuo greičiau išleidus orą iš kuro sistemos, galima išvengti rimtesnių problemų. Tai nesunkiai atliks „Autoaibės“ automobilių priežiūros centro specialistai adresu Klaipėda, Minijos g. 169D (tel. nr. +37046366563) arba beveik bet kuris kitas servisas, dirbantis su varikliais ir kuro sistema.
Tiesa, svarbu paminėti tai, kad nuorinti kuro sistemą dyzeliniame automobilyje galite ir patys. Nors konkretus procesas gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo automobilio markės ir modelio.
Tačiau bendrai procesas, su dauguma automobilių galima viską padaryti ir paprastai, tiesiog kelis kartus įjungiant bei išjungiant degimą. Taip pat galima prijungti kuro siurblį prie elektros srovės, kad jis pats išstumtų orą. Jeigu tai darysite rankiniu būdu:
Kai pamatysite tolygią degalų srovę be oro burbuliukų, tvirtai vėl užsukite vožtuvą. Tada vėl galite pamėginti užvesti automobilį, kad patikrintumėte ar nėra dyzelino nuotėkio. Gali prireikti kelių bandymų, kol variklis pradės dirbti ir vestis sklandžiai, nes iš sistemos bus išstumtas likęs oras. Išlikite kantrūs.
P.S. Norint išvengti starterio pažeidimų, labai stipriai patariame nuorinti tik užvedus variklį.