Patarimai

Norint nustatyti, kuris rato guolis susidėvėjęs ir ūžia, gali reikėti ne tik atidžiai klausytis, bet ir atlikti tam tikrus manevrus. Kai kada jau ir sėdint vairuotojo vietoje aišku, kuris guolis ūžia, tačiau ne visada. Pasidaliname patarimais, kaip viską nustatyti.

1. Suraskite saugią bandymo vietą. Pasirinkite ramų, tiesų kelią, kuriame eismas yra minimalus. Tam tinka ir tuščia stovėjimo aikštelė. 
2. Klausykitės dėl triukšmo. Važiuokite pastoviu, saugiu greičiu ir atkreipkite dėmesį į bet kokį ūžimą ar susijusius garsus. 
3. Darykite manevrus. Švelniai sukite transporto priemonę į kairę ir į dešinę, pakaitomis. Jei triukšmas sustiprėja sukant į kairę, tai turbūt praneša, jog dėl padidėjusios apkrovos ūžia dešiniojo rato guolis. Priešingai, jei triukšmas stiprėja sukant į dešinę, problema gali būti kairiajame rato guolyje. Jei po važiavimo vis tiek sunku viską nustatyti arba nėra vietos važiuoti tik dėl patikrinimo, pereikite prie 4 žingsnio.
4. Pakelkite transporto priemonę su domkratu ar ant stendo. Automobilį saugiai pakelkite. 
5. Prieikite prie ratų. Suimkite kiekvieną ratą iš viršaus ir apačios ir kilnokite jį aukštyn ir žemyn. Pernelyg didelis laisvumas arba metalo garsai gali reikšti, kad susidėvėjęs guolis.
6. Sukite ratus. Pasukite kiekvieną ratą rankiniu būdu. Sukimo metu girdimas girgždėjimo, ūžimo arba šiurkštus kitokio pobūdžio garsas beveik be išimčių rodo guolio susidėvėjimą.

Šie veiksmai gali padėti nustatyti probleminį guolį, tačiau dėl visa ko vis tiek rekomenduojama diagnostiką patikėti specialistams. 

Ką daro ratų guoliai? 

Ratų guoliai yra labai svarbūs transporto priemonės rato konstrukcijos komponentai. Būtent jie leidžia ratams suktis sklandžiai ir efektyviai. Guolį sudaro plieniniai rutuliukai arba ritinėliai, uždaryti metaliniame žiede. Guoliai, esantys rato stebulėje, atlieka dvi pagrindines funkcijas: Visų pirma, jie išlaiko transporto priemonės svorį ir sugeria pagreičio, stabdymo ir posūkiuose patiriamas apkrovas. Antra, guoliai mažina trintį, todėl ratai gali laisvai suktis, užtikrindami riedėjimą bei stabdymo ir malonaus valdymo savybes. 

Tinkamos būklės ratų guoliai yra labai svarbūs transporto priemonės stabilumui, valdomumui ir bendram saugumui eisme. 

Rizika, kuri kyla tada, jei važiuojate su pažeistais guoliais

Ignoruodami ūžesį arba kitas guolių problemas galite susidurti su rimtomis bėdomis. Jos gali iškilti nebūtinai labai greitai, tačiau ilguoju laikotarpiu tikrai pakenktų transporto priemonės būklei. Štai, kokios yra didžiausios rizikos:

1. Neprognozuojamas valdymas. Susidėvėjęs guolis gali posūkiuose ar stabdant padaryti automobilio elgesį beveik neprognozuojamą.
2. Didės kitų komponentų žala. Dėl problemos ignoravimo papildomai apkraunami kiti važiuoklės bei ratų komponentai, pavyzdžiui, stebulės mazgas, šarnyrai ir visa pakabos sistema. Rezultatas – daugiau žalos ir brangesnis bei sudėtingesnis remontas.
3. Rato atsiskyrimas. Ypatingai blogais atvejais, dėl smarkiai pažeisto guolio ratas gali visai atsiskirti nuo automobilio. Tai – be galo didžiulis pavojus.

Na ir savaime suprantama, važinėdami su pažeistu guoliu tiesiog turėsite kentėti įkyrų ūžesį. Norint išvengti šių pavojų ir užsitikrinti saugias važiavimo sąlygas, būtina nedelsiant spręsti problemas, susijusias su mūsų aptariamu komponentu.

Kartais pavyksta nuvažiuoti ir didesnį atstumą bei džiaugtis geros būklės diržu. Tačiau net ir patvariausio komponento resursas su pačiu atsargiausiu vairuotoju už vairo, retai kada viršija 250 000 kilometrų. Dėl to rekomenduojame šį komponentą keisti laiku. 

Kai kuriuose varikliuose vietoj diržo naudojama grandinė. Grandinės yra pagamintos iš metalo ir paprastai gali tarnauti ilgiau. Pasitaiko situacijų, kada grandinė atlaiko visą automobilio eksploatavimo laiką, tačiau jas vis tiek reikia tikrinti dėl nusidėvėjimo ir tepimo problemų. Taip yra dėl tų pačių priežasčių – jos labai svarbios, o problemos bei gedimai skaudžiai atsiliepia ir kitiems variklio mazgams. 

Pagrindinio diržo patikrinimas

Reguliarus diržų patikrinimas turėtų padėti sutaupyti daug pinigų ir išvengti galvos skausmo. Štai kaip tikrinti diržus automobilyje:

1. Vizuali apžiūra

Atsidarykite variklio dangtį ir apžiūrėkite diržą savo akimis. Štai, ko neturėtų būti:

• Įtrūkimų ar pažeidimų ant paviršiaus;
• Trūksta dantelių (paskirstymo diržai);
• Matomos blizgančios dėmės;
• Tepalas arba aušinimo skystis užsiteršimo;
• Diržo įplyšimo.

Turėkite omenyje, kad paskirstymo diržas gali būti paslėptas už įvairių dangtelių ir gali reikėti viską išardyti, kad prie jo prieitumėte. 

2. Klausykite dėl pašalinių garsų ir įvertinkite variklio darbą

Jeigu girdite girgždėjimą užvedant variklį arba greitėjant, tai gali reikšti, kad diržas slysta arba yra per laisvas. 

Jeigu variklis užsiveda labai „negražiai“ arba dirba netolygiai laisva eiga, tai dažnai yra dėl problemų su paskirstymo diržu. Tą pačią problemą indikuoja ir sumažėjusi galia.

Galiausiai, ant prietaisų skydelio mirksinčios lemputės arba nuolat kaistantis variklis gali pranešti, kad yra problemų su diržu.

3. Patikrinkite pačio diržo įtempimą

Pirštais švelniai paspauskite diržą. Jis turėtų judėti maždaug 1-2,5 cm. Per laisvas arba per daug įtemptas diržas gali būti nusidėvėjimo arba praslydimo priežastis.

Pilnai suprantama, kad vien priėjimas prie diržo reikalauja laiko, žinių bei tinkamos darbo vietos. Jeigu toks darbas nėra realiai įmanomas, užsiregistruokite į servisą, kad specialistai patikrintų diržo įtempimą, pavyzdžiui, kito tepalų, filtrų keitimo metu. Taip pat galima registruotis ir standartinei variklio diagnostikai.

Faktoriai, turintys įtakos paskirstymo diržo eksploatacijai

Turėkite omenyje, kad dažnos trumpos kelionės, ekstremalios temperatūros ar dulkėti keliai gali sutrumpinti diržo tarnavimo laiką.

Dažnai diržų ir grandinių bėdas sukelia ir alyvos užterštumas. Jis gali pažeisti gumą ir sukelti priešlaikinį nusidėvėjimą. Na, o techninės priežiūros grafikų ignoravimas taip pat pamažu priveda prie brangaus, sudėtingo remonto. 

Praleidus diržo keitimo procedūrą, gali ištikti:

• Variklio gedimas (paskirstymo diržas tiesiog nutrūksta)
• Vairo stiprintuvo arba elektros įkrovimo sistemos gedimas
• Perkaitimas (jei nustoja tinkamai dirbti vandens siurblys)
• Visiškas sustojimas (automobilis nebegali važiuoti)

Atsižvelgiant į, palyginti nedidelę diržo keitimo kainą, palyginti su kapitaliniu variklio remontu, tai protinga investicija kiekvienam automobilio šeimininkui. Profesionalai pataria, kai keičiate paskirstymo diržą arba grandinę, vienu metu pakeisti diržų/grandinių įtempėjus ir aušinimo skysčio - vandens siurblį. Šie komponentai dažnai dėvisi panašiu greičiu. To nedarant, padidėja rizika, kad vieno iš susijusių detalių problema.

Jei abejojate, kreipkitės į patikimą servisą. Eksploatuodami automobilį vadovaukitės patarimu, kad prevencija visada pigesnė už remontą!

Jei viskas veikia tinkamai, stabdžių pedalas turi turėti pastovią eigą. Jį išmynus ir atleidus, pedalo eiga turėtų būti apibūdinama kaip sklandi ir jautri. Tačiau jei kada nors pastebėjote, kad stabdžių pedalas stringa (buitiškai kalbant – sėda) - lėtai grįžta arba lieka iš dalies įmintas - tai gali kelti pavojų ir turėtų jus neraminti. Ši problema gali signalizuoti apie mechaninę arba hidraulinę stabdžių sistemos problemą. Šiame gide aptarsime dažniausiai pasitaikančias šios bėdos priežastis ir potencialius sprendimus. 

Pagrindinės stabdžių pedalo „sėdimo“ priežastys

Sugedęs stabdžių stiprintuvas arba vakuumo nuotėkis

Daugelyje transporto priemonių yra stabdžių stiprintuvas (dažnai vadinamas vakuumine pompa). Jo pagalba reikia mažiau jėgų tam, kad įspaustumėte stabdžio pedalą bei stabdytumėte daugiau nei toną sveriančią transporto priemonę. 

Jei stabdžių stiprintuvas sugedęs arba yra vakuumo nuotėkis, stabdžių pedalo įspaudimas pasidaro sudėtingas arba jis stringa kurioje nors padėtyje.

Pažeistas stabdžių cilindras

Stabdžių cilindras yra atsakingas už pedalo spaudimo pavertimą į hidraulinę jėgą. Jei susidėvi vidiniai cilindro sandarikliai arba į sistemą pateko nešvarumų, pedalas gali negrįžti į pradinę padėtį. Jei pedalas yra it kempinė, gali būti, kad problemos priežastis būtent cilindras.

Surūdiję arba pažeisti stabdžių suportai

Stabdžių suportai spaudžia stabdžių trinkeles, kad lėtintų ratų sukimąsi ir leistų automobiliui sustoti. Jei stabdžių suportai surūdiję, užsiteršę arba pažeisti, jų eiga gali strigti. Dėl to stabdžių pedalas lieka įspaustas arba per lėtai atsileidžia. Ši problema ypač dažnai pasitaiko automobiliuose, kurie ilgą laiką nenaudojami.

Stabdžių skysčio užterštumas arba drėgmė

Stabdžių skystis yra higroskopiškas, tad laikui bėgant sugeria drėgmę. Sistemoje esantis vanduo sukelia vidinę koroziją arba paveikia hidraulinio slėgio balansą. Kodėl tai nėra gerai? Ogi todėl, kad abi šios priežastys potencialiai iššaukia pedalo strigimą („sėdimą“). 

Pasenęs arba nešvarus stabdžių skystis yra dažnai pasitaikanti pedalo „sėdimo“ problema.

Kaip išspręsti šias problemas?

Rekomenduojame stabdžių sistemos remontą patikėti automobilių priežiūros profesionalams, patikimame autoservise. Štai yra tie darbai, kuriuos jie paprastai atlieka.

1. Specialistai apžiūri stabdžių sistemą ir pažiūri ar nėra vakuumo nuotėkių. Jie pasiklauso, ar nesigirdi šnypštimo, kai įminamas pedalas, arba patikrina įspėjamosios lemputės statusus. Mechanikas patikrins sistemos slėgį arba, jei reikia, pakeisti stabdžių stiprintuvą.
2. Pagrindinio stabdžių cilindro priežiūra arba keitimas. Jei pagrindinio cilindro viduje esantys sandarikliai pažeisti, jį gali tekti restauruoti arba pakeisti. Vėliau taip pat nuorinama stabdžių sistema.
3. Suportų valymas ir(ar) keitimas. Mechanikai būtinai apžiūri stabdžių suportus dėl korozijos arba strigimo. Kartais juos galima išvalyti ir sutepti, bet sunkesniais atvejais reikia visiškai pakeisti.

• Skysčio nuleidimas ir keitimas. Pagal daugumos gamintojų rekomendacijas, stabdžių skystį paprastai reikėtų keisti kas 2 metus arba nuvažiavus 40 000 km. Išleidžiant seną stabdžių skystį pašalinama ne tik galbūt pasenusi priemonė, bet ir drėgmė bei oras, todėl atkuriamas tinkamas pedalo pojūtis.

Stabdžių priežiūros patarimai

Kol važinėjate, tikrinkite, kad stabdžių skysčio lygis nenukristų žemiau bei neviršytų rekomenduojamų ribų ir kad būtų skaidrus ar šviesios spalvos.

Jei automobilis ilgai stovi, nenustebkite, kad ant suportų ir atsirado atsirasti rūdžių ir suprastėja sistemos veikimas. Galiausiai, bent kartą per metus arba per įprastines technines apžiūras atlikite profesionalią stabdžių patikrą. Anksti pastebėję nusidėvėjimą ar pažeidimus, išvengsite brangaus remonto bei pavojų kelyje. 

Stabdžių skystis yra labai svarbi jūsų automobilio stabdžių sistemos sudedamoji dalis. Būtent skystis perduoda stabdžių pedalo jėgą į ratus. Tos jėgos reikia, kad automobilis sulėtėtų arba sustotų. Jeigu stabdžių sistemoje skysčio lygis yra per žemas arba, jeigu skystis užsiteršė – gali suprastėti stabdymo efektyvumas ir kilti pavojus saugumui. Šiame gide pristatysime, kur rasti jūsų automobilio stabdžių skysčio rezervuarą ir kaip jį pripildyti.

Kur pilti stabdžių skystį?

Stabdžių skysčio rezervuaras (bakelis) paprastai būna po variklio dangčiu, dažniausiai randamas gale, beveik tiesiai priešais ten, kur būtų stabdžių pedalas, jeigu brėžtumėte tiesią liniją į saloną. Tad trumpiau tariant, daugelyje automobilių jis yra variklio skyriaus gale, vairuotojo pusėje.

Paprastai skysčio bakelis yra nedidelis, permatomas plastikinis indas, todėl galite lengvai patikrinti skysčio lygį jo neatidarydami. Ant jo dažnai būna dangtelis su užrašu „Brake Fluid“ (stabdžių skystis) ir žymos, nurodančios MIN ir MAX skysčio lygį.

Stabdžių skysčio papildymas ir priežiūra

Kai pildysite stabdžių skysčio rezervuarą, įsitikinkite, kad transporto priemonė stovi ant lygaus paviršiaus ir variklis yra išjungtas. Geriausia tuo metu dėvėti pirštines ir apsauginius akinius, kad apsisaugotumėte nuo išsiliejusių skysčių. Nepamirškite, kad šis produktas yra chemiškai agresyvus, todėl stenkitės, kad jo nepatektų ant dažytų paviršių, nes jis gali pakenkti dažų bei lako sluoksniams.

Prieš pildami (net jei gavote pranešimą automobilio kompiuteryje), atsukite kamštelį nuo rezervuaro arba kitaip patikrinkite ar stabdžių skysčio lygis yra tarp minimalios ir maksimalios žymos. Dar vertėtų atkreipti dėmesį į stabdžių skysčio spalvą - ji turi būti skaidri arba šiek tiek gelsva. Tamsus arba drumstas skystis praneša apie problemą pačioje sistemoje, dėl ko reikėtų apsilankyti servise.

Jeigu ruošiatės pirkti stabdžių skystį savo automobiliui, jums dar vertėtų žinoti apie pagrindinių jų tipų skirtumus. 

DOT 3 ir DOT 4 stabdžių skysčiai yra glikolinio pagrindo. DOT 4 produkto virimo temperatūra yra aukštesnė, todėl jis geriau tinka šiuolaikinėms transporto priemonėms. DOT 5 yra silikoninio pagrindo, nesugeria vandens ir naudojamas specializuotose arba klasikinėse transporto priemonėse. DOT 5 nesuderinamas su DOT 3 arba DOT 4 sistemomis.

Absoliučiai visi automobilių gamintojai pateikia rekomendacijas dėl alyvos automatinei pavarų dėžei keitimo intervalų. Paprastai rekomendacijos duodamos atsižvelgiant į ridą ir važiavimo sąlygas.

• Įprastos važiavimo sąlygos – dauguma gamintojų siūlo keisti tepalus kas 80 000-120 000 km. 
• Ekstremalesnės važiavimo sąlygos – jeigu automobiliu dažnai tempiate, važinėjate bekele, kalnuotomis vietovėmis, susiduriate su daug start-stop eismo, ekstremaliomis temperatūromis, transmisija patiria papildomą apkrovą. Tokiais atvejais skystį patartina keisti dažniau, maždaug kas 60 000 - 80 000 km.

Tiesa, ne visose automatinėse pavarų dėžėse reikia reguliariai keisti skystį. Kai kurios dėžės (vadinamos „sausomis“), turi „ilgaamžę“ alyvą. Jos, gamintojų teigimu, nereikia keisti, jeigu važinėjate įprastomis sąlygomis. Puikus tokios greičių dėžės pavyzdys – 7 pavarų DSG iš VAG.

Tačiau tarnavimo laikas vis tiek nėra beribis ir gali skirtis. Kas 100 000 – 150 000 km neišvengiamai reikėtų atlikti ir tokios greičių dėžės aptarnavimą bei, jei reikia, alyvos pakeitimą. 

Norėdami sužinoti konkrečius transmisijos techninės priežiūros reikalavimus, būtinai atvykite į profesionalų servisą arba susisiekite su savo automobilio gamintojo atstovybe. 

Kokią funkciją atlieka tepalai automatinėje greičių dėžėje?

Ši alyva atlieka kelias svarbias funkcijas.

1. Ji sumažina transmisijos vidinių komponentų trintį ir taip apsaugo nuo pernelyg spartaus nusidėvėjimo.
2. Skystis išsklaido eksploatacijos metu susidariusią šilumą, palaikydamas optimalią darbinę temperatūrą.
3. Alyva palengvina pavarų perjungimą perduodama hidraulinį slėgį transmisijos sistemoje.

Laikui bėgant transmisijos skystis, dėl karščio ir užterštumo gali degraduoti, todėl sumažėja jo efektyvumas. Dėl to ir atsiranda poreikis jį keisti.

Kas nutinka, jeigu laiku nekeičiama automatinės greičių dėžės alyva?

Laiku nepakeitus pavarų dėžės alyvos, gali kilti smulkių arba rimtų techninių problemų.

• Padidėjusi trintis ir karštis – prastos kokybės alyva neturi gero tepimo, todėl padidėja trintis ir transmisijos komponentuose kaupiasi didžiulis karštis. 
• Nusidėvi dalys - nepakankamas tepimas pagreitina vidinių dalių dėvėjimąsi ir gali iššaukti ankstyvą transmisijos gedimą.
• Suprastėjęs transmisijos darbas – dėl prastos būklės skysčio gali vėluoti pavarų įjungimas, praslysti patys bėgiai arba atsirasti kitos problemos perjungiant pavaras.

Pačiais ekstremaliausiais atvejais, dėl alyvos nepriežiūros gali prireikti brangiai kainuojančio kapitalinio pavarų dėžės remonto ar net visiško pakeitimo. 

Motociklų sezonas pradeda įsibėgėti. Jo metu ne tik smagu jausti vėją, kurį skrodžiame ant savo plieninių žirgų, bet ir žinoti, kad technika yra gerai pasirūpinta. Motociklų varikliams reikia alyvos, kuri užtikrina sklandų jų darbą. Realybė tokia, kad laikui bėgant alyva suyra ir netenka savo veiksmingųjų savybių. Dėl to variklis greičiau dėvisi, o taip pat išauga ir gedimų rizika. Dėl šių priežasčių svarbu reguliariai keisti alyvą. Tačiau kaip dažnai tai reikėtų daryti? Pasirodo – viskas priklauso nuo įvairių faktorių.

Labai svarbus ir tepalo tipas

Nors daug kas nepagalvotų, bet reikia žiūrėti ir į naudojamos alyvos tipą. Yra trys pagrindiniai tipai: mineralinė, sintetinė ir pusiau sintetinė. 

Mineralinė alyva yra žemiausios klasės. Ji greičiau yra ir nėra tokia patvari, todėl ją gali tekti keisti kas 3 000 - 5 000 km.

Sintetinė alyva sukurta taip, kad tarnautų ilgiau. Ji atlaiko aukštesnę darbinę temperatūrą ir yra patvaresnė chemiškai. Tarp keitimų galima nuvažiuoti iki 10 000 km ar daugiau kilometrų. 

Pusiau sintetinė alyva yra mineralinės ir sintetinės alyvos mišinys. Paprastai ji tarnauja ilgiau nei mineralinė, bet ne taip ilgai kaip visiškai sintetinė. Ją rekomenduojama keisti ne rečiau nei kas 8 000 – 9 000 km. 

Nepamirškite ir tepalo filtro

Kiekvieną kartą keičiant tepalus, reikėtų pasikeisti ir tepalo filtrą. Šis filtras iš alyvos pašalina purvą ir kitas pašalines daleles. Geras filtras padeda ilgiau išlaikyti alyvos gerąsias savybes bei apsaugo motorą. 

Kaip patikrinti alyvos lygį ir būklę motociklo variklyje? 

Kaip žinoti ar jau laikas keisti alyvą? Atskaičiuoti kilometrus ne visada pavyksta, todėl kai kada geriausia paprasčiausiu rankiniu būdu patikrinti alyvos lygį ir būklę. 

Dauguma motociklų turi matuoklį arba permatomą stikliuką, per kurį galima nustatyti tepalo lygį. Jei jis priartėja prie minimalios ribos, įpilkite daugiau alyvos arba patikrinkite, dėl nuotėkio. Taip pat pažiūrėkite į alyvos spalvą. Gera alyva yra šviesiai ruda ir skaidri. Tuo tarpu prastos kokybės tepalas yra tamsus, purvinas. Be to, jei atidarius dangtelį tepalas skleidžia degėsių kvapą, jį taip pat reikėtų pakeisti.

Naujuose ir geriausiuose, high-performance motocikluose yra alyvos stebėjimo sistemos, kaip ir automobiliuose. Čia esantys jutikliai stebi tokius dalykus kaip variklio temperatūra ir laikas nuo paskutinio alyvos keitimo bei pačios alyvos lygis bakelyje. Sistema per kompiuterį įspėja, kai ateina laikas tepalus keisti bei papildyti. 

Kas bus, jei laiku nekeisiu motociklo variklio tepalų?

Jei laiku nepakeisite motociklo tepalų variklyje, gali nutikti blogų dalykų. 

Sena alyva užsiteršia ir pasidaro pernelyg klampi, todėl nebesutepa dalių ir nebeatlieka savo funkcijų. Šios priežastys padidina trintį tarp judančių dalių, todėl jos greičiau susidėvi. 

Laikui bėgant nusidėvėjimas gali sugadinti įvairius variklio komponentus, o remontas kainuoja brangiai. Užteršta alyva dar prastai aušina variklį, todėl atsiranda perkaitimo rizika, ypač ilgų važiavimų metu ar esant karštam orui. Dėl perkaitimo variklis „užkala“ ir tada jau reikalingas kapitalinis remontas.

Prastos kokybės, klampi alyva sudaro nuosėdas, kurios užkemša vamzdelius ir nebėra pakankamos tepalų apykaitos. Dėl to variklis gali užgesti ir nebeužsivesti. 

Konkrečius skaičius sunku surasti, tačiau pagal gamintojų įžvalgas, praleidus alyvos keitimą pagal 5 000 km grafiką, variklio tarnavimo laikas gali sutrumpėti tūkstančiais kilometrų. Ignoruodami alyvos keitimą taip pat rizikuojate prarasti garantiją, jei tai yra naujas motociklas. Na, o ir šiaip – tai nėra gerai jūsų transporto priemonei. 

Kai renkatės variklinę alyvą savo automobiliui, galite pastebėti, kad skiriasi ne tik gamintojai ir kainos. Yra ir daugybė skirtumų produktų ženklinime bei kategorizavime. Daugiausiai unikalių detalių galima pastebėti žvelgiant į alyvos pavadinimus. Daug produktų yra žymima 5W-40 simboliu. Ar žinote, ką jis reiškia?

Iššifruojame 5W-40 variklio alyvos simbolį

Pavadinimą 5W-40 sudaro dvi dalys.

Po pirmojo skaičiaus esanti raidė „W“, reiškia „Winter“ (žiema). Šalia raidės nurodytas skaičius „5” indikuoja alyvos klampumą esant žemai temperatūrai. Kuo mažesnis skaičius prieš raidę „W“, tuo geriau alyva tinka žemoje temperatūroje – žiemos sąlygomis. Paprasčiau kalbant, alyva išlieka pakankamai laki ir lengvai cirkuliuoja užvedant šaltą variklį. 

Antrasis skaičius „40“ rodo alyvos klampumą esant optimaliai darbinei temperatūrai, paprastai apie 100 °C. Didesnis skaičius praneša, kad tokioje temperatūroje alyva yra tirštesnė ir sugeneruoja solidžią apsauginę, tepimo plėvelę, kuri apsaugo variklio komponentus net tada, kai jie patiria nemažas apkrovas.

Kuo 5W-40 skiriasi nuo kitų populiarių variklio alyvų tipų?

Vairuotojams naudinga žinoti, kuo ir kaip 5W-40 alyva skiriasi nuo kitų įprastų \ rūšių.

• 5W-30 vs 5W-40 - abi alyvos turėtų būti identiško klampumo šaltoje temperatūroje, todėl tinka šaltam užvedimui. Tačiau 5W-40 yra tirštesnė esant optimaliai darbinei temperatūrai, todėl turėtų suteikti geresnę apsaugą varikliams, patiriantiems didesnę apkrovą arba karštesniu metų laiku.
• 10W-40 vs 5W-40 - nors abiejų klampumas aukštoje temperatūroje yra toks pat, 5W-40 yra universalesnis užvedant variklį ir dirbant žemoje temperatūroje dėl mažesnio žiemos klampumo rodiklio.

Jei turite automobilį su galingu, aukšto našumo ir(ar) aukštasūkiu varikliu, velkate krovinius arba daug judate mieste, kur yra start-stop eismas kiekvieną dieną, rinktis 5W-40 alyvą bus labai protingas sprendimas. Šis produktas yra labai universalus bei pasižymi geromis savybėmis tiek žemoje, tiek aukštoje temperatūroje. 

Dauguma dyzelinių automobilių gamintojų rekomenduoja keisti alyvą kas 10-15 000 km arba kartą per metus, atsižvelgiant į tai, kas ateina anksčiau. Visgi, konkretūs intervalai skiriasi, priklausomai nuo jūsų vairavimo įpročių bei konkretaus variklio tipo. 

Pavyzdžiui, daugumai Volkswagen TDI motorų gamintojas rekomenduoja važiuoti 15 000 – 20 000 km, o štai Peugeot HDi daugumai modifikacijų rekomenduojama aptarnavimą atlikti dažniau, kas - 12 000 – 15 000 km, dėl to, kad šie varikliai dažniau susiduria su alyvos sukeltomis problemomis. 

Rekomendacijos pateikiamos prielaida, kad automobilis naudojamas kasdieniam važinėjimui. Tačiau turėkite omenyje, kad jei su automobiliu nuolat važinėjate didelius atstumus, velkate priekabą, važinėjate dulkėtose kaimo vietovėse arba dažnai stovite spūstyse, alyva greičiau užsiteršia. Tokiais atvejais alyvą gali tekti keisti anksčiau - tarkime, net kas < 10 000 km. 

Nors teoriškai nieko blogo, keičiant alyvą rečiau, gali ir nenutikti, to daryti nerekomenduojama. Nekeisti jos neapsimoka, kadangi pakeitimas nėra brangus dalykas, o potenciali nauda – brangių remontų išvengimas.

Kodėl apskritai reikia keisti tepalus? 

Nors pats dyzelinis kuras yra gana klampus ir turi neblogas tepimo savybes, tepalai išlieka būtini ir tokiam varikliui. Jie sutepa įvairias dalis, sumažina trintį ir padeda viską aušinti. 

Dyzelinis variklis veikia esant itin aukštam slėgiui ir temperatūrai, daug sunkesnėmis sąlygomis nei benzininiame. Dėl to ši alyva greičiau degraduoja. Na, o prastos kokybės ir(ar) užteršta alyva negali apsaugoti variklio, todėl jis sparčiau dėvisi, atsiranda kenkiančios nuosėdos bei iškyla didžiulė gedimų rizika. 

Kokią alyvą rinktis savo dyzeliniam automobiliui?

Daugumai šiuolaikinių dyzelinių automobilių geriausiai tiks sintetinė alyva, pvz., 5W-30 arba 5W-40. Tokie produktai pritaikyti ilgam tarnavimui ir pasižymi geromis eksploatacinėmis savybėmis. 

Esant tinkamoms sąlygoms, sintetinės alyvos gali pakakti 15 000 km ar net ilgesniems atstumams. Pasitarkite su specialistais, kad žinotumėte, koks alyvos tipas yra tinkamiausias, nes naudodami netinkamą alyvą galite pakenkti varikliui.

Kiekvieną kartą keičiant alyvą rekomenduojama įdėti ir naują alyvos filtrą. Jis sulaiko purvą ir suodžius bei apsaugo variklį nuo pažeidimų. Tačiau, kaip ir visi kiti filtrai, per laiką jis užsikemša, todėl sumažėja praleidžiamas srautas ir variklio našumas, pats variklis pasidaro labiau pažeidžiamas. 

Pagrindinė salono filtro funkcija - sulaikyti teršalus, pavyzdžiui, dulkes, žiedadulkes, pelėsių sporas ir kitas ore esančias daleles, prieš joms patenkant į automobilio saloną. 

Jo funkcija svarbi visiems, bet ypač reikalinga alergiškiems ar kvėpavimo takų ligomis sergantiems asmenims, kadangi efektyviai veikiantis filtras padeda sumažinti galimų dirgiklių poveikį. 

Be to, švarus salono oro filtras padeda efektyviai veikti ŠVOK sistemai, užtikrindamas optimalų oro srautą.

Kokie ženklai išduoda, kad jau laikas salono filtrą pakeisti?

Apie tai, kad reikia pakeisti salono oro filtrą, įspėja šie ženklai

1. Sumažėjęs oro srautas. Jei oro srautas iš automobilio ventiliacijos angų, net ir esant aukštam ventiliatoriaus nustatymui, silpnas. Tai gali reikšti, kad užsikimšęs filtras riboja oro srautą. 
2. Nemalonus kvapas. Iš ventiliacijos angų gali sklisti pelėsio ar drėgmės kvapas. Kodėl jis ten yra? Dažnai priežastimi tampa nešvarus arba sudrėkęs salono oro filtras, kuriame veisiasi bakterijos ir pelėsiai.
3. Paūmėjusi alergija. Jei jūs arba keleiviai, būdami automobilyje, jaučia sustiprėjusius alergijos simptomus, pavyzdžiui, čiaudulį, kosulį ar ašarojančias akis, tai gali būti dėl to, kad filtras nebeveiksmingai sulaiko alergenus. 
4. Rasoja langai. Dėl nešvaraus salono oro filtro sutrinka oro cirkuliacija ir salone užsilaiko daug drėgmės. 
5. Neįprasti garsai. Švilpimas ar kiti neįprasti garsai, sklindantys iš ventiliacijos angų, gali reikšti, kad filtre įstrigo šiukšlių ir dėl to sutriko oro srautas.

Reguliarus salono oro filtro keitimas yra labai svarbus transporto priemonės techninės priežiūros aspektas. Pakeisti filtrą gali kiekvienas žmogus, o tai padarius laiku, galėsite džiaugtis geriausia oro kokybe salone bei automobilio ŠVOK sistemos veikimu. 

Suprasdami filtro paskirtį, atpažindami užsikimšimo požymius bei laikydamiesi rekomenduojamų keitimo intervalų, savo vairavimo aplinką padarysite saugesne ir komfortiškesne. Visada vadovaukitės gamintojo bei ekspertų rekomendacijomis, kad gautumėte konkrečią informaciją. Na, o jei nesate tikri dėl salono oro filtro būklės, atvežkite automobilį patikrinti į profesionalų servisą.