Patarimai

Atėjus žiemos metui, kai reikia įsigyti naujas žiemines padangas, daugelis vairuotojų svarsto, ką geriau rinktis – dygliuotas ar nedygliuotas padangas. Nors abu pasirinkimai yra iš žiemai skirtų padangų kategorijos, tačiau tarp jų yra nemaži skirtumai. „Autoaibės“ komanda atidžiai apžvelgs, kaip reikėtų pasirinkti jums tinkamiausią produktą, kad saugiai ir komfortiškai važinėtumėte tada, kai keliai apsnigti, o oras lauke – šaltas.

Padangų tipų savybių palyginimas

Norint saugiai ir efektyviai važinėti žiemą, labai svarbu žinoti, kokias padangas perkate. Sprendimas, rinktis dygliuotas ar nedygliuotas padangas, priklauso nuo įvairių faktorių, įskaitant kelio būklę ir asmeninius lūkesčius. 

Čia apžvelgsime unikalias abiejų padangų tipo savybes, kad padėtume jums priimti optimalų sprendimą.

Dygliuotos padangos - savybės

Dygliuotos padangos protektoriuje įmontuoti maži metaliniai dygliukai. Šie dygliukai pagerina sukibimą su apledėjusiais keliais, nes įsirėžia į ledą, todėl padangos idealiai tinka regionams, kuriuose dažnai apledėja kelias ar būna gausios pūgos. 

Svarbu žinoti, kad kiekviena šalis turi savo reglamentus dėl dygliuotų padangų. Nors žiemą Lietuvoje jos legalios, vasarą su jomis važinėti negalima. Tuo tarpu Austrijoje dygliuotomis padangomis negali naudotis sunkiasovorės transporto priemonės, o Latvijoje – priešingai, tai leidžiama tik sunkiosioms mašinoms. Na, o, pavyzdžiui, Kroatijoje, Čekijoje, Vengrijoje ar Nyderlanduose jų naudoti apskritai negalima. Dėl to, jeigu keliaujate, reikia pasidomėti taisyklėmis, kad neįkliūtumėte.

Nedygliuotos padangos - savybės

Nedygliuotos, minkšto mišinio padangos dar vadinamos žieminėmis arba frikcinėmis padangomis, sukibimą su kelio danga generuoja sumanaus protektoriaus dizaino ir gumos mišinio pagalba. Jos gerai važiuoja ant sniego ir šlapdribos paveiktos kelio dangos, tačiau yra mažiau efektyvios ant pliko ledo.

Visgi, dauguma vairuotojų Europoje renkasi būtent šias padangas, nebent keliauja į Šiaurės šalis ar kalnus, kadangi joms negalioja tiek daug apribojimų. 

Kainų bei privalumų palyginimas

Dygliuotos padangos – kaina ir privalumai

Dygliuotos padangos paprastai yra šiek tiek brangesnės už nedygliuotas, dėl gamybos ir technologinių kaštų. Solidžios, vidutinės ar aukštesnės klasės dygliuotų padangų kaina gali svyruoti nuo 70 iki 150 eurų už padangą, priklausomai nuo prekės ženklo ir dydžio. Dėl šios priežasties jas renkasi Šiaurės šalių gyventojai arba žmonės, kurie gyvena miškingose, kaimo vietovėse, kur keliai rečiau arba mažiau valomi, dažnesnė plikšala, reikia įveikti didelį snieguoto kelio ruožą. Jeigu mėgstate vykti į miškus ar gamtą žiemos metu, tai irgi yra geras pasirinkimas.

Pagrindiniai tokų padangų privalumai:

• Išskirtinis sukibimas su apledėjusia kelio danga. 
• Patikimas pasirinkimas ekstremalesnėmis sąlygomis, kai temperatūra krinta žemiau -10 °C.

• Ženkliai sumažina slydimo riziką ant suspausto sniego ir ledo.

Tačiau šios padangos linkusios sparčiau susidėvėti ant nuvalytų kelių ir gali būti triukšmingesnės. 

Minkšto mišinio nedygliuotos padangos – kaina ir privalumai

Tokio tipo padangos paprastai yra pigesnės už dygliuotos. Taip yra dėl konstrukcijos ir technologinio paprastumo. Priklausomai nuo gamintojo reputacijos, matmenų ir konkrečios serijos, vidutinės ar aukštos klasės minkšto mišinio žieminės padangos kainuojanuo 60 iki 130 eurų už padangą.

Pagrindiniai minkšto mišinio žieminių padangų privalumai:

• Didesnis universalumas mat šios padangos idealiai tinka per švelnesnę žiemą bei mieste, kur keliai daugiau valomi. 

• Mažiau dėvisi kelio danga.

• Galima važiuoti bemaž bet kur į užsienį, jos nėra draudžiamos, kaip dygliuotos padangos tam tikrose šalyse.

• Nėra triukšmo riedant keliu.

Visgi, kai situacijos ekstremalesnės, pavyzdžiui ant juodojo ledo ar suslėgto sniego, šio mišinio guma nepasiūlys tokio gero sukibimo, kaip padanga su dygliais. 

Važiavimo ypatumai

Konkretūs važiavimo ypatumai labai priklauso nuo to, kokį padangų modelį pasirinksite. Įprastai dygliuotos padangos skleidžia pastebimą triukšmą, važiuojant keliu. 

Jos labai gerai sukimba su keliu net ant ledo ir suslėgto sniego, o jų stabdymo kelias ant ledo yra iki 40 % trumpesnis, palyginti su nedygliuotomis padangomis. Standartiškai, net vidutinės klasės dygliuotos padangos turėtų išlaikyti stabilumą važiuojant 50-70 km/val. greičiu ant apledėjusio kelio, tačiau ant paprasto asfalto, jų efektyvumas sumažėja ir stabdymo kelias gali pailgėti 20-30 %.

Daug kas mėgsta atkreipti dėmesį į kuro sąnaudas ir teigia, kad su dygliuotomis padangomis benzino ar dyzelino suvartojimas labai išauga. Tačiau tyrimai rodo, kad dygliuotos padangos tik šiek tiek (~1,2 proc.) padidina degalų sąnaudas važiuojant paprasta kelio danga, lyginant su nedygliuotomis. Tačiau bekelėje - ant sniego ir ledo, poveikis yra daug reikšmingesnis už šį veiksnį ir gali padidinti degalų sąnaudas 15 proc.

Minkšto mišinio padangos yra tylesnės bei universalesnės ir pasižymi puikiu sukibimu su paprastu ar net kiek patirpusiu sniegu. Specialus minkštos gumos mišinys išlieka elastingas net esant -7 °C temperatūrai, todėl važinėjant nuvalytais miesto keliais sukibimo tikrai netrūksta. Ne itin atšiauriomis sąlygomis jų stabdymo kelias yra panašus į dygliuotų padangų.

Daug kas priklauso nuo to, kur daugiausiai važinėjate

Viską žinant, geriausias sprendimas priklausys nuo sąžiningo savo poreikių bei važinėjimo įpročių įvertinimo. Jeigu gyvenate mieste, retai vykstate ne pagrindiniais keliais arba mėgstate su automobiliu keliauti po užsienį ištisus metus, geriau įsigyti minkšto mišinio padangas bei grandines itin ekstremalioms sąlygoms užsienyje. 

Tačiau, jeigu gyvenate užmiestyje, laukiate ekstremalios žiemos, daug laiko praleidžiate gamtoje bei judate nevalomais keliais – drąsiai pirkite dygliuotas padangas, tik nepamirškite jų laiku pasikeisti.

Iš serviso ar techninės apžiūros punkto gauta žinia, jog reikia keisti padangas – nėra maloni. Išlaidos ir gaištamas laikas – ne patys geidžiamiausi dalykai vairuotojo planuose, bet pasikeisti jas, kai ateina laikas, būtina. Jeigu to nepadarysite, ne tik apsunkinsite važiavimo sąlygas sau, bet ir susidursite su didesne slydimo bei baudos rizika. Tačiau kaip žinoti, kada padangas keisti? Pasistengsime atsakyti apžvelgdami, kiek apskritai padangos tarnauja.

Vidutinis padangų tarnavimo laikas 

Tarnavimo laiką galima skaičiuoti dviem būdais – pagal kilometrus ir pagal amžių. 

Pagal kilometrus

• Įprastomis sąlygomis su vienu komplektu galima nuvažiuoti nuo 40 000 iki 50 000 km.
• Sportiškesnės, high-performance padangos turėtų tarnauti mažiau, tik iki 30 000 km dėl minkštesnių gumos mišinių, kurie leidžia gauti didesnį sukibimą, tačiau ir greičiau dyla.
• All-terrain arba visoms dangoms skirtos padangos specialiai sukurtos naudojimui sunkiomis sąlygomis, tad jos gali tarnauti ir daugiau, kartais net iki 60 000 km, tačiau tai labai priklauso nuo eksploatacinių sąlygų.

Pagal amžių/tarnavimo laiką

• Dauguma padangų gamintojų rekomenduoja keisti jas po 6-10 metų, neatsižvelgiant į ridą. Dėl saulės spindulių, karščio, temperatūrų skirtumų ir aplinkos poveikio, guma neišvengiamai ima irti.
• Paprastai, daugumai vairuotojų, sezoninės vasarinės ar žieminės padangos turėtų tarnauti 2 metus. 

Faktoriai, kurie daro įtaką padangų tarnavimo laikui

Tam tikri važiavimo bei eksploatavimo įpročiai ilgina arba trumpina tarnavimo laiką. 

Važiavimo stilius. Kuo švelniau įsibėgėsite ir stabdysite, tuo labiau saugosite padangų protektorių bei prailginsite tarnavimo laiką. Taip pat stenkitės į posūkius neįvažiuoti per dideliu greičiu, nes pernelyg didelis greitis skatina netolygų sukibimą ir dėl to greičiau nusidėvi padangų kraštai.

Padangų ir ratų priežiūra. Palaikykite gamintojo rekomenduojamą slėgį. Taip išvengsite netolygaus nusidėvėjimo ir net pagerinsite kuro sąnaudas. Rūpinkitės ir suvedimu bei balansavimu mat, jei to nedarote, guma dėvėsis greičiau. Galiausiai, jei kas 10 000 km apkeisite padangų vietą (rotuosite), taip irgi padėsite joms tolygiau dėvėtis ilgindami tarnavimo laiką.

Važiavimo sąlygos. Padangos ilgiau tarnauja automobiliams, kurie važinėja asfaltuotais ir prižiūrimais keliais. 

Automobilio laikymas. Įdomu tai, kad pastatydami automobilį pavėsyje ar garaže apsaugosite gumą nuo irimo, kurį sukelia karštis. 

Slėgio palaikymas. Nepakankamai pripūstos padangos generuoja didesnę trintį, todėl netolygiai dėvisi ir perkaista. Na, o per daug pripūstos padangos greičiau dėvisi centrinėje protektoriaus dalyje.

Jeigu turite matuoklį ir nustatote, kad protektoriaus gylis yra mažesnis nei 1,6 mm, o žieminių padangų - mažesnis nei 3 mm – jas reikia pakeisti. 

Padangos, arba jei tiksliau, padangos šoninių sienelių aukštis yra labai svarbi jų savybė. Tai turi įtakos automobilio valdomumui, saugumui kelyje ir net kuro sąnaudoms. Suprasdami, kaip jį apskaičiuoti, galėsite pasirinkti tinkamas padangas savo automobiliui, išlaikyti komfortą važiuojant beveik bet kokiomis sąlygomis bei apsisaugoti nuo bereikalingų problemų.

Aukštesnės padangos geriau „sugeria“ duobių smūgius ir važiavimas būna komfortiškesnis. Tuo tarpu žemesnio profilio padangos labiau tinka dinamiškam važiavimui, nors tenka paaukoti dalį komforto. 

Apskaičiuoti padangos aukštį nėra sunku. Padangų matmenys užrašyti kaip skaitinė išraiška. Paimkime pavyzdį: 205/55 R16. Šiame pavyzdyje:

• 205 - padangos plotis (mm).
• 55 - padangos pločio santykis (procentinė pločio dalis).
• R16 - ratlankio skersmuo (coliais).

Jei norite apskaičiuoti aukštį, tiesiog padauginkite plotį iš antro skaičiaus. Šiuo atveju 205 x 55 %. Galutinis atsakymas – 112,75 mm, tokio aukščio yra padangos šiame pavyzdyje. 

Šį skaičiavimą rekomenduojame tada, kai ratlankis keičiamas į mažesnį arba didesnį. Tokiu atveju reikia skaičiuoti viso rato diametrą. Šiam tikslui praverčia ir internetinės skaičiuoklės, pavyzdžiui, Tiresize.com. 

Jei nepasirinksite gero aukščio padangų, tai turės įtakos spidometro tikslumui, valdomumui ir augins kuro sąnaudas.

Kai renkatės padangas, galite pastebėti, jog ant jų būna pažymėti įvairiausi skaičiai bei simboliai. Visi jie ten atsiranda ne be priežasties. Kiekvienas iš jų nurodo tam tikrą padangos specifikaciją bei charakteristiką. Žinodami, ką reiškia skaičiai, lengviau pasirinksite geriausią modelį savo automobiliui. Na, o charakteristikos taip pat atskleis, už ką verta mokėti daugiau, kurios padangos leis jausti maksimalų komfortą važinėjant.

Skaičiai ant padangos

Ant padangos šoninės sienelės esantys skaičiai suteikia svarbios informacijos apie jos dydį, konstrukciją ir eksploatacines savybes. 

Tiesa, nuo 2021 m. gegužės mėnesio galioja ES direktyva, pagal kurią siekiama geriau informuoti pirkėjus apie padangų savybes. 

1. Ant padangų, prekybos vietose ar internetinėse parduotuvėse pridedamos 2 piktogramos. Pagal jas galima nustatyti ar padanga atitinka ES patvirtintą sukibimo ant sniego standartą (jį nurodo snaigės simbolis kalnų fone). Taip pat parodoma ar nedygliuotų padangų sukibimas ant apledėjusios kelio dangos atitinka naują ISO standartą. 
2. Triukšmingumas nurodomas A, B, C raidėmis bei decibelais (dB). 
3. Kiek atnaujintos riedėjimo pasipriešinimo ir stabdymo šlapiame kelyje klasės. 

Toks svarbios informacijos pateikimas gali būti labai naudingas pirkėjams. 

Paimkime pavyzdį: 205/55 R16 91V padangos.

• 205 - tai yra padangos plotis milimetrais (matuojamas nuo šoninės sienelės iki šoninės sienelės).
• 55 - tai yra padangos kraštinių santykis procentais, nurodantis šoninės sienelės aukščio santykį su pločiu. Šiuo atveju šoninės sienelės aukštis sudaro 55 % padangos pločio arba maždaug 112,75 mm.
• R – radialinė konstrukcija. Tai yra labiausiai paplitęs padangų konstrukcijos tipas.
• 16 - Nurodo ratlankio skersmenį coliais, kuris tinka padangoms.
• 91 - apkrovos indeksas (angl. load index), rodantis didžiausią svorį, kurį padanga gali saugiai išlaikyti (šiuo atveju - 615 kg vienai padangai arba 2460 kg visam automobiliui).
• V - greičio indeksas, rodantis maksimalų greitį, kuriuo padanga gali saugiai važiuoti (šiuo atveju - 240 km/h).

Žinodami šiuos skaičius užtikrinsite, kad pasirinksite tinkamas padangas savo automobiliui. Nors aukščio, pločio bei ratlankio skersmens dydžiai yra lengvai perprantami, tačiau apkrovos ir greičio indeksai reitinguojami unikaliai. Pateikiame lenteles, kurios padės lengviau suprasti šiuos simbolius ant padangų. 

Apkrovos indeksas

Šis indeksas rodo didžiausią svorį, kurį saugiai gali išlaikyti viena padanga, kai ji pripūsta iki rekomenduojamo slėgio. Jis išreiškiamas skaitine verte, o didesnis skaičius reiškia didesnę apkrovą. Trumpa įprastų indeksų apžvalga:

Pavyzdys: jei automobilio padangų apkrovos indeksas yra 91, kiekviena padanga gali išlaikyti iki 615 kg. Tai reiškia, jog keturių padangų komplektas gali išlaikyti maksimalią 2460 kg apkrovą. Į šį dydį įeina transporto priemonės nuosavas svoris, keleiviai ir krovinys. 

Įsitikinkite, kad apkrovos indeksas gerokai viršija transporto priemonės svorį su . Perkrovus padangas su mažesniu apkrovos indeksu, jos gali būti pažeistos ir kelti pavojų saugumui.

Greičio indeksas 

Greičio reitingas praneša apie didžiausią greitį, kurį padanga gali pasiekti ir išlaikyti be rizikos saugumui. Indeksas žymimas raidėmis. Pagal abėcėlę, kuo raidė yra arčiau galo, tuo aukštesnį maksimalų greitį galima saugiai pasiekti. Toliau pateikiami įprasti greičio indeksai:

Pavyzdys: V greičio klasės padanga skirta važiuoti iki 240 km/val. greičiu, todėl su ja beveik visi automobiliai komfortiškai važiuos ne tik bet kokiame greitkelyje, tačiau ir Vokietijos autobanuose.

Kiti svarbūs simboliai ir žymėjimai ant padangų

Padangos taip pat gali turėti papildomus simbolius, kuriuose pateikiama konkreti informacija apie jų eksploatacines savybes:

• M+S (Mud + Snow). Šis simbolis rodo, kad padangos tinka važiavimui ant šlapios, purvinos ar apsnigtos kelio dangos. Tačiau tai subjektyvus žymėjimas, kuris tik rodo didesnį tinkamumą, bet nėra grindžiamas standartais ar testais. 
• Snieguoto kalno simbolis (3PMSF). Tai patvirtina, kad padanga atitinka daug aukštesnius eksploatacinių savybių žiemos sąlygomis, standartus.
• Krypties rodyklė. Ji rodo teisingą padangos montavimo kryptį.

Protektoriaus gylį lengviausia išmatuoti specialiu slankmačiu su gylmačiu arba įsigyti ganėtinai nebrangų protektoriaus gylio matuoklį, kurių Autoaibe.lt elektroninėje parduotuvėje būna prie matavimo prietaisų. 

1. Sustokite su automobiliu patogioje vietoje
2. Prieikite prie rato
3. Įkiškite matuoklį į padangos protektoriaus griovelį.
4. Spauskite įrankį tol, kol jis palies protektoriaus pagrindą/dugną
5. Perskaitykite matuoklio rodmenis, kurie paprastai rodomi milimetrais.

Greitam patikrinimui galite naudoti ir 1 euro monetą. Įkiškite jos kraštą į protektorių. Paprasčiau tariant - pastatykite ją, įkišę į protektoriaus griovelį. Jei matomas auksinis apvadas apačioje, tikrai laikas keisti padangą. Pamatuoti protektorių apsimoka prieš pat pasibaigiant sezonui, po labai ilgų kelionių arba prieš sezoną, jei to dar nedarėte.

Kas yra protektoriaus gylis ir kodėl jis svarbus?

Padangos protektoriaus gylis - tai padangos griovelių, išsidėsčiusių per visą padangos paviršiaus plotą, aukštis. Jis matuojamas nuo griovelių pagrindo iki protektoriaus viršaus. 

Protektoriaus gylis labai svarbus siekiant generuoti pakankamą sukibimą, stabilumą ir saugumą važiuojant net ir nelygia ar purvina, šlapia kelio danga. 

Gilūs protektoriai padeda išsklaidyti vandenį, purvą ar sniegą nuo padangos, todėl sumažėja akvplanavimo, slydimo ir nepasukamumo rizika. Kuo protektoriaus gylis didesnis, tuo, teoriškai, daugiau vandens ar purvo ji išsklaido bei geriau susitvarko net su nepalankiomis dangos sąlygomis. 

Tačiau būtina paminėti, jog padangoms dėvintis, jos dyla ir protektoriaus gylis mažėja. Dėl to mažėja sukibimas su kelio danga, ilgėja stabdymo kelias. Tai ypač jaučiasi šlapiuose ar apledėjusiuose keliuose. Dėl to KET ir techninės apžiūros reikalavimuose numatyti reikalavimai vasarinėms bei žieminėms padangoms – koks turi būti minimalus protektoriaus gylis, kad padangos būtų laikomos tinkamomis eksploatuoti.

Pakankamas protektoriaus gylis taip pat mažina kuro sąnaudas ir pailgina padangų tarnavimo laiką, nes nudilusios padangos daugiau slysta ir dėl to tik spartėja dėvėjimasis. 

Reikalavimai protektoriaus gyliui Lietuvoje

Vairuotojo pareiga – užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų. Tai yra ne tik teisinė prievolė, bet ir jūsų atsakomybė dėl visų aplinkinių saugumo.

Lietuvoje nustatytas minimalus leistinas vasarinių padangų protektoriaus gylis yra 1,6 mm. To pakanka generuoti normalų sukibimą sausomis ir vidutinio drėgnumo sąlygomis. Tačiau ekspertai rekomenduoja keisti vasarines padangas, kai protektoriaus gylis yra mažesnis nei 3 mm, nes, jei protektorius mažesnis, esant šlapiai kelio dangai stabdymo kelias ima ilgėti.

Minimalus reikalavimas žieminių padangų protektoriaus gyliuiyra 3,0 mm, tačiau bene geriausias sukibimo savybes demonstruoja dar gilesni protektoriai, maždaug 4-5 mm gylio. Tai ypač jaučiasi ant apsnigto, apledėjusio ar net labai šlapio asfalto.

Už važiavimą su padangomis, kurių protektoriaus gylis mažesnis nei leistinas, gali būti skiriama nuo 30 iki 90 eurų bauda, priklausomai nuo pažeidimo rimtumo ir nuo to ar tai pirmas, ar pakartotinis pažeidimas. Be to, nepakankamas protektoriaus gylis padidina avarijų riziką. Su tokiomis padangomis dar nepraeisite ir techninės apžiūros, jas reikės pakeisti.

Jeigu keičiate padangas ar ratų komplektą, prieš juos sumontuojant labai svarbu tinkamai nustatyti padangos sukimosi kryptį. Tai prailgina padangos tarnavimo laiką bei padidina saugumą kelyje. Štai patarimai, kaip nustatyti padangos sukimosi kryptį. 

Kryptinių ir nesimetrinių padangų atpažinimas – sukimosi kryptis

Kryptinės padangos yra gaminamos taip, kad suktųsi viena kryptimi ir pasiūlytų maksimalų sukibimą bei našumą. Tai ypatingai jaučiasi ant šlapios kelio dangos. Ant tokių padangų šoninės sienelės turėtų būti rodyklė su užrašu Rotation arba Direction (liet. kryptis). Pagal paveiksliuką galima suprasti, į kurią pusę turėtų suktis padanga, kad pavyktų rasti jos vietą. Šių padangų protektoriaus raštas taip pat išduoda kryptį. Jis yra V arba rodyklės formos ir rodo sukimosi pusę.

Asimetrinės padangos turi protektoriaus raštą, kuris skiriasi, priklausomai nuo to, kuri tai padangos dalis. Ant šoninės sienelės rasite užrašus Inside arba Outside (liet. vidus ir išorė, atitinkamai), kad žinotumėte, kuria puse montuoti tokias padangas.

Simetrinės – nekryptinės padangos, jų ypatumai

Simetrinės arba nekryptinės padangos turi vienodą protektoriaus raštą, todėl jas galima montuoti ant bet kurio rato, neatsižvelgiant į sukimosi kryptį. 

Tokia konstrukcija suteikia galimybę lanksčiai keisti padangas vietoje, todėl galima tikėtis tolygesnio dėvėjimosi ir ilgesnio tarnavimo. 

Jeigu tiksliai nežinote, koks jūsų padangų tipas, tiesiog atvykite į servisą, kur profesionalai patikrins ir galės padėti nustatyti tipą, jas pakeisti bei parekomenduoti įsigyti naujas.

Jeigu jau turite automobilį su dyzeliniu varikliu arba planuojate tokį įsigyti, tuomet turite žinoti apie DPF filtrą. Tai – labai svarbi išmetimo sistemos detalė, nuo kurios priklauso automobilio taršumas. Visgi DPF problemos ar gedimai - vieni dažniausiai pasitaikančių. Dėl jų gali būti pakenkta varikliui bei kuro ekonomijai. Kadangi tai yra dažna problema – siūlome susipažinti su tuo, kas yra kietųjų dyzelino dalelių (DPF) filtras, kokios galimos bėdos jį kamuoja bei kokią problemų prevencija. 

Kaip veikia DPF filtras?

Šis filtras yra labai svarbi išmetimo sistemos dalis. Jis veikia sulaikydamas kietąsias daleles iš variklio generuojamų išmetamųjų dujų. Visa ko esmė – chemija. Pats DPF būna pagamintas iš tokių medžiagų kaip kordieritas ar silicio karbidas. Jo viduje yra įvairūs kanalai, tarsi koridoriai. Jie pakaitomis blokuojami, tad išmetamosios dujos privalo praeiti pro akytas sieneles. Būtent jos filtruoja suodžių daleles.

Laikui bėgant, filtras dėvisi ir taršos dalelės kaupiasi, todėl reikia filtro regeneracijos, kad medžiagos būtų pakeistos mažiau kenksmingomis.

DPF filtro regeneracija

Filtro regeneracija yra procesas, kurio metu sudeginami DPF filtruose susikaupę suodžiai. Taip mažinama užsikimšimo rizika. Yra du pagrindiniai regeneracijos proceso tipai:

• Pasyvi - ji vyksta natūraliai, kai išmetamųjų dujų temperatūra yra pakankamai aukšta - paprastai važiuojant didesniu greičiu. Tokiomis sąlygomis suodžiai nuolat dega ir filtras pats pasyviai regeneruojasi, ilgindamas savo tarnavimo laiką. 
• Aktyvi – jį inicijuoja jūsų automobilio variklio valdymo blokas (ECU), kai suodžių kiekis pasiekia gamintojo iš anksto numatytą ribą. Tada ECU reguliuoja degalų įpurškimo procesą, pavyzdžiui, įleidžia daugiau degalų, kad pakiltų išmetamųjų dujų temperatūra ir suodžiai lengviau sudegtų. Apie tai, kad šis procesas prasidėjo, informuoja užsidegusi lemputė ant jūsų prietaisų skydelio. Tol, kol ji dega, reikėtų nesustoti ir tęsti važiavimą. 

Reguliari regeneracija yra labai svarbi siekiant išlaikyti DPF efektyvumą ir išvengti užsikimšimo.

DPF filtro priežiūros patarimai

Jeigu tinkamai rūpinsitės DPF filtru, tai padidins jo ilgaamžiškumą ir funkcionalumą. Keletas patarimų dėl priežiūros:

1. Važiavimas greitkeliu pastoviu greičiu leidžia efektyviai atlikti pasyvią regeneraciją, padedančią suodžiams sudegti.
2. Laikui bėgant DPF filtre kaupiasi ir nedegios medžiagos, pavyzdžiui, pelenai. Paprastai kas 12 mėnesių galima atlikti profesionalų šios detalės valymą. Filtras išimamas ir su specialia įranga pašalinamos tų medžiagų sankaupos. 
3. Pilkite aukštos kokybės dyzeliną ir gamintojo rekomenduojamą variklinę alyvą. Taip iki minimumo sumažėja DPF užsikimšimo rizika ir suodžių kiekis.

DPF problemų ženklai

Atpažinę pagrindinius DPF problemų požymius, galite išvengti brangiai kainuojančio remonto.

Visų pirma, ant prietaisų skydelio įsižiebia DPF filtro arba Check Engine lemputės. Tai rodo galimas problemas. 

Taip pat, dėl užsikimšusio DPF padidėja išmetamųjų dujų priešslėgis ir mažėja variklio galia, ilgėja reakcijos laikos. Intensyvesnis variklio darbas augina kuro sąnaudas, o iš duslintuvo sklis juodi arba pilki dūmai. 

Be to, jei aktyvus regeneravimas vyksta dažniau nei įprastai, tai irgi gali byloti apie filtro problemą. 

DPF problemų prevencija

Kad sumažintumėte su DPF susijusių problemų riziką:

1. Venkite trumpų kelionių. Dažnos trumpos kelionės nedideliu greičiu neleidžia DPF filtrui pasiekti regeneracijai reikalingos temperatūros.
2. Tobulinkite vairavimo įpročius. Važiavimas pastoviu, bet didesniu greičiu užtikrina pakankamą pasyvią regeneraciją.
3. Nedelsdami spręskite variklio problemas. Purkštukų ar turbokompresorių gedimai paspartina DPF užsikimšimą. 

Kiekvienas valytuvų gamintojas gali pateikti kiek kitokias rekomendacijas dėl to, kaip dažnai reikėtų juos keisti. Tačiau standartinė taisyklė tokia, kad valytuvus rekomenduojama keisti kas 6-12 mėnesių arba bent kartą į pusantrų metų, jeigu važinėjate kiek mažiau.

Įtaką keitimo dažniui turės oro sąlygos bei naudojimo įpročiai. Visgi svarbiausia yra ne vadovautis kažkokiu grafiku, o stebėti ženklus bei valytuvus pakeisti iš karto po to, kai jie nebeveikia efektyviai. 

Ženklai, kurie praneša apie tai, jog reikia keisti valytuvus

Galima rasti ne vieną ženklą, kuris veiks tarsi pats geriausias pranešėjas apie tai, kad reikia keisti valytuvus. 

1. Šuorai ant stiklo. Susidėvėjusi ar pažeista valytuvų guma gali palikti šuorus-dryžius ant priekinio stiklo ir pabloginti matomumą. Problema yra tada, kada net valytuvus ar automobilį nuplovus, šuorai vis tiek lieka. 
2. Nuolat tepamas stiklas. Nusigludinę arba nusidėvėję valytuvų gumų kraštai gali tepti priekinį stiklą, todėl matomumas suprastėja. 
3. Cypimas. Dėl pasenusios ar susidėvėjusios gumos, įjungus valytuvus ir jiems judant, girdisi cypimas. Tai reiškia, kad trintis išaugo ir valytuvai nebeveikia efektyviai.
4. Netolygus valytuvų. Temperatūra sukelia išlinkimą, nors jis gali atsirasti ir dėl ilgo nenaudojimo. Įjungus tokius valytuvus atsiranda vibravimas ir valytuvas dar gali tarsi šokinėti. Tai praneša, kad valytuvus reikia pakeisti.
5. Matomi pažeidimai. Įtrūkimai ar kiti matomi pažeidimai sumažina valytuvo funkcionalumą ir juos reikėtų pakeisti. 

Kas daro įtaką valytuvų tarnavimo laikui?

Ar žinote, kad jūsų įpročiai bei veiksmai daro nemažą įtaką tam, kiek laiko tarnaus valytuvai? 

Daug kas nepagalvoja, bet net nuolatinis UV spindulių poveikis šiek tiek ardo gumą, kuri dengia valytuvą ir dėl to ji trupa, o patys valytuvai netenka dalies efektyvumo. Smarkiai prie tarnavimo laiko prisideda ir oro sąlygos. Jeigu, ruduo ir žiema būna su itin daug kritulių, oro temperatūra – permaininga, tada beveik neišvengiama, jog gumos dėvėsis greičiau. 

Įtakos turi ir naudojimo įpročiai. Kuo dažniau valytuvus naudojate, tuo greičiau jie dėvisi ir tuo trumpiau tarnaus. Dėl to po labai sunkaus rudens ar sunkios žiemos gali būti labai suprastėjusi valytuvų būklė. 

Tarša bei nepriežiūra irgi mažina tarnavimo laiką. Jeigu ant gumų ilgą laiką bus purvo, medžių dulkių ir sakų ar kitų šiukšlių, tai paspartins gumos irimą.

Na, o kaip gi prailginti valytuvų tarnavimo laiką?

Iš esmės, galima sakyti, jog valytuvus reikia naudoti tiek, kiek reikia. Kadangi jie daro įtaką saugumui, yra tik su kitais aspektais susiję priežiūros patarimai. 

• Reguliarus valymas. Jeigu automobilio neplaunate, tai bent nuvalykite guminį valytuvų kraštą drėgnu skudurėliu ar servetėle, kad pašalintumėte nešvarumus ir šiukšles ir išvengtumėte sankaupų, galinčių sukelti dryžių susidarymą.
• Gero langų apiplovimo skysčio naudojimas. Naudokite gerą langų plovimo skystį, kad pavyktų ne tik nuvalyti priekinį stiklą, bet ir sutepti valytuvus eksploatacijos metu.

• Parkuokite pavėsyje. Jeigu galite, automobilį statykite pavėsyje, ypač vasarą.

• Apžiūrėkite. Prieš prasidedant rudeniui ar žiemai, apžiūrėkite valytuvų šluoteles ir gumeles, ar nėra jų nusidėvėjimo požymių. Jei reikia, pakeiskite jas.