Patarimai

Padangos, arba jei tiksliau, padangos šoninių sienelių aukštis yra labai svarbi jų savybė. Tai turi įtakos automobilio valdomumui, saugumui kelyje ir net kuro sąnaudoms. Suprasdami, kaip jį apskaičiuoti, galėsite pasirinkti tinkamas padangas savo automobiliui, išlaikyti komfortą važiuojant beveik bet kokiomis sąlygomis bei apsisaugoti nuo bereikalingų problemų.

Aukštesnės padangos geriau „sugeria“ duobių smūgius ir važiavimas būna komfortiškesnis. Tuo tarpu žemesnio profilio padangos labiau tinka dinamiškam važiavimui, nors tenka paaukoti dalį komforto. 

Apskaičiuoti padangos aukštį nėra sunku. Padangų matmenys užrašyti kaip skaitinė išraiška. Paimkime pavyzdį: 205/55 R16. Šiame pavyzdyje:

• 205 - padangos plotis (mm).
• 55 - padangos pločio santykis (procentinė pločio dalis).
• R16 - ratlankio skersmuo (coliais).

Jei norite apskaičiuoti aukštį, tiesiog padauginkite plotį iš antro skaičiaus. Šiuo atveju 205 x 55 %. Galutinis atsakymas – 112,75 mm, tokio aukščio yra padangos šiame pavyzdyje. 

Šį skaičiavimą rekomenduojame tada, kai ratlankis keičiamas į mažesnį arba didesnį. Tokiu atveju reikia skaičiuoti viso rato diametrą. Šiam tikslui praverčia ir internetinės skaičiuoklės, pavyzdžiui, Tiresize.com. 

Jei nepasirinksite gero aukščio padangų, tai turės įtakos spidometro tikslumui, valdomumui ir augins kuro sąnaudas.

Kiekvienas valytuvų gamintojas gali pateikti kiek kitokias rekomendacijas dėl to, kaip dažnai reikėtų juos keisti. Tačiau standartinė taisyklė tokia, kad valytuvus rekomenduojama keisti kas 6-12 mėnesių arba bent kartą į pusantrų metų, jeigu važinėjate kiek mažiau.

Įtaką keitimo dažniui turės oro sąlygos bei naudojimo įpročiai. Visgi svarbiausia yra ne vadovautis kažkokiu grafiku, o stebėti ženklus bei valytuvus pakeisti iš karto po to, kai jie nebeveikia efektyviai. 

Ženklai, kurie praneša apie tai, jog reikia keisti valytuvus

Galima rasti ne vieną ženklą, kuris veiks tarsi pats geriausias pranešėjas apie tai, kad reikia keisti valytuvus. 

1. Šuorai ant stiklo. Susidėvėjusi ar pažeista valytuvų guma gali palikti šuorus-dryžius ant priekinio stiklo ir pabloginti matomumą. Problema yra tada, kada net valytuvus ar automobilį nuplovus, šuorai vis tiek lieka. 
2. Nuolat tepamas stiklas. Nusigludinę arba nusidėvėję valytuvų gumų kraštai gali tepti priekinį stiklą, todėl matomumas suprastėja. 
3. Cypimas. Dėl pasenusios ar susidėvėjusios gumos, įjungus valytuvus ir jiems judant, girdisi cypimas. Tai reiškia, kad trintis išaugo ir valytuvai nebeveikia efektyviai.
4. Netolygus valytuvų. Temperatūra sukelia išlinkimą, nors jis gali atsirasti ir dėl ilgo nenaudojimo. Įjungus tokius valytuvus atsiranda vibravimas ir valytuvas dar gali tarsi šokinėti. Tai praneša, kad valytuvus reikia pakeisti.
5. Matomi pažeidimai. Įtrūkimai ar kiti matomi pažeidimai sumažina valytuvo funkcionalumą ir juos reikėtų pakeisti. 

Kas daro įtaką valytuvų tarnavimo laikui?

Ar žinote, kad jūsų įpročiai bei veiksmai daro nemažą įtaką tam, kiek laiko tarnaus valytuvai? 

Daug kas nepagalvoja, bet net nuolatinis UV spindulių poveikis šiek tiek ardo gumą, kuri dengia valytuvą ir dėl to ji trupa, o patys valytuvai netenka dalies efektyvumo. Smarkiai prie tarnavimo laiko prisideda ir oro sąlygos. Jeigu, ruduo ir žiema būna su itin daug kritulių, oro temperatūra – permaininga, tada beveik neišvengiama, jog gumos dėvėsis greičiau. 

Įtakos turi ir naudojimo įpročiai. Kuo dažniau valytuvus naudojate, tuo greičiau jie dėvisi ir tuo trumpiau tarnaus. Dėl to po labai sunkaus rudens ar sunkios žiemos gali būti labai suprastėjusi valytuvų būklė. 

Tarša bei nepriežiūra irgi mažina tarnavimo laiką. Jeigu ant gumų ilgą laiką bus purvo, medžių dulkių ir sakų ar kitų šiukšlių, tai paspartins gumos irimą.

Na, o kaip gi prailginti valytuvų tarnavimo laiką?

Iš esmės, galima sakyti, jog valytuvus reikia naudoti tiek, kiek reikia. Kadangi jie daro įtaką saugumui, yra tik su kitais aspektais susiję priežiūros patarimai. 

• Reguliarus valymas. Jeigu automobilio neplaunate, tai bent nuvalykite guminį valytuvų kraštą drėgnu skudurėliu ar servetėle, kad pašalintumėte nešvarumus ir šiukšles ir išvengtumėte sankaupų, galinčių sukelti dryžių susidarymą.
• Gero langų apiplovimo skysčio naudojimas. Naudokite gerą langų plovimo skystį, kad pavyktų ne tik nuvalyti priekinį stiklą, bet ir sutepti valytuvus eksploatacijos metu.

• Parkuokite pavėsyje. Jeigu galite, automobilį statykite pavėsyje, ypač vasarą.

• Apžiūrėkite. Prieš prasidedant rudeniui ar žiemai, apžiūrėkite valytuvų šluoteles ir gumeles, ar nėra jų nusidėvėjimo požymių. Jei reikia, pakeiskite jas. 

Jeigu jau turite automobilį su dyzeliniu varikliu arba planuojate tokį įsigyti, tuomet turite žinoti apie DPF filtrą. Tai – labai svarbi išmetimo sistemos detalė, nuo kurios priklauso automobilio taršumas. Visgi DPF problemos ar gedimai - vieni dažniausiai pasitaikančių. Dėl jų gali būti pakenkta varikliui bei kuro ekonomijai. Kadangi tai yra dažna problema – siūlome susipažinti su tuo, kas yra kietųjų dyzelino dalelių (DPF) filtras, kokios galimos bėdos jį kamuoja bei kokią problemų prevencija. 

Kaip veikia DPF filtras?

Šis filtras yra labai svarbi išmetimo sistemos dalis. Jis veikia sulaikydamas kietąsias daleles iš variklio generuojamų išmetamųjų dujų. Visa ko esmė – chemija. Pats DPF būna pagamintas iš tokių medžiagų kaip kordieritas ar silicio karbidas. Jo viduje yra įvairūs kanalai, tarsi koridoriai. Jie pakaitomis blokuojami, tad išmetamosios dujos privalo praeiti pro akytas sieneles. Būtent jos filtruoja suodžių daleles.

Laikui bėgant, filtras dėvisi ir taršos dalelės kaupiasi, todėl reikia filtro regeneracijos, kad medžiagos būtų pakeistos mažiau kenksmingomis.

DPF filtro regeneracija

Filtro regeneracija yra procesas, kurio metu sudeginami DPF filtruose susikaupę suodžiai. Taip mažinama užsikimšimo rizika. Yra du pagrindiniai regeneracijos proceso tipai:

• Pasyvi - ji vyksta natūraliai, kai išmetamųjų dujų temperatūra yra pakankamai aukšta - paprastai važiuojant didesniu greičiu. Tokiomis sąlygomis suodžiai nuolat dega ir filtras pats pasyviai regeneruojasi, ilgindamas savo tarnavimo laiką. 
• Aktyvi – jį inicijuoja jūsų automobilio variklio valdymo blokas (ECU), kai suodžių kiekis pasiekia gamintojo iš anksto numatytą ribą. Tada ECU reguliuoja degalų įpurškimo procesą, pavyzdžiui, įleidžia daugiau degalų, kad pakiltų išmetamųjų dujų temperatūra ir suodžiai lengviau sudegtų. Apie tai, kad šis procesas prasidėjo, informuoja užsidegusi lemputė ant jūsų prietaisų skydelio. Tol, kol ji dega, reikėtų nesustoti ir tęsti važiavimą. 

Reguliari regeneracija yra labai svarbi siekiant išlaikyti DPF efektyvumą ir išvengti užsikimšimo.

DPF filtro priežiūros patarimai

Jeigu tinkamai rūpinsitės DPF filtru, tai padidins jo ilgaamžiškumą ir funkcionalumą. Keletas patarimų dėl priežiūros:

1. Važiavimas greitkeliu pastoviu greičiu leidžia efektyviai atlikti pasyvią regeneraciją, padedančią suodžiams sudegti.
2. Laikui bėgant DPF filtre kaupiasi ir nedegios medžiagos, pavyzdžiui, pelenai. Paprastai kas 12 mėnesių galima atlikti profesionalų šios detalės valymą. Filtras išimamas ir su specialia įranga pašalinamos tų medžiagų sankaupos. 
3. Pilkite aukštos kokybės dyzeliną ir gamintojo rekomenduojamą variklinę alyvą. Taip iki minimumo sumažėja DPF užsikimšimo rizika ir suodžių kiekis.

DPF problemų ženklai

Atpažinę pagrindinius DPF problemų požymius, galite išvengti brangiai kainuojančio remonto.

Visų pirma, ant prietaisų skydelio įsižiebia DPF filtro arba Check Engine lemputės. Tai rodo galimas problemas. 

Taip pat, dėl užsikimšusio DPF padidėja išmetamųjų dujų priešslėgis ir mažėja variklio galia, ilgėja reakcijos laikos. Intensyvesnis variklio darbas augina kuro sąnaudas, o iš duslintuvo sklis juodi arba pilki dūmai. 

Be to, jei aktyvus regeneravimas vyksta dažniau nei įprastai, tai irgi gali byloti apie filtro problemą. 

DPF problemų prevencija

Kad sumažintumėte su DPF susijusių problemų riziką:

1. Venkite trumpų kelionių. Dažnos trumpos kelionės nedideliu greičiu neleidžia DPF filtrui pasiekti regeneracijai reikalingos temperatūros.
2. Tobulinkite vairavimo įpročius. Važiavimas pastoviu, bet didesniu greičiu užtikrina pakankamą pasyvią regeneraciją.
3. Nedelsdami spręskite variklio problemas. Purkštukų ar turbokompresorių gedimai paspartina DPF užsikimšimą. 

Jeigu detalės dar veikiančios arba tinkamos naudoti, galite patalpinti skelbimą į portalą ar socialinius tinklus bei jas parduoti už pinigus. Tam tikros dalys, kaip kad katalizatoriai ir akumuliatoriai – net turi atskirus supirkėjus, kurie gali pasiūlyti patrauklią kainą. Jeigu į skelbimą niekas neatsilieps, galite pasinaudoti kitu sprendimu bei tinkamai dalimis atsikratyti.

Išmesti reikėtų didelių gabaritų atliekų aikštelėse

Kiekviename regione veikiančios didelių gabaritų atliekų aikštelės gali priimti įvairių tipų automobilinės kilmės atliekas – senas dalis. Čia priduoti galima: akumuliatorius, senus tepalus, filtrus, daugelį kitų detalių. Įprastai per metus iš vieno žmogaus priimama po 50 kg tokio tipo atliekų, bet nėra jokio ribojimo akumuliatoriams.

Pasidomėkite, kur prie jūsų yra artimiausia aikštelė bei kokios sąlygos taikomos.

Padangas dėti galima net į kelias skirtingas vietas

Per kalendorinius metus vienas žmogus gali priduoti iki 5 vnt. padangų į didelių gabaritų atliekų aikšteles nemokamai. Alternatyviai, galima senas padangas atiduoti padangų pardavėjams arba palikti serviso ar techninės automobilių priežiūras paslaugas teikiančiose įmonėse. Jos pasirūpins tinkamu utilizavimu.

Jeigu ruošiatės keisti automobilį, svarbu žinoti ir tai, kiek tai „saugus“ pasirinkimas dėl priežiūros. Ne naujiena, bet vienų spalvų kėbulus lengviau prižiūrėti mat ant jų ne taip matosi nešvarumai ar pažeidimai, o ant kitų pastebimi net menkiausi defektai.

Ant baltos spalvos automobilių neblogai „pasislepia“ nedideli įbrėžimai bei vadinamosios sūkurių žymės. Tačiau ant jų labiau matysis dulkės, purvas ir kiti nešvarumai. Dėl to, norint išlaikyti nepriekaištingą išvaizdą, baltus automobilius reikia dažnai plauti.

Nors juodas kėbulas yra vienas geidžiamiausių pasirinkimų, bet jis taip pat kels daugybę iššūkių dėl priežiūros. Ant juodos spalvos lengvai matosi bet kokie pažeidimai ir net dulkės ar kitos dėmės. Negana to, kad reikalingas dažnas valymas, o taip pat svarbus ir poliravimas. 

Jeigu automobilis sidabrinis arba pilkas, ant jo neturėtų taip matytis dulkės bei nedidelis kiekis šviesaus purvo. Dėl to šios spalvos labai praktiškos mieste, šiltuoju metų laiku. Ant tokių dažų dar gali užsimaskuoti ir nedideli pažeidimai, tad automobilis atrodo švarus ir gražus net tada, jei nuo plovimo praėjo nemažai laiko.

Visgi „saugiausias“ pasirinkimas, bent jau Lietuvoje, iš praktiškumo pusės yra rudos arba žemiškos spalvos. Jos labai gerai paslepia purvą ir nešvarumus, tad nėra reikalingas toks dažnas plovimas. Ant rusvų spalvų taip pat neblogai pasislepia maži pažeidimai.

Jeigu keičiate padangas ar ratų komplektą, prieš juos sumontuojant labai svarbu tinkamai nustatyti padangos sukimosi kryptį. Tai prailgina padangos tarnavimo laiką bei padidina saugumą kelyje. Štai patarimai, kaip nustatyti padangos sukimosi kryptį. 

Kryptinių ir nesimetrinių padangų atpažinimas – sukimosi kryptis

Kryptinės padangos yra gaminamos taip, kad suktųsi viena kryptimi ir pasiūlytų maksimalų sukibimą bei našumą. Tai ypatingai jaučiasi ant šlapios kelio dangos. Ant tokių padangų šoninės sienelės turėtų būti rodyklė su užrašu Rotation arba Direction (liet. kryptis). Pagal paveiksliuką galima suprasti, į kurią pusę turėtų suktis padanga, kad pavyktų rasti jos vietą. Šių padangų protektoriaus raštas taip pat išduoda kryptį. Jis yra V arba rodyklės formos ir rodo sukimosi pusę.

Asimetrinės padangos turi protektoriaus raštą, kuris skiriasi, priklausomai nuo to, kuri tai padangos dalis. Ant šoninės sienelės rasite užrašus Inside arba Outside (liet. vidus ir išorė, atitinkamai), kad žinotumėte, kuria puse montuoti tokias padangas.

Simetrinės – nekryptinės padangos, jų ypatumai

Simetrinės arba nekryptinės padangos turi vienodą protektoriaus raštą, todėl jas galima montuoti ant bet kurio rato, neatsižvelgiant į sukimosi kryptį. 

Tokia konstrukcija suteikia galimybę lanksčiai keisti padangas vietoje, todėl galima tikėtis tolygesnio dėvėjimosi ir ilgesnio tarnavimo. 

Jeigu tiksliai nežinote, koks jūsų padangų tipas, tiesiog atvykite į servisą, kur profesionalai patikrins ir galės padėti nustatyti tipą, jas pakeisti bei parekomenduoti įsigyti naujas.

Universalios padangos – ganėtinai populiarios, tačiau jas lydi viena klaidinga nuomonė. Daug kas nežino arba tiesiog maišo, kas yra universalios padangos. Šiame gide tiksliai atskleisime, kodėl tokios padangos populiarios, kokie jų privalumai ir kokie yra naudojami žymėjimai bei kuo jie skiriasi.

Universalių padangų žymėjimai

Dažniausiai žmonės, ieškodami universalių padangų, susidurs su dviejų tipų žymėjimais: All Season arba 4 Season. Universalios padangos paprastai turi keletą protektoriaus blokų. Jie paprastai išsidėsto ant padangos trikampio arba eglutės formos raštais. Taigi, jei matote tokias formas, labai gali būti, kad tai - All Season, universaliosios padangos.

Daug kas klaidingai mano, jog M+S bei 3PMSF žymėjimai nurodo universalias padangas. Tai - svarbūs simboliai, bet jie nėra universalių padangų žymėjimas.  

1. M+S – Mud and Snow – šis simbolis, tai rodo, kad padanga turėtų demonstruoti neblogą sukibimą tiek ant sniego, tiek ant purvo. Tačiau tai nėra demisezoninės padangos, kaip daug kas linkę klaidingai įvardinti. Nors toks žymėjimas priskiriamas universalioms padangoms ir rodo plačias jų galimybes, tačiau M+S simbolį uždeda pats padangų gamintojas, sava nuožiūra. Nėra jokio standarto ar testo, kurį padanga turi praeiti, kad gautų šį ženklą.
2. 3PMSF simbolis – tai yra simbolis, kuriame matosi snaigė su kalnų kontūru. Būtent 3PMSF simbolis rodo, kad padanga buvo intensyviai testuojama ir atitinka tam tikrus eksploatacinių savybių kriterijus, kurie keliami važiavimui apsnigtais keliais. Nors šis simbolis paprastai siejamas su žieminėmis padangomis, kai kurios demisezoninės - universalios padangos taip pat turi 3PMSF ženklą, rodantį geresnį sukibimą šaltomis ir snieguotomis sąlygomis. Paprastai kalbant, jei matote šį žymėjimą, jo buvimas kaip ir užtikrina, kad padangos tinka važiuoti sniegu ir ledu.

Kaip pasirinkti universalias padangas internetu? 

Jeigu ieškote universalių padangų internete, turite žinoti, kaip pasirinkti geriausią variantą.

Visų pirma, pažinkite ir kitus simbolius, ne tik M+S arba 3PMSF. Tokia seka kaip 205/55R16“ nurodo padangos plotį (205 mm), aukščio ir pločio santykį (55 %) ir ratlankio skersmenį (16”). Na, o R raidė indikuoja, jog padanga yra radialinė.

Antras svarbus dalykas – apkrovos ir greičio indeksai. Po padangos matmenų nurodyti skaičiai ir raidės, pavyzdžiui, 91V, rodo, kokią apkrovą gali išlaikyti padanga ir kokiu didžiausiu greičiu galima su tokiomis padangomis važiuoti. Kiekvienas ženklas turi atskirą atitikmenį, todėl reikėtų pasigilinti į tai arba pasitarti su specialistais.

Trečias svarbus niuansas – kuro sąnaudos, triukšmingumas ir sukibimas su šlapia kelio danga. Visada ieškokite, kurios padangos jūsų biudžeto rėžiuose pasiūlys geriausius parametrus. 

Na ir galiausiai – sprendimui įtakos turės ir jūsų vairavimo įpročiai, keliai, kuriais važinėjate bei net klimato sąlygos. M+S padangos labiau tinka pereinamiesiems sezonams ir švelnioms žiemoms. Tačiau 3PMSF žymiai efektyvesnės žiemos įkarštyje arba ant nebarstomų, apsnigtų ir apledėjusių kelių. 

Jeigu kyla klausimų arba norite pasitarti dėl to, kokios universalios arba žieminės padangos labiausiai tiktų jūsų automobiliui, galite užduoti klausimus per Live Chat tiesiog autoaibe.lt interneto puslapyje arba atvykti į bet kurią „Autoaibės“ parduotuvę bei gauti išsamius patarimus vietoje.

Rūdžių nemėgsta ir bijo daugybės automobilių šeimininkai. Su jomis problema yra ta, kad tik atsiradusios, jos plinta ir it tikras kenkėjas – gadina turtą mažindami jo vertę, pablogindami estetiką ir sukeldami kitų nemalonumų. Nors rūdys yra dažnas transporto priemonių savininkų priešas, ne visi žino, kodėl jos atsiranda ir kokį tiksliai turi poveikį automobilio dalims. Mes tai apžvelgsime bei pristatysime, kokias apsaugos priemones naudoti, kad apsaugotumėte automobilio grožį ir vertę ilgam į ateitį.

Kas yra rūdys?

Rūdys atsiranda dėl cheminės reakcijos, vadinamos oksidacija. Jos metu geležis reaguoja su deguonimi ir drėgme. Taip susidaro geležies oksidas turintis rusvą spalvą, dėl ko geležies oksidacija ir vadinama rūdijimu.

Šis procesas pagreitėja dėl tam tikrų medžiagų, pavyzdžiui, druskų. Pačios rūdys gadina ne tik automobilio išvaizdą, bet taip pat gali susilpninti jo konstrukcinius komponentus. Taip kyla saugumo problemų ir atsiranda brangiai kainuojančio remonto poreikis. 

Kokios automobilio dalys rūdija labiausiai?

Tam tikros automobilio dalys rūdija daugiau ir dažniau. Kodėl? Ogi dėl to, kad jas labiausiai veikia drėgmė, ant jų patenka kelio šiukšlės ir druska. Labiausiai rūdžių veikiamos automobilio dalys:

• Važiuoklė ir dugnas. Automobilio apatinė dalis yra nuolat veikiama vandens, druskų ir šiukšlių, todėl gali rūdyti. Pavojus kyla tokiems komponentams kaip rėmas, išmetimo sistema ir pakaba. Vėliau viskas trupa, praranda vientisumą.
• Ratų arkos. Šiose vietose irgi kaupiasi bei stovi nešvarumai, drėgmė ir druska. Dėl to, jei jos reguliariai nevalomos, atsiranda rūdžių.
• Durelės ir slenksčiai. Vanduo gali prasiskverbti į durų siūles ir slenksčius, ypač jei drenažo angos yra užsikimšusios, tad šios dalys ima rūdyti iš vidaus.
• Kapotas ir bagažinės dangtis. Jei įbrėžimai ir įdaužos nuo šių paviršių greitai nepašalinamos, metalas, esantis po dažais, lieka neapsaugotas ir gali atsirasti rūdžių.
• Sparnai. Plonesnis ir dažnai įvairių aplinkos faktorių veikiamas metalas dažnai pažeidžiamas rūdžių, ypač jei jau pažeisti dažai.

Populiariausios apsaugos nuo rūdžių priemonės

Automobilio kėbulą reikia saugoti nuo rūdžių. Tam reikia daryti tam tikrus veiksmus bei naudoti atitinkamas priemones. 

Visų pirma, reguliariai plaunant automobilį, nuo kėbulo ir kitų paviršių pašalinamas purvas, druska ir kitos koroziją iššaukiančios medžiagos. Ypatingą dėmesį skirkite dugnui, važiuoklei ir ratų angoms. Žiemą automobilį patartina plauti ne rečiau nei kas dvi-tris savaites, ypač, jei keliai yra barstomi. Dar dažniau plauti reikia, kai būna šlapdriba ir atodrėkis, o kelias barstomas druskomis. 

Taip pat, naudodami kokybišką vaškąar apsaugines priemones, sukurkite barjerą tarp automobilio dažų ir gamtos veiksnių. Tai padės išvengti rūdžių. Rekomenduojama apsauginę priemonę ar antikorozinę dangą naudoti bent kas 3-4 mėnesius. Specialūs antikoroziniai purškalai saugo ne tik važiuoklę, bet ir įvairias pažeidžiamas automobilio dalis nuo drėgmės ir druskų. Profesionalus dengimas pasiūlo geriausią apsaugą. 

Na ir galiausiai, periodiškaitikrinkite savo automobilį, ar nėra rūdžių požymių, ypač ten, kur jų rizika didžiausia. Ankstyvas aptikimas leis greitai spręsti problemą ir užkirsti kelią tolesniam plitimui.

Kodėl labiausiai dėmesį į apsaugą nuo rūdžių reikia kreipti žiemą? 

Lietuvoje žiemos yra nelabai dėkingos automobilio dažams ir kėbulams. Taip yra dėl keleto faktorių. 

Pirmasis – kelių barstymui naudojamos druskos. Nors ji pajėgi tirpdyti ledą ir sniegą, bet patekusi ant kėbulo, pagreitina rūdijimo procesą. Ji prilimpa prie važiuoklės bei kitų kėbulo dalių ir spartina koroziją.

Dar ir dėl sniego bei ledo, ant automobilio kėbulo atsiranda papildomos drėgmės, kuri kartu su druska sudaro idealias sąlygas korodavimui/oksidavimui. Ši drėgmė, kartu su nuolat kintančia temperatūra, kai vanduo atšyla ir sušąla, vanduo gali prasiskverbti į mažus įtrūkimus ir plyšius. Ten jis plečiasi bei susitraukia, dėl ko rūdys susidaro greičiau ir dažniau.

Dėl to mašiną reikėtų dažniau plauti bei dugną ir jautrias vietas padengti specialia antikorozine danga.

Kaip dažnai naudoti priemones, saugančias automobilį nuo rūdžių?

Kaip dažnai naudoti priemones? Viskas priklauso nuo įvairių faktorių, įskaitant kaip dažnai vairuojate, kokia yra žiema bei kokia yra automobilio kėbulo būklė. 

Antikorozinius purškalus reikėtų naudoti bent kartą per metus, geriausia - prieš žiemą. Žinantiems, kad jų automobilių modeliai dažnai ir daug rūdija arba tiems, kurie itin daug važinėja, nepriklausomai nuo metų laiko, gali būti naudinga dangą purkšti kiek dažniau. Vaškavimą reikėtų daryti kiek dažniau, maždaug kas 2-4 mėnesius. 

Ką daryti, jei ant kėbulo pastebėjau rūdis?

Jei ant automobilio kėbulo pastebėjote rūdžių, būtina nedelsiant jas pašalinti, kad išvengtumėte tolesnės žalos. Visų pirma įvertinkite situacijos rimtumą. Jei rūdys tik paviršinės – tai maža dėmelė ant pačio kėbulo paviršiaus ar lopelis, tai pažeistas tik viršutinis dažų sluoksnis. Tai gali būti lengvai pataisoma.

Kita vertus, jei rūdys yra išplitusios ir(ar) įsiskverbė giliau, po jomis esantis metalas silpsta ir tada reikia daugiau darbo arba net keisti visa detalę. Jeigu yra skylių, tada be profesionalo paslaugų visiškai nebeišsiversite. 

Jei tai tik paviršinės rūdys, tam tikrus veiksmus galite padaryti ir patys. Pradžioje kruopščiai išvalykite tą zoną, kad pašalintumėte nešvarumus ir atsilupusias rūdis. Surūdijusią vietą reikėtų nušlifuoti, kad pasimatytų metalas. Užtepkite rūdžių šalinimo priemonės, kad neutralizuotumėte likusias rūdis. Tada jau reikės tik perdažyti tą vietą.

Visgi, dėl gilių ar probleminių rūdžių, arba didelių pažeidimų, kreipkitės į profesionalų kėbulininką bei dažytoją. Jie turi įrankių ir žinių, kaip atkurti geriausią vaizdą ir išspręsti problemas.