Patarimai

Prieš gilindamiesi spalvų įtaką, išsiaiškinkime apie tai, ką apskritai daro amortizatoriaus spyruoklės automobilyje. Pasirodo, jos yra bene pagrindinė automobilio pakabos sistemos dalis. 

Dauguma spyruoklių atrodo vienodai, nes dažniausiai gamintojai deda coil tipo spyruokles, kurios dar vadinamos ritininėmis. Šis komponentas pagamintas iš stiprios plieninės vielos, susuktos į spiralės formą. Kai pervažiuojate per kelio nelygumą, spyruoklė susispaudžia - nusileidžia žemyn - ir sugeria smūgį. 

Dėl to važiuodami nejaučiate kiekvieno smūgio arba, jei jį jaučiate, sutrenkimas nebūna itin stiprus. Po to, kai energija sugeriama, spyruoklė vėl grįžta į pradinę padėtį, kad automobilis išliktų stabilus. 

Be spyruoklių, vairavimas per kiekvieną kelio nelygumą atrodytų lyg bekelės varžybų etapas arba pasivažinėjimas ekstremaliausiais amerikietiškais kalneliais. Spyruoklės užtikrina patogią kelionę ir išlaiko padangų kontaktą su kelio danga.

Kodėl spyruoklės būna skirtingų spalvų?

Dabar pasistenkime atsakyti, kodėl amortizatorių spyruoklės būna raudonos, mėlynos arba geltonos spalvos? Tai ne tik dėl įdomumo. 

Spalvos yra tarsi kodas, kuris nurodo spyruoklės funkcionalumą bei galimybes. Spyruoklės pasipriešinimas (angl. spring rate) - tai patogus būdas indikuoti, kokia standi ar minkšta yra spyruoklė. Ji parodo, kiek svorio reikia suspausti spyruoklę tam tikrą atstumą. 

Standžiai spyruoklei suspausti reikia daug jėgos, na, o štai minkšta spyruoklė susispaudžia daug lengviau. Balansas tarp standumo ir lengvumo keičia automobilio valdomumą ir važiavimo komfortą. Su standesnėmis spyruoklėmis automobilis gali būti tikslus, dinamiškas, sportiškas ir jautrus, tačiau komforto tada bus nedaug. Minkštesnės spyruoklės sušvelnina kelio nelygumų poveikį, tačiau automobilis dėl to linkęs labiau pasvirti posūkiuose. Tai mažina stabilumą ir dėl to sportiniuose automobiliuose dominuoja standi, o ne minkšta pakaba, kai, tuo tarpu premium segmento limuzinuose, kaip kad Audi A8, BMW 7er ar Mercedes-Benz S klasėje spyruoklės būna minkštos.

Standartiškai spyruoklės automobiliui renkamos ne pagal spalvą, bet pagal VIN kodą, todėl spalvų sutapimai yra atsitiktinumas. Aftermarket gamintojų tarpe kiekvienas prekės ženklas turi savo sistemą žymint produktus.

Kokia spyruoklių spalva ką reiškia? 

Šioje vietoje susiduriame su viena problema – nėra jokio standartizuoto kodavimo išsiaiškinti, ką reiškia kokia spyruoklių spalva. Skirtingi gamintojai naudoja savo sistemas, kurios nebūtinai pritaikomos jų konkurentų produkcijai.

Pavyzdžiui, vienas prekės ženklas gali dažyti standžias spyruokles raudonai, o minkštesnes - mėlynai. Kitas gali naudoti žalią spalvą vidutinio standumo spyruoklėms žymėti arba net pridėti juosteles, pavyzdžiui, raudoną ir geltoną, kurios rodo tam tikrą normą. 

Norėdami būti tikri, pasitarkite su Autoaibe.lt pardavėjais konsultantais arba savo automobilių serviso specialistais. Gamintojų interneto svetainėse arba ant spyruoklių pakuočių kai kada irgi galima rasti duomenis apie spalvų kodus ir skirtumus. Nors tai nėra taip patogu ir universalu, kaip su padangomis, šiokią tokią informaciją vis tiek įmanoma rasti.

Kodėl automobilių savininkams ir, ypač „benzingalviams“ tokia svarbi amortizatorių spyruoklių spalva

Coil‘ų arba spyruoklių spalva yra dažnas akcentas, už kurio užkliūva automobilių entuziastų dėmesys. Dažniausia to priežastis yra noras patobulinti automobilio pakabą. 

Galbūt vairuotojas tikisi geresnio valdymo, nes mėgstate dinamiškiau važiuoti posūkiuose ar net ruošia automobilį drift‘o varžyboms, žiedinėms, kitoms lenktynėms. Tada tikriausiai norėsis standesnių spyruoklių, o žinojimas apie gamintojo taikomą spalvų kodavimą padės greitai išsirinkti tinkamas bet kur ir bet kada. Tai taupo jūsų laiką. 

Užuot spėlioję ar bandę kiekvieną spyruoklę, galite pastebėti spalvą ir pasakyti, jog tai yra tinkama detalė jums. Šį triuką žmonės naudoja nuolat, norėdami patobulinti automobilius, kad jie būtų greitesni posūkiuose ar patogesni vairuoti. Tiesa, vėlgi reikėtų prisiminti tą faktą, kad spalvų kodavimas nėra vienodas pas visus gamintojus, todėl jūsų žinios gali būti apribotos tik vieno prekės ženklo produkcijai.

Kokio standumo spyruokles turėčiau rinktis savo automobiliui?

Dabar, kai jau žinote, ką reiškia spalvos ant spyruoklių, turėtumėte surinkti ir universalias žinias apie spyruoklių keitimą. Kadangi šios detalės labai skirtingos, bet ir labai svarbios automobilio valdymui, siūlome susipažinti su niuansais, kurie vaidina reikšmingą vaidmenį tobulinant automobilio važiuoklę.

Standumo pasirinkimas priklauso nuo to, kaip eksploatuojate automobilį ir kokio važiavimo stiliaus norite. Standesnės spyruoklės puikiai tinka, jei mėgstate sportiškesnį vairavimą arba daug keliaujate, kur reikia įveikinėti staigius posūkius. Su standžiomis spyruoklėmis yra jautresnis ir stabilesnis. Tačiau dėl geresnio valdomumo tenka paaukoti bent dalį komforto, ypač važiuojant nelygiu keliu. Būtent minkštesnės spyruoklės sušvelnina riedėjimą per duobes, dėl ko puikiai tinka važiuojant į darbą ar ilgame kelyje magistralėje. 

Reikia nepamiršti, kad dabar gamintojai montuoja adaptyvią pakabos sistemą, kuri naujuose automobiliuose gali pakoreguoti standumą tiesiog po kelių mygtuko paspaudimų.

Renkantis spyruokles pagal spalvą svarbus ir jūsų automobilio svoris. Sunkesniems automobiliams, pavyzdžiui, visureigiams, dažnai reikia standesnių spyruoklių, kad išlaikytų apkrovą, o lengvesniems automobiliams tinka minkštesnės. Rinkdamiesi visada susidėliokite prioritetus, kas jums svarbiausia:

• Komfortas. Pasirinkite minkštesnes spyruokles, kad važiuotumėte patogiai.
• Valdymas. Rinkitės standesnes, kad geriau valdytumėte automobilį.
• „Aukso viduriukas“. Vidutinio standumo spyruoklės gali būti geriausias pasirinkimas.

Patarimų galite paieškoti auto entuziastų forumuose, klausti „Autoaibės“ parduotuvėse dirbančių specialistų arba paprašyti jūsų transporto priemonės važiuoklę remontuojančio mechaniko nuomonės. 

Ar jau atėjo laikas keisti mano automobilio spyruokles? 

Automobilio spyruoklės turėtų tarnauti pakankamai ilgai, tačiau kaip ir kiti komponentai (ypač aktualu pakabos elementams), ilgainiui jos susidėvi. Atkreipkite dėmesį į šiuos nuo spalvos nepriklausomus požymius, kad žinotumėte, kada laikas jas pakeisti.

• Akimis matosi nusidėvėjimas. Rūdys, įtrūkimai ar netolygi spyruoklės eiga reiškia, kad jos jau ko gero nebėra tinkamos naudoti.
• Automobilis atrodo „sėdęs“. Jei transporto priemonė laisvai stovi žemiau nei įprastai, tai gali būti dėl pasenusių, nusilpusių spyruoklių.
• Šokinėjate per nelygumus. Jei spyruoklės per daug atšoka po smūgio, tai rodo, kad jos blogai sugeria smūgius ir turėtų būti pakeistos. Smūgis, pervažiavus per duobę turėtų būti sugertas per vieną atšokimą atgal.
• Nelygiai nusidėvėjusios padangos. Prastos spyruoklės gali iškraipyti automobilio balansą, todėl padangos dėvėsis netolygiai.
• Keisti garsai. Nemalonūs iš pakabos sklindantys garsai arba trakštelėjimai gali reikšti, kad kilo problemų būtent su spyruoklėmis. Reikėtų, kad automobilį patikrintų profesionalai. 

Daugumai vairuotojų spyruoklės dažnai tarnauja nuo 70 000 iki 160 000 km, tačiau važinėjimas nelygiais keliais ar didelės apkrovos gali paspartinti nusidėvėjimą. Jei pastebėjote bet kurią iš aukščiau išvardintų problemų, kreipkitės į servisą. 

Kartais pavyksta nuvažiuoti ir didesnį atstumą bei džiaugtis geros būklės diržu. Tačiau net ir patvariausio komponento resursas su pačiu atsargiausiu vairuotoju už vairo, retai kada viršija 250 000 kilometrų. Dėl to rekomenduojame šį komponentą keisti laiku. 

Kai kuriuose varikliuose vietoj diržo naudojama grandinė. Grandinės yra pagamintos iš metalo ir paprastai gali tarnauti ilgiau. Pasitaiko situacijų, kada grandinė atlaiko visą automobilio eksploatavimo laiką, tačiau jas vis tiek reikia tikrinti dėl nusidėvėjimo ir tepimo problemų. Taip yra dėl tų pačių priežasčių – jos labai svarbios, o problemos bei gedimai skaudžiai atsiliepia ir kitiems variklio mazgams. 

Pagrindinio diržo patikrinimas

Reguliarus diržų patikrinimas turėtų padėti sutaupyti daug pinigų ir išvengti galvos skausmo. Štai kaip tikrinti diržus automobilyje:

1. Vizuali apžiūra

Atsidarykite variklio dangtį ir apžiūrėkite diržą savo akimis. Štai, ko neturėtų būti:

• Įtrūkimų ar pažeidimų ant paviršiaus;
• Trūksta dantelių (paskirstymo diržai);
• Matomos blizgančios dėmės;
• Tepalas arba aušinimo skystis užsiteršimo;
• Diržo įplyšimo.

Turėkite omenyje, kad paskirstymo diržas gali būti paslėptas už įvairių dangtelių ir gali reikėti viską išardyti, kad prie jo prieitumėte. 

2. Klausykite dėl pašalinių garsų ir įvertinkite variklio darbą

Jeigu girdite girgždėjimą užvedant variklį arba greitėjant, tai gali reikšti, kad diržas slysta arba yra per laisvas. 

Jeigu variklis užsiveda labai „negražiai“ arba dirba netolygiai laisva eiga, tai dažnai yra dėl problemų su paskirstymo diržu. Tą pačią problemą indikuoja ir sumažėjusi galia.

Galiausiai, ant prietaisų skydelio mirksinčios lemputės arba nuolat kaistantis variklis gali pranešti, kad yra problemų su diržu.

3. Patikrinkite pačio diržo įtempimą

Pirštais švelniai paspauskite diržą. Jis turėtų judėti maždaug 1-2,5 cm. Per laisvas arba per daug įtemptas diržas gali būti nusidėvėjimo arba praslydimo priežastis.

Pilnai suprantama, kad vien priėjimas prie diržo reikalauja laiko, žinių bei tinkamos darbo vietos. Jeigu toks darbas nėra realiai įmanomas, užsiregistruokite į servisą, kad specialistai patikrintų diržo įtempimą, pavyzdžiui, kito tepalų, filtrų keitimo metu. Taip pat galima registruotis ir standartinei variklio diagnostikai.

Faktoriai, turintys įtakos paskirstymo diržo eksploatacijai

Turėkite omenyje, kad dažnos trumpos kelionės, ekstremalios temperatūros ar dulkėti keliai gali sutrumpinti diržo tarnavimo laiką.

Dažnai diržų ir grandinių bėdas sukelia ir alyvos užterštumas. Jis gali pažeisti gumą ir sukelti priešlaikinį nusidėvėjimą. Na, o techninės priežiūros grafikų ignoravimas taip pat pamažu priveda prie brangaus, sudėtingo remonto. 

Praleidus diržo keitimo procedūrą, gali ištikti:

• Variklio gedimas (paskirstymo diržas tiesiog nutrūksta)
• Vairo stiprintuvo arba elektros įkrovimo sistemos gedimas
• Perkaitimas (jei nustoja tinkamai dirbti vandens siurblys)
• Visiškas sustojimas (automobilis nebegali važiuoti)

Atsižvelgiant į, palyginti nedidelę diržo keitimo kainą, palyginti su kapitaliniu variklio remontu, tai protinga investicija kiekvienam automobilio šeimininkui. Profesionalai pataria, kai keičiate paskirstymo diržą arba grandinę, vienu metu pakeisti diržų/grandinių įtempėjus ir aušinimo skysčio - vandens siurblį. Šie komponentai dažnai dėvisi panašiu greičiu. To nedarant, padidėja rizika, kad vieno iš susijusių detalių problema.

Jei abejojate, kreipkitės į patikimą servisą. Eksploatuodami automobilį vadovaukitės patarimu, kad prevencija visada pigesnė už remontą!

Visų pirma daroma vizuali apžiūra. Patikrinkite ar amortizatorius nerasoja bei ar nėra skysčio nutekėjimo. Tada apžiūrėkite ar nėra įlenkimų, įtrūkimų arba korozijos, kurie būtų matomi plika akimi. Galiausiai verta pasidomėti ar tvirtinimai yra gerai priveržti, o guminės įvorės nepažeistos.

Antras patikrinimo būdas – fizinis testas. Stipriai paspauskite kiekvieną transporto priemonės kampą (ratą) ir atleiskite. Automobilis turėtų nešokinėti ir sugerti judesį per vieną arba du atšokimus. Nuolatinis šokinėjimas rodo, kad amortizatoriai susidėvėję. 

Na ir paskutinis testas – bandomasis važiavimas. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip automobilis elgiasi posūkiuose, staigiau stojant bei važiuojant per nelygumus. Taip pat, jeigu pastebite pernelyg didelį kėbulo pasvirimą, „sėdimą“ ar nestabilumą, tai gali būti aiški problemos indikacija. 

Visgi tiksliam ir išsamiam įvertinimui reikėtų vykti į servisą. Profesionalūs mechanikai naudoja specializuotą įrangą. Jie turi stendus, ant kurių nuodugniai patikrina ne tik amortizatorius, bet ir kitus pakabos elementus. Kompiuterizuota įranga aptinka net minimalius neatitikimus bei leidžia greitai rasti sprendimus. 

Amortizatoriai – jų veikimas ir paskirtis

Amortizatoriai kontroliuoja automobilio spyruoklių ir visos pakabos judėjimą. Jie, iš kelio nelygumų sugertų smūgių kinetinę energiją paverčia šilumine, kuri vėliau išsklaidoma. Šis procesas padeda:

• Palaikyti padangų sąlytį su keliu net tada, kai važiuojate per duobes ar gulinčius policininkus;
• Išlaikyti stabilumą bei galimybę tiksliai kontroliuoti ratų kryptį;
• Mažinti kitų pakabos komponentų nusidėvėjimą.

Tačiau kiekviena kliūtis, duobė ar nelygumas nudėvi amortizatorius. Jie turi ribotą tarnavimo laiką. 

Požymiai, rodantys, kad reikia patikrinti amortizatorių

Reguliariai tikrindami amortizatorius galite užkirsti kelią rimtų, brangiai tvarkomų problemų atsiradimui. Tačiau tam reikia būti budriems ir greitai reaguoti į galimus amortizatorių defektų požymius. 

1. Netolygus arba labai „šokinėjantis“ važiavimas. Jei jūsų automobilio pakaba tampa pastebimai kietesnė, o per nelygumus ratai tiesiog šokinėja, tai gali reikšti, kad amortizatoriai susidėvėję.
2. „Sėda“ automobilio priekis arba galas. Jei stabdant, automobilis smarkiai svyra į priekį arba galinė automobilio dalis pernelyg smunka greitėjant, tai dažniausiai rodo amortizatorių problemą. 
3. Netolygus padangų nusidėvėjimas. Nors ši problema turi ir daugiau priežasčių, tačiau viena iš jų yra ir prasta amortizatorių būklė.
4. Skysčių nuotėkis. Akivaizdus hidraulinio skysčio nuotėkis (amortizatorių „rasojimas“) rodo sandariklio defektą ir sumažėjusį amortizacijos pajėgumą. 
5. Neįprasti garsai. Jeigu važiuojant per nelygumus iš pakabos girdite metalo ar traškėjimo garsus, taip gali būti dėl problemų su amortizatoriais.

Kaip prailginti amortizatorių tarnavimo laiką?

Turime keletą patarimų, kaip ilgiau išvengti keitimo ir prailginti amortizatorių tarnavimo laiką:

1. Kas porą mėnesių viską apžiūrėkite, o kasmet atvykite į profesionalią važiuoklės apžiūrą.
2. Visada palaikykite vienodą ir optimalų slėgį padangose. Netinkamas slėgis gali sukelti papildomą apkrovą.
3. Neviršykite transporto priemonės keliamosios galios, kad pakaba nebūtų pernelyg apkrauta.
4. Per nelygumus ir duobes važiuokite lėčiau, kad sumažintumėte smūgio jėgą.
5. Keisdami amortizatorius, juos keiskite poromis, kad išlaikytumėte balansą.

1. Apžiūrėkite ir išvalykite ventiliacijos angas - raskite priekinių žibintų ventiliacijos dangtelį, kuris paprastai būna žibinto gale arba viršuje. Atidarę, švelniai išvalykite minkštu šepetėliu arba suspaustu oru. 
2. Išdžiovinkite žibintą – išimkite aprasojusį žibintą ir atsargiai išsukite visas lemputes, vengdami liestis su stiklu. Galite naudoti plaukų džiovintuvą, kad pro angas į žibinto vidų pūstumėte karštą orą bei išgarintumėte vidinę drėgmę. 

Kai kurie ekspertai pataria naudoti drėgmės sugėriklius, tačiau tai yra lėčiausias bei mažiausiai užtikrintumo suteikiantis metodas. 

Kodėl žibintai apskritai rasoja?

Priekinių žibintų konstrukcija turi tam tikrą ventiliaciją, kad būtų galima prisitaikyti prie slėgio pokyčių ir jos neperkaistų. Tačiau į šias angas gali patekti oro drėgmė, kuri, esant temperatūros svyravimams, turi tendenciją virsti į kondensatą bei nusėsti ant paviršių. Jeigu žibintas rasoja, tai nėra gerai ir šią problemą dažniausiai sukelia trys veiksniai:

• Užsikimšusios ventiliacijos angos - susikaupę nešvarumai ar šiukšlės gali užkimšti ventiliacijos angas, todėl priekiniame žibinte drėgmė kaupiasi ir neišsivaikšto.
• Pažeisti sandarikliai - dėl susidėvėjimo ar pažeidimų sandarikliuose, į žibinto vidų gali patekti vanduo.
• Fizinis žibinto pažeidimas - fiziniai priekinio žibinto dangtelio pažeidimai gali būti tiesioginis kelias drėgmei.

Žibintų apsauga nuo rasojimo

Tam, kad problema kartotųsi kuo rečiau, galite periodiškai apžiūrėti priekinių žibintų ventiliacijos angas ir sandariklius. Ant jų neturėtų būti nusidėvėjimo arba pažeidimo požymių. Jei jų yra, sandariklius kuo skubiau pakeiskite, o sulūžusio žibinto ilgai neeksploatuokite. 

Galite periodiškai ir nepastebėdami kondensato problemos išvalyti angas, kad išvengtumėte užsikimšimo šiukšlėmis. 

Be to, kai keičiate pačias lemputes, užtikrinkite, kad jos būtų tinkamai sumontuotos. Jeigu savimi nepasitikite arba sunku prie jų prieiti, galite užsukti į bet kurį servisą, kad darbą saugiai padarytų profesionalai.

Nepamirškite, kad netvarkingi žibintai yra dažniausia priežastis, kodėl nepavyksta praeiti techninės apžiūros. Na, o kadangi kondensacija sumažina žibintų apšvietimą arba gali net sugadinti lemputes, labai svarbu problemos neignoruoti bei ją spręsti. Taip išvengsite bereikalingo galvos skausmo. 

O gal jau teks pakeisti pačius žibintus?

Jei viską darote gerai ir net valote žibintų ventiliacijos angas, juos džiovinate, bet jie ir toliau rasoja, gali būti, kad nebelieka kitos išeities, tik įsigyti naujus žibintus. Po apsilankymo plovykloje, lietaus ar temperatūros pokyčių ore, kondensato žibinto viduje vis tiek neturėtų būti. Gamintojas tikrina visų komponentų sandarumą ir nuo konvejerio automobilis turėtų nuvažiuoti be tokios problemos rizikos. 

Jeigu patikros metu pastebite įtrūkimus arba žymus korpuso nusidėvėjimus, taip pat siūlome mąstyti apie keitimą. Galiausiai, dažni lempučių „perdegimai“, gedimai arba nevienodas apšvietimas irgi signalizuoja, jog gali tekti svarstyti apie detalės keitimą.

Ieškant naujų priekinių žibintų, labai svarbu pasirinkti aukštos kokybės komponentus, atitinkančius jūsų transporto priemonės specifikacijas. 

Autoaibė siūlo platų priekinių, o taip pat ir kitų rūšių: posūkio, valstybinių numerio apšvietimo, papildomų, galinių, rūko bei kitų žibintų asortimentą. Pakanka tik įvesti savo automobilio markę, modelį bei pagaminimo metus ir sistema iš karto parodys, kurios detalės jums tinka. Na, o jeigu atvyksite į bet kurią Autoaibės parduotuvę, specialistai taip pat padės išsirinkti, rekomenduos geriausią variantą pagal jūsų automobilį bei biudžetą.

Pernelyg didelė vibracija, ypač juntama greitėjant arba važiuojant konkrečiu greičiu, gali reikšti, kad jau smarkiai suprastėjo atraminio guolio būklė. Kai ši pakabos dalis susidėvi, ji praranda gebėjimą tinkamai išlaikyti veleną, todėl atsiranda disbalansas ir iš jo kylanti vibracija salone.

Prasčiau dirbanti transmisija

Jeigu atsiranda didesnis transmisijos komponentų judėjimas nei numatė gamintojas, kaltas vėlgi gali būti atraminis guolis. Šį ženklą lengviausia pastebėti greitėjant arba lėtėjant. Nors daug kas nesusimasto, bet atraminio guolio problemos potencialiai iššaukia ir vėlavimus nuspaudus akceleratorių.

Atraminio guolio patikra servise

Profesionaliame servise ekspertai naudoja specializuotą įrangą bei metodiką, kad išsamiai įvertintų ar atraminis guolis bei kiti pakabos elementai veikia tinkamai. 

Specialistai apžiūri, ar ant guolio nėra matomų nusidėvėjimo, ar pažeidimo požymių, pavyzdžiui, įtrūkimų, korozijos. Rizika kyla ir guminėms detalėms. Po to, rankiniu būdu galima patikrinti ar nėra pernelyg didelio laisvumo arba neįprastų judesių, kurie gali reikšti, kad guolis yra pažeistas.

Išgirdus neįprastų garsų, pavyzdžiui, girgždėjimo, metalo trinties ar trankymosi, kol važinėjate, galima identifikuoti atraminio guolio problemas. Na ir pabaigai, per bandomąjį važiavimą aptikus neįprastą vibraciją irgi reikėtų imtis veiksmų. Jeigu ją girdite greitėjant arba važiuojant tam tikru greičiu, tai gali būti atraminio guolio problema.

Kas bus, jei važinėsite su prastos būklės atraminiu guoliu?

Eksploatuojant transporto priemonę su pažeistu atraminiu guoliu, susidursite bent su keletu problemų:

1. Dėl pažeisto guolio, varantysis velenas gali išsikreipti, o tai sukelia pastebimą vibraciją, ypač greitėjant. 
2. Vairuotojai gali išgirsti ūžimą, ūžimą arba trankymąsi, o tai rodo, kad guolis išėjo iš rikiuotės.
3. Dėl problemos guolio ignoravimo gali būti pažeisti kiti automobilio komponentai, ypač – transmisijos dalys. 

Vienas iš pagrindinių pavojų - pailgėjęs stabdymo kelias. Geros būklės amortizatoriai padeda išlaikyti padangų sąlytį su kelio danga stabdymo metu, kadangi kėbulas šiek tiek sėda į priekį. Jei jie prastos būklės ir neveiki tinkamai, padangos gali prarasti kontaktą su keliu. Taip pailgėja stabdymo kelias ir padidėja rizika, jog nespėsite sustoti bei įvažiuosite į kito automobilio galą. 

Be to, dėl prastos būklės amortizatorių automobilis gali svyruoti arba pernelyg pakrypti posūkiuose ar net staigiau keičiant eismo juostą. Dėl tokio nestabilumo sunkiau išlaikyti automobilio kontrolę, ypač atliekant manevrus avarinėse situacijose ar esant nepalankioms oro sąlygoms. Kadangi įvyksta pernelyg didelis kėbulo posvyris, transporto priemonė pasidaro linkusi slysti bei virsti. 

Kita problema - padidėjęs padangų ir kitų pakabos komponentų nusidėvėjimas. Dėl susidėvėjusių amortizatorių netolygiai nusidėvi padangos. Tai ne tik trumpina padangų tarnavimo laiką, bet ir blogina bendrą važiavimo komfortą. Be to, kitos pakabos dalys, įskaitant spyruokles, įvores ir kitas, dėl amortizacijos trūkumo dėvisi greičiau. Tai lemia, jog atsiranda brangūs gedimai. 

Galiausiai, nedirbantys amortizatoriai neigiamai veikia transporto priemonės elektronines stabilumo kontrolės (ESP/DSC) sistemas. Šių sistemų darbas priklauso nuo pastovaus padangų kontakto su keliu. Kai amortizatoriai susidėvėję, sumažėjęs sukibimas gali pabloginti stabilumo ir traukos kontrolės sistemų veikimą. Tada, darydami staigų manevrą, rizikuojate prarasti automobilio valdymą.

Apibendrinant galima teigti, kad važiavimas su neveikiančiais pakabos amortizatoriais yra pavojingas dėl bent keleto priežasčių. Ši bėda mažina transporto priemonės stabilumą, ilgina stabdymo kelią, spartina padangų ir pakabos komponentų nusidėvėjimą ir blogina elektroninių stabilumo sistemų veikimą. Reguliariai tikrinti ir laiku keisti amortizatorius būtina, jei norite saugiai jaustis eisme. 

Norint nustatyti, kuris rato guolis susidėvėjęs ir ūžia, gali reikėti ne tik atidžiai klausytis, bet ir atlikti tam tikrus manevrus. Kai kada jau ir sėdint vairuotojo vietoje aišku, kuris guolis ūžia, tačiau ne visada. Pasidaliname patarimais, kaip viską nustatyti.

1. Suraskite saugią bandymo vietą. Pasirinkite ramų, tiesų kelią, kuriame eismas yra minimalus. Tam tinka ir tuščia stovėjimo aikštelė. 
2. Klausykitės dėl triukšmo. Važiuokite pastoviu, saugiu greičiu ir atkreipkite dėmesį į bet kokį ūžimą ar susijusius garsus. 
3. Darykite manevrus. Švelniai sukite transporto priemonę į kairę ir į dešinę, pakaitomis. Jei triukšmas sustiprėja sukant į kairę, tai turbūt praneša, jog dėl padidėjusios apkrovos ūžia dešiniojo rato guolis. Priešingai, jei triukšmas stiprėja sukant į dešinę, problema gali būti kairiajame rato guolyje. Jei po važiavimo vis tiek sunku viską nustatyti arba nėra vietos važiuoti tik dėl patikrinimo, pereikite prie 4 žingsnio.
4. Pakelkite transporto priemonę su domkratu ar ant stendo. Automobilį saugiai pakelkite. 
5. Prieikite prie ratų. Suimkite kiekvieną ratą iš viršaus ir apačios ir kilnokite jį aukštyn ir žemyn. Pernelyg didelis laisvumas arba metalo garsai gali reikšti, kad susidėvėjęs guolis.
6. Sukite ratus. Pasukite kiekvieną ratą rankiniu būdu. Sukimo metu girdimas girgždėjimo, ūžimo arba šiurkštus kitokio pobūdžio garsas beveik be išimčių rodo guolio susidėvėjimą.

Šie veiksmai gali padėti nustatyti probleminį guolį, tačiau dėl visa ko vis tiek rekomenduojama diagnostiką patikėti specialistams. 

Ką daro ratų guoliai? 

Ratų guoliai yra labai svarbūs transporto priemonės rato konstrukcijos komponentai. Būtent jie leidžia ratams suktis sklandžiai ir efektyviai. Guolį sudaro plieniniai rutuliukai arba ritinėliai, uždaryti metaliniame žiede. Guoliai, esantys rato stebulėje, atlieka dvi pagrindines funkcijas: Visų pirma, jie išlaiko transporto priemonės svorį ir sugeria pagreičio, stabdymo ir posūkiuose patiriamas apkrovas. Antra, guoliai mažina trintį, todėl ratai gali laisvai suktis, užtikrindami riedėjimą bei stabdymo ir malonaus valdymo savybes. 

Tinkamos būklės ratų guoliai yra labai svarbūs transporto priemonės stabilumui, valdomumui ir bendram saugumui eisme. 

Rizika, kuri kyla tada, jei važiuojate su pažeistais guoliais

Ignoruodami ūžesį arba kitas guolių problemas galite susidurti su rimtomis bėdomis. Jos gali iškilti nebūtinai labai greitai, tačiau ilguoju laikotarpiu tikrai pakenktų transporto priemonės būklei. Štai, kokios yra didžiausios rizikos:

1. Neprognozuojamas valdymas. Susidėvėjęs guolis gali posūkiuose ar stabdant padaryti automobilio elgesį beveik neprognozuojamą.
2. Didės kitų komponentų žala. Dėl problemos ignoravimo papildomai apkraunami kiti važiuoklės bei ratų komponentai, pavyzdžiui, stebulės mazgas, šarnyrai ir visa pakabos sistema. Rezultatas – daugiau žalos ir brangesnis bei sudėtingesnis remontas.
3. Rato atsiskyrimas. Ypatingai blogais atvejais, dėl smarkiai pažeisto guolio ratas gali visai atsiskirti nuo automobilio. Tai – be galo didžiulis pavojus.

Na ir savaime suprantama, važinėdami su pažeistu guoliu tiesiog turėsite kentėti įkyrų ūžesį. Norint išvengti šių pavojų ir užsitikrinti saugias važiavimo sąlygas, būtina nedelsiant spręsti problemas, susijusias su mūsų aptariamu komponentu.

Jei viskas veikia tinkamai, stabdžių pedalas turi turėti pastovią eigą. Jį išmynus ir atleidus, pedalo eiga turėtų būti apibūdinama kaip sklandi ir jautri. Tačiau jei kada nors pastebėjote, kad stabdžių pedalas stringa (buitiškai kalbant – sėda) - lėtai grįžta arba lieka iš dalies įmintas - tai gali kelti pavojų ir turėtų jus neraminti. Ši problema gali signalizuoti apie mechaninę arba hidraulinę stabdžių sistemos problemą. Šiame gide aptarsime dažniausiai pasitaikančias šios bėdos priežastis ir potencialius sprendimus. 

Pagrindinės stabdžių pedalo „sėdimo“ priežastys

Sugedęs stabdžių stiprintuvas arba vakuumo nuotėkis

Daugelyje transporto priemonių yra stabdžių stiprintuvas (dažnai vadinamas vakuumine pompa). Jo pagalba reikia mažiau jėgų tam, kad įspaustumėte stabdžio pedalą bei stabdytumėte daugiau nei toną sveriančią transporto priemonę. 

Jei stabdžių stiprintuvas sugedęs arba yra vakuumo nuotėkis, stabdžių pedalo įspaudimas pasidaro sudėtingas arba jis stringa kurioje nors padėtyje.

Pažeistas stabdžių cilindras

Stabdžių cilindras yra atsakingas už pedalo spaudimo pavertimą į hidraulinę jėgą. Jei susidėvi vidiniai cilindro sandarikliai arba į sistemą pateko nešvarumų, pedalas gali negrįžti į pradinę padėtį. Jei pedalas yra it kempinė, gali būti, kad problemos priežastis būtent cilindras.

Surūdiję arba pažeisti stabdžių suportai

Stabdžių suportai spaudžia stabdžių trinkeles, kad lėtintų ratų sukimąsi ir leistų automobiliui sustoti. Jei stabdžių suportai surūdiję, užsiteršę arba pažeisti, jų eiga gali strigti. Dėl to stabdžių pedalas lieka įspaustas arba per lėtai atsileidžia. Ši problema ypač dažnai pasitaiko automobiliuose, kurie ilgą laiką nenaudojami.

Stabdžių skysčio užterštumas arba drėgmė

Stabdžių skystis yra higroskopiškas, tad laikui bėgant sugeria drėgmę. Sistemoje esantis vanduo sukelia vidinę koroziją arba paveikia hidraulinio slėgio balansą. Kodėl tai nėra gerai? Ogi todėl, kad abi šios priežastys potencialiai iššaukia pedalo strigimą („sėdimą“). 

Pasenęs arba nešvarus stabdžių skystis yra dažnai pasitaikanti pedalo „sėdimo“ problema.

Kaip išspręsti šias problemas?

Rekomenduojame stabdžių sistemos remontą patikėti automobilių priežiūros profesionalams, patikimame autoservise. Štai yra tie darbai, kuriuos jie paprastai atlieka.

1. Specialistai apžiūri stabdžių sistemą ir pažiūri ar nėra vakuumo nuotėkių. Jie pasiklauso, ar nesigirdi šnypštimo, kai įminamas pedalas, arba patikrina įspėjamosios lemputės statusus. Mechanikas patikrins sistemos slėgį arba, jei reikia, pakeisti stabdžių stiprintuvą.
2. Pagrindinio stabdžių cilindro priežiūra arba keitimas. Jei pagrindinio cilindro viduje esantys sandarikliai pažeisti, jį gali tekti restauruoti arba pakeisti. Vėliau taip pat nuorinama stabdžių sistema.
3. Suportų valymas ir(ar) keitimas. Mechanikai būtinai apžiūri stabdžių suportus dėl korozijos arba strigimo. Kartais juos galima išvalyti ir sutepti, bet sunkesniais atvejais reikia visiškai pakeisti.

• Skysčio nuleidimas ir keitimas. Pagal daugumos gamintojų rekomendacijas, stabdžių skystį paprastai reikėtų keisti kas 2 metus arba nuvažiavus 40 000 km. Išleidžiant seną stabdžių skystį pašalinama ne tik galbūt pasenusi priemonė, bet ir drėgmė bei oras, todėl atkuriamas tinkamas pedalo pojūtis.

Stabdžių priežiūros patarimai

Kol važinėjate, tikrinkite, kad stabdžių skysčio lygis nenukristų žemiau bei neviršytų rekomenduojamų ribų ir kad būtų skaidrus ar šviesios spalvos.

Jei automobilis ilgai stovi, nenustebkite, kad ant suportų ir atsirado atsirasti rūdžių ir suprastėja sistemos veikimas. Galiausiai, bent kartą per metus arba per įprastines technines apžiūras atlikite profesionalią stabdžių patikrą. Anksti pastebėję nusidėvėjimą ar pažeidimus, išvengsite brangaus remonto bei pavojų kelyje. 

Motociklų sezonas pradeda įsibėgėti. Jo metu ne tik smagu jausti vėją, kurį skrodžiame ant savo plieninių žirgų, bet ir žinoti, kad technika yra gerai pasirūpinta. Motociklų varikliams reikia alyvos, kuri užtikrina sklandų jų darbą. Realybė tokia, kad laikui bėgant alyva suyra ir netenka savo veiksmingųjų savybių. Dėl to variklis greičiau dėvisi, o taip pat išauga ir gedimų rizika. Dėl šių priežasčių svarbu reguliariai keisti alyvą. Tačiau kaip dažnai tai reikėtų daryti? Pasirodo – viskas priklauso nuo įvairių faktorių.

Labai svarbus ir tepalo tipas

Nors daug kas nepagalvotų, bet reikia žiūrėti ir į naudojamos alyvos tipą. Yra trys pagrindiniai tipai: mineralinė, sintetinė ir pusiau sintetinė. 

Mineralinė alyva yra žemiausios klasės. Ji greičiau yra ir nėra tokia patvari, todėl ją gali tekti keisti kas 3 000 - 5 000 km.

Sintetinė alyva sukurta taip, kad tarnautų ilgiau. Ji atlaiko aukštesnę darbinę temperatūrą ir yra patvaresnė chemiškai. Tarp keitimų galima nuvažiuoti iki 10 000 km ar daugiau kilometrų. 

Pusiau sintetinė alyva yra mineralinės ir sintetinės alyvos mišinys. Paprastai ji tarnauja ilgiau nei mineralinė, bet ne taip ilgai kaip visiškai sintetinė. Ją rekomenduojama keisti ne rečiau nei kas 8 000 – 9 000 km. 

Nepamirškite ir tepalo filtro

Kiekvieną kartą keičiant tepalus, reikėtų pasikeisti ir tepalo filtrą. Šis filtras iš alyvos pašalina purvą ir kitas pašalines daleles. Geras filtras padeda ilgiau išlaikyti alyvos gerąsias savybes bei apsaugo motorą. 

Kaip patikrinti alyvos lygį ir būklę motociklo variklyje? 

Kaip žinoti ar jau laikas keisti alyvą? Atskaičiuoti kilometrus ne visada pavyksta, todėl kai kada geriausia paprasčiausiu rankiniu būdu patikrinti alyvos lygį ir būklę. 

Dauguma motociklų turi matuoklį arba permatomą stikliuką, per kurį galima nustatyti tepalo lygį. Jei jis priartėja prie minimalios ribos, įpilkite daugiau alyvos arba patikrinkite, dėl nuotėkio. Taip pat pažiūrėkite į alyvos spalvą. Gera alyva yra šviesiai ruda ir skaidri. Tuo tarpu prastos kokybės tepalas yra tamsus, purvinas. Be to, jei atidarius dangtelį tepalas skleidžia degėsių kvapą, jį taip pat reikėtų pakeisti.

Naujuose ir geriausiuose, high-performance motocikluose yra alyvos stebėjimo sistemos, kaip ir automobiliuose. Čia esantys jutikliai stebi tokius dalykus kaip variklio temperatūra ir laikas nuo paskutinio alyvos keitimo bei pačios alyvos lygis bakelyje. Sistema per kompiuterį įspėja, kai ateina laikas tepalus keisti bei papildyti. 

Kas bus, jei laiku nekeisiu motociklo variklio tepalų?

Jei laiku nepakeisite motociklo tepalų variklyje, gali nutikti blogų dalykų. 

Sena alyva užsiteršia ir pasidaro pernelyg klampi, todėl nebesutepa dalių ir nebeatlieka savo funkcijų. Šios priežastys padidina trintį tarp judančių dalių, todėl jos greičiau susidėvi. 

Laikui bėgant nusidėvėjimas gali sugadinti įvairius variklio komponentus, o remontas kainuoja brangiai. Užteršta alyva dar prastai aušina variklį, todėl atsiranda perkaitimo rizika, ypač ilgų važiavimų metu ar esant karštam orui. Dėl perkaitimo variklis „užkala“ ir tada jau reikalingas kapitalinis remontas.

Prastos kokybės, klampi alyva sudaro nuosėdas, kurios užkemša vamzdelius ir nebėra pakankamos tepalų apykaitos. Dėl to variklis gali užgesti ir nebeužsivesti. 

Konkrečius skaičius sunku surasti, tačiau pagal gamintojų įžvalgas, praleidus alyvos keitimą pagal 5 000 km grafiką, variklio tarnavimo laikas gali sutrumpėti tūkstančiais kilometrų. Ignoruodami alyvos keitimą taip pat rizikuojate prarasti garantiją, jei tai yra naujas motociklas. Na, o ir šiaip – tai nėra gerai jūsų transporto priemonei.