Patarimai

Daugumoje transporto priemonių su tradiciniu mechaniniu stovėjimo stabdžiu, kartais rankiniu, sistema yra suprojektuota taip, kad užblokuotų galinius ratus. Ji veikia taip: kai patraukiate svirtį (arba nuspaudžiate specialų stovėjimo stabdžio jungiklį), įtempiamas kabelis. Šis kabelis eina iki galinių stabdžių diskų arba būgnų. Troselio mechanizmas prispaudžia stabdžių trinkeles prie būgno arba, prie atskiro mechanizmo galinio stabdžių kaladėlės viduje. Dėl to galiniai ratai fiziškai negali suktis.

Kodėl stabdomi tik galiniai ratai? Yra dvi pagrindinės priežastys. 

1. Jei rankinį stabdį užtrauktumėte automobiliui judant, galinių ratų blokavimas yra kur kas mažiau pavojingas nei priekinius. Galinė dalis gali slysti, bet jūs išlaikysite tam tikrą kontrolę. 
2. Mechaninė kabelių sistema yra paprastesnė ir patikimesnė, kai nukreipta į galą.

Aišku, yra ir išimčių. Kai kurie sportiniai ar kito tipo automobiliai (pavyzdžiui, visureigiai ar sunkvežimiai) turi sudėtingesnę stovėjimo stabdžio konstrukciją, bet daugumoje automobilių blokuojami tik galiniai ratai. 

Elektrinis rankinis stabdis (EPB)

Naujuose automobiliuose atsiranda vis daugiau elektronikos. Vienas iš komponentų – elektrinis rankinis stabdis (EPB). Naudodami EPB, sistemą įjungiate paspausdami ar pakeldami mygtuką, o elektrinis pavaros mechanizmas įjungia stabdžius.

Dauguma elektrinių stovėjimo stabdžių, kaip ir tradicinės sistemos, veikia tik galinius ratus. Tačiau, vėlgi, ypač aukštesnės klasės ar galingesniuose modeliuose, gali būti naudojamas integruotas stabdžių cilindrų varikliukas arba stabdžių sistemos hidraulinis kontūras. Jų pagalba, tam tikromis aplinkybėmis gali būti stabdomi visi ratai, pavyzdžiui, kad neriedėtumėte atgal įkalnėje. 

Vienas iš EPB sistemų privalumų yra jų automatizacija, pavyzdžiui, įjungus pavarą arba išjungus variklį stabdys užsitraukia automatiškai. Kai kurios sistemos netgi integruotos į automobilio kontrolę, kad būtų galima naudoti Auto Hold (Hill Start) funkciją. 

Kaip patikrinti ar rankinis stabdys veikia tinkamai ir kuriuos ratus stabdo?

Jeigu jums įdomu sužinoti apie savo automobilį, galima atlikti paprastą testą. Jums reikės šiek tiek vietos. 

1. Pastatykite automobilį ant lygaus paviršiaus ir įjunkite rankinį stabdį.
2. Automobilį palikite neutralioje pavaroje (ir išjunkite variklį, jei rankinis ne elektroninis) ir pabandykite stumti automobilį iš priekio ir galo.
3. Stebėkite, kurie ratai nesisuka. Jei galiniai ratai sunkiai slysta, o priekiniai rieda, tai reiškia, kad rankinis prispaudžia galinius ratus. 

Taip pat galima automobilį pakelti su domkratu, tačiau turėkite omenyje, kad su elektronine sistema viskas gali būti kiek labiau komplikuota. 

Dažniausios rankinio stabdžio problemos

Kaip ir bene kiekvienas kitas komponentas, rankinis stabdis gali sugesti. Štai yra dažniausios problemų priežastys:

• Išsitampė arba nutrūko trosai. Mechaninėse sistemose plieninis kabelis laikui bėgant gali išsitempti (prarasti efektyvumą), arba net nutrūkti, dėl ko rankinis „nebelaiko“. 
• Užstrigęs mechanizmas. Stabdžių svirtys, šarnyrai ir stabdžių kaladėlės gali užstrigti dėl korozijos, ypač jei stabdys nenaudojamas reguliariai.
• Nusidėvėję stabdžių kaladėlių antdėklai arba pačios kaladėlės. Jei galiniai stabdžiai yra pernelyg nusidėvėję, stovėjimo stabdys negalės pakankamai stipriai prispausti ratų, kad automobilis nejudėtų.
• Elektronikos gedimai. EPB sistemose gali sugesti elektriniai pavaros arba valdymo moduliai. Apie tai dažnai praneša įspėjamosios lemputės prietaisų skydelyje. Išsikrovęs akumuliatorius taip pat gali sutrukdyti stabdžiams veikti ir užsifiksuoti.
• Netinkamas sureguliavimas. Tiek mechaninės, tiek elektrinės sistemos gali būti netinkamai sureguliuotos. Tai reikėtų pataisyti. 

Taigi, daugumoje automobilių rankinis stabdys stabdo galinius ratus ir yra tik itin nedaug išimčių. Labai svarbu, kad šis mechanizmas veiktų tinkamai, nes nuo jo priklauso saugumas. Jeigu įtariate problemą, kuo skubiau registruokitės į servisą, kad bėda būtų išspręsta. 

• Purškiami klijai (specialiai skirti automobiliams)
• Metalinis šepetys arba šlifavimo popierius
• Maskavimo juosta
• Apsauginės pirštinės ir akiniai (nebūtina, bet praverčia)
• Švarus skudurėlis

Lubų klijavimo procesas – žingsnis po žingsnio

1. Pasiruošimas

Prieš pradėdami, pastatykite automobilį gerai vėdinamoje vietoje ir atsilaisvinkite pakankamai erdvės salone, kad galėtumėte prieiti prie atkibusios vietos ir ją prispausti. Dar galite šalimais esančius kraštus apklijuoti maskavimo juosta, kad ant jų nepatektų klijų.

2. Nuvalykite klijuojamos vietos paviršių

Patikrinkite, ar nėra pažeista lubų apdailos plokštė. Jei viskas tvarkoje, senus klijus  ant plokštės pašalinkite vieliniu šepečiu arba šlifavimo popieriumi. Nuvalykite dulkes ir nešvarumus švariu skudurėliu. Tai leis naujiems klijams geriau sukibti. 

3. Užtepkite naujus klijus ir prispauskite lubas

Dabar priglauskite medžiagą, kad matytumėte, jog viskas puikiai sugula ir, kad nėra skylių ar kitų pažeidimų.

Jeigu viskas tvarkoje - pakratykite klijų flakoną ir tolygiai purkškite ant tos vietos, kurią ką tik nuvalėte bei ant medžiagos. Atsargiai prispauskite medžiaginę apdailą prie klijuojamos vietos ir išlyginkite, kad neliktų raukšlių ar burbuliukų. 

Jei klijuojate atkibusias ar nukarusias vietas, po užpurškimo tvirtai prispauskite ir palaikykite apie 60-120 sekundžių.

4. Palaukite, kol klijai išdžius

Rekomenduojamą džiūvimo laiką patikrinkite gamintojo rekomendacijose. Paprastai geriausia šį darbą padaryti dienos pabaigoje, arba savaitgalį kai galite ilgai nebevažiuoti automobiliu. Jei klijus paliksite kietėti bent 12 valandų, rezultatas bus daug geresnis nei jei iš karto leisitės į kelią. 

Dar keletas patarimų

1. Pasirinkite automobiliams skirtus klijus, kad sumažėtų rizika dėl problemos pasikartojimo. 
2. Dirbkite lėtai ir kantriai, kad išvengtumėte nelygumų bei nepadarytumėte nepageidaujamų klaidų.
3. Montavimo metu ir po jo gerai išvėdinkite automobilio saloną.
4. Jei problemos neišnyksta, kreipkitės į specialistus.

Taigi, atsiklijavusių automobilio lubų priklijavimas yra ganėtinai nesunkus „pasidaryk pats“ tipo darbelis, kuris gali būti naudingas automobilio salonui ir draugiškas jūsų piniginei. Svarbu pasiruošti tinkamus įrankius bei neskubėti. Tada rezultatas bus puikus!

Pradėkite atidarydami variklio gaubtą ir surasdami kompresorių. Jis paprastai yra pritvirtintas prie variklio ir varomas diržo. Ant jo neturėtų būti akivaizdžių fizinių pažeidimų, pvz., įtrūkimų, sulūžusių laikiklių ar atsijungusių žarnų. Patikrinkite ir ar pavaros diržas nėra susidėvėjęs ar kitaip pažeistas.

2. Klausykitės ar nėra neįprastų garsų

Užveskite variklį ir įjunkite oro kondicionavimo sistemą maksimaliu režimu. Atidžiai klausykitės kompresoriaus. Veikiantis įrenginys turėtų pradėti dirbti su spragtelėjimu, kai įjungiamas sankabos mechanizmas, bet vėliau turėtų veikti tyliai. Girgždesys, cypimas ar barškėjimas praneša apie problemas.

3. Patikrinkite sankabėlės veikimą

Užvedus variklį ir įjungus AC, stebėkite kompresoriaus priekinę dalį. Įjungus AC, sankabėlė turi pasileisti ir suktis kartu su skriemuliu. Jei sankaba nejuda, patikrinkite, ar ant elektrinės dalies nėra korozijos ar atsipalaidavusių laidų. Taip pat patikrinkite, ar veikia atitinkama saugiklis ar relė.

4. Išmatuokite sistemos slėgį

Jei turite matuoklį, prijunkite jį prie aukšto ir žemo slėgio aptarnavimo angų. Veikiant oro kondicionieriui, palyginkite slėgio rodmenis su tuo, ką deklaruoja gamintojas. Neįprastai žemi arba aukšti rodmenys gali byloti apie kompresoriaus arba kitų sistemos dalių gedimus.

5. Patikrinkite, ar nėra freono nuotėkio

Nuotėkis gali sumažinti kompresoriaus našumą. Patikrinkite kompresoriaus ir žarnų jungtis, ar nėra alyvos likučių. Kai kuriuos nuotėkius galima aptikti tik naudojant UV dažus ir lempą. Tai atlieka profesionalai.

6. Patikrinkite, ar jaučiate šaltą orą

Turbūt geriausias kompresoriaus veikimo apibūdinimas yra iš salone esančių ventiliacijos angų išeinantis oras. Jei AC įjungtas, bet pučia šiltą orą, tai dažnai rodo kompresoriaus gedimą arba kitas kondicionavimo sistemos bėdas.

Dažniausi AC kompresoriaus gedimai

Dažniausi yra šie gedimai:

• Neįsijungia kompresoriaus sankabėlė. Tai elektros gedimas arba susidėvėjimo požymis.
• Kompresorius užstringa, dėl ko nutrūksta dirželis. Dėl to atsiranda trynimosi, girgždėjimo garsai.
• Nuotėkis aplink kompresorių sumažina sistemos slėgį ir vėsinimo efektyvumą, dėl to kompresorius prastai dirba.
• Sugedę vidiniai komponentai skleidžia nemalonius garsus.
• Jeigu sankabėlė „praslysta“, kondicionierius pūs arba nepūs šalto oro (nenuspėjamas veikimas). Tiesa, tada problema gali būti ir su vidiniais AC vožtuvais. 

Ar kompresoriaus keitimas brangus ir kodėl negalima delsti su remontu?

Kompresoriaus keitimas gali būti brangus, palyginti su kitais standartiniais remono darbais. Kaina paprastai priklauso nuo jūsų automobilio markės ir modelio, tačiau detalės ir darbas paprastai kainuos nuo kelių šimtų iki daugiau nei tūkstančio eurų. 

Kompresorius yra sudėtinga detalė, o jo montavimas dažnai reikalauja ir šaldymo agento išsiurbimo bei papildymo, o tai kainuoja papildomai.

Jeigu su remontu delsite, galite prisidaryti papildomų problemų. Aiškiausia bėda – sumažėjęs komfortas, nes karštą dieną nepavyks atsivėsinti. Visgi, ignoruojant šį dalyką bėdų gali kilti ir daugiau. Rizikuojate smarkiais pažeidimais, nes metalo nuolaužos gali patekti į sistemą ir pažeisti kondensatorių ar garintuvą, kuriuos irgi reikės keisti. 

Blogiausias atvejis – žala varikliui, nes kai kurie kompresoriai gali užstrigti ir sulaužyti pagrindinį diržą, o tai jau be galo brangus ir nemalonus remontas kiekvienam savininkui. Dėl to, jei iš specialistų gaunate rekomendaciją remontuoti ar keisti kompresorių, taip ir padarykite!

Bet kokiu atveju, kondicionierių pildyti visada verta, nes tai ne tik padidina komfortą, bet ir apsaugo nuo galimai rimtesnių kompresoriaus ar kitų ventiliacijos sistemos detalių gedimų. Kadangi šį darbą nereikia atlikti dažnai, jo neatidėliokite ir pasirūpinkite užpildymu pirmai progai pasitaikius. Žinodami, kiek freono telpa – protingai valdysite savo išlaidas!

Labai informatyviai apie darbų kokybę bei praeitį nusako automobilio dažų storio įvertinimas. Jeigu sluoksnis per plonas ar per storas – tai nėra geras ženklas. Šiame gide autoaibe.lt ekspertai aptars, koks storis yra standartinis ir ką dar svarbu apie jį žinoti.

Standartiniai dažų sluoksnio storiai

Žinokite, kad yra „normalus“ automobilio dažų storis. Jis dažniausiai yra toks, kokį parenka gamintojas mat automobiliai dažomi konvejeriu, labai tikslia technika ir kėbulą padengiantis sluoksnis yra itin tolygus. 

Dažų storis dažniausiai matuojamas mikronais (μm) - tūkstantosiomis milimetro dalimis.

Gamyklinis dažymas - dauguma naujų automobilių gamyklose padengiami 100–180 mikronų (μm) storio dažų sluoksniu, o prabangesni automobiliai gali turėti ir storesnę dangą. Į bendrą dažų storį įeina trys mažesni sluoksniai

• Grunto sluoksnis: paprastai 20–40 μm. Tai apatinis sluoksnis, kuris dengia metalą, padeda dažams sukibti su kėbulu ir saugo nuo korozijos.
• Bazės sluoksnis: dažniausiai 10–40 μm. Jis suteikia kėbului spalvą.
• Lako sluoksnis: paprastai 40–60 μm. Tai permatomas apsauginis sluoksnis, apsaugantis dažus nuo UV spindulių, oro sąlygų, įbrėžimų ir cheminių medžiagų poveikio.

Jei su specialiu matuokliu matote žymiai didesnį storį, tai gali reikšti, kad automobilis buvo perdažytas ar remontuotas. Ši informacija svarbi, jei ketinate pirkti naudotą transporto priemonę.

Kodėl svarbus dažų storis?

Automobilio dažų storis – tai ne tik skaičius, jis atskleidžia automobilio istoriją. Štai kodėl tai svarbu:

• Apsauga – dažų sluoksnis saugo kėbulą nuo rūdžių, korozijos ir aplinkos poveikio. Per plonas sluoksnis apnuogina metalą, o per storas – neatrodo gražiai bei yra labiau linkęs luptis, trūkinėti. 
• Pardavimo vertė – gamintojo standartą atitinkantis dažų sluoksnis rodo, kad automobilis nebuvo blogai remontuotas ar patekęs į smarkų įvykį. 
• Dėl poliravimo - žinant dažų sluoksnio storį, galima profesionaliai atlikti poliravimą ar korekciją nepažeidžiant dangos.

Kaip išmatuoti dažų storį?

Dažų storis matuojamas specialiu prietaisu – dažų storio matuokliu. Jį paprasta naudoti ir su juo galima greitai patikrinti skirtingas automobilio dalis. Norint gauti tikslius rezultatus:

1. Matavimus atlikite keliose kėbulo vietose.
2. Palyginkite rezultatus – dideli skirtumai gali rodyti buvusius remonto darbus.
3. Ieškokite 100–180 μm.

Patarimai, kaip išlaikyti tinkamą dažų storį

Automobilio dažų sluoksnio apsauga nereikalauja ypatingų priemonių – svarbiausia reguliariai tuo rūpintis ir visada rinktis kokybiškus kėbulo remonto darbus. 

Reguliariai plaukite automobilį, ypač žiemą, kai ant kėbulo kaupiasi kelio druska ir nešvarumai, galintys pažeisti dažų struktūrą. Naudokite švelnias, automobilio dažams pritaikytas valymo priemones ir minkštas kempines ar mikropluošto šluostes, kad nepadarytumėte papildomų įbrėžimų. 

Taip pat verta, pastebėjus atsiradusius įtrūkimus ar dažų netolygumus kuo greičiau pašalinti. Taip problema neturėtų tiek plisti.

Periodiškas apsauginio vaško ar specialios apsauginės dangos naudojimas irgi padeda išlaikyti dažų elastingumą ir blizgesį. Galiausiai, nelaikykite automobilio po medžiais ar kitose vietose, kur ant kėbulo užkristų sakai, paukščių išmatos ar kiti teršalai. Kuo greičiau pašalinkite tokius nešvarumus, nes užsilikę jie gali ėsdinti dažus bei pagreitinti korozijos procesus.

• Freono rūšis (R134a arba naujesnis R1234yf)
• Sistemos užpildymui reikalingas medžiagos kiekis mat kiekviename automobilyje jis skirtingas
• Papildomos paslaugos: sandarumo diagnostika, sistemos vakuumavimas, alyvos ar UV dažų įpylimas, remontas
• Serviso miestas, reputacija ir naudojama technologija

Svarbu atsiminti, kad šiuolaikiniai automobiliai dažniausiai naudoja aplinkai draugiškesnį ir modernesnį R1234yf freoną, kuris yra gerokai brangesnis nei senesnis R134a. 

Kondicionieriaus pildymo kaina Lietuvoje

Vidutinė automobilio oro kondicionieriaus pildymo kaina Lietuvoje šiuo metu svyruoja nuo 40 iki 100 EUR. Tai yra dažniausias kainų intervalas už paslaugą.

Paprastai, R134a freonas kainuoja 4–7 EUR už kiekvieną 100 g, paslaugų kainos prasideda nuo 30–60 EUR už standartinę sistemą mat joje telpa apie 400–800g.

Tačiau, jeigu pildomas R1234yf freonas, tai kainuoja brangiau. Šio agento 100g kainuos 10–20 EUR – daugiau nei kito, tad galutinė suma už paslaugą gali viršyti ir 100 EUR. 

Vėlgi, tai tik orientaciniai įkainiai ir jums reikėtų teirautis kiekvieno serviso individualiai, kad jie pateiktų pasiūlymą arba supažindintų su įkainiais.

Kodėl vienur paslaugos kainuoja brangiau? 

Daug servisų ne tik pildo kondicionierių. Jie atlieka ir patikrą, tad į kainą įtraukiamas sistemos sandarumo tikrinimas ir vakuumavimas. Jis gali kainuoti papildomai. Be to, jeigu tikrinama dėl nuotėkių, specialistai naudos UV dažus arba alyvą, kad aptiktų problemines vietas bei pasiūlytų sprendimus.

Savaime suprantama ir tai, kad didmiesčiuose ar aukštos klasės servisuose, paslaugos kaina paprastai šiek tiek aukštesnė dėl didesnių veiklos kaštų.

Tačiau išlaidos neturėtų jūsų atbaidyti nuo užsukimo į servisą, kadangi važinėjimas su tuščia arba nesandaria kondicionavimo sistema gali baigtis brangiu kompresoriaus, radiatoriaus ar kitų sistemos dalių remontu. Be to, teršiama aplinka, nes nesandari sistema išleidžia freoną į lauką.

Ar dažnai reikia pildyti kondicionierių?

Paprastai – ne. Gamintojai sukuria sandarias sistemas, kurios nepraleidžia nei skysčių, nei dujų. Naujesniems automobiliams rekomenduojama patikrinimą atlikti kas 2-4 metus, o senesniems gali būti naudinga tikrinti ir dažniau. Visgi, dauguma vairuotojų tiesiog važinėja iki tol, kol pastebi susilpnėjusį šaldymą. Kai tai nutinka, nebedelskite ir užsukite į artimiausią servisą ar punktą, kur jums galėtų patikrinti ir papildyti kondicionierių.

Rinkitės tik sertifikuotus servisus, kurie dirba tik su geru freonu ir turi gerą įrangą. Be to, bandydami daryti šį darbą patys, galite apsinuodyti ar tinkamai jo neatlikti. Tai – papildomi rūpesčiai, kurių geriau išvengti. 

Taigi, jau žinote, kaip išsirinkti geriausią alkotesterį internetu. Autoaibe.lt prekių kataloge yra daug „Alcodetector“ ir kitų gamintojų įrenginių. Prekių puslapiuose rasite daug naudingos informacijos, kuri padės rasti tinkamiausią variantą!

Freonas yra bendrinis pavadinimas, dažniausiai naudojamas chemikalų grupei apibūdinti, techniškai žinomai kaip chlorfluorangliavandeniliai (CFC) arba hidrochlorfluorangliavandeniliai (HCFC). 

Šie junginiai yra bespalviai, nedegūs ir būna dujos arba skysčio pavidalu. Freonas yra stabilus įprastomis sąlygomis.

Ši medžiaga geriausia žinoma dėl to, kad yra naudojama šaldymo sistemų, kaip kad oro kondicionierių ir šaldytuvų sistemose. Nors daug cheminių junginių turi freono pavadinimą, automobiliuose labiausiai dabar naudojamas R-134a klasės agentas. 

Freono naudojimas automobiliuose

Automobilių oro kondicionieriai (AC) veikia naudodami freoną. Jūsų automobilio AC sistemoje freonas yra tarsi darbinis skystis, kuris cirkuliuoja per kompresorių, kondensatorių, išsiplėtimo vožtuvą ir garintuvą. Taip jis sugeria ir perduoda šilumą iš automobilio salono į išorinę aplinką, vėsindamas vidų.

Identiškai veikia ir oro kondicionieriai jūsų namuose ar darbe. Vėsinimo ciklas kartojasi, tačiau apkrauna sistemą, jeigu lauke yra labai karšta. Dėl to itin vėsaus režimo įjungimas pilnu pajėgumu didina kuro arba elektros (EV automobiliams) sąnaudas. 

Ženklai, kurie sako, kad reikia freono papildymo

Nors oro kondicionavimo sistemos yra suprojektuotos taip, kad būtų uždaros ir išlaikytų šaldymo agentą daugelį metų, laikui bėgant problemų vis tiek gali atsirasti. Štai keletas dažniausių ženklų, kurie signalizuoja kad reikėtų papildyti freono atsargas ir patikrinti oro kondicionavimo sistemos sandarumą. 

• Silpnas arba šiltas oro srautas - jei iš ventiliacijos angų išeinantis oras nėra toks šaltas kaip anksčiau arba pučiamas tik šiltas oras, gali būti, kad trūksta freono.
• Kompresorius neįsijungia - oro kondicionavimo kompresorius veikia tik esant pakankamam freono slėgiui. Jei sistemos slėgis yra per mažas, kompresorius gali neįsijungti, todėl oro kondicionierius paprasčiausiai neveiks.
• Nuotėkiai - pažiūrėkite, ar aplink oro kondicionavimo žarnų jungtis arba ant žemės po automobiliu nėra dėmių su alyva. Tai gali reikšti, kad šaldymo agentas nuteka.
• Neįprasti garsai - šnypštimas, burbuliavimas ar spragsėjimas, girdimas kai oro kondicionierius įjungtas, gali reikšti būtent šias problemas.
• Nevaldomas įjungimas ir išjungimas - jei oro kondicionierius įsijunginėja ir išsijunginėja, gali būti, kad jam sunku išlaikyti slėgį dėl per mažo šaldymo agento kiekio.

Daugumoje šiuolaikinių automobilių oro kondicionavimo sistema suprojektuota taip, kad bent kelerius metus idealiai veiktų be papildymo. Visgi dauguma vairuotojų be pildymo važinėja net ilgiau. Paprastai freonas pildomas tik aptikus problemą ir patikrinus sistemą.

Freoną pildykite tik pas profesionalus 

Jei vilioja mintis freoną pildyti savarankiškai, tačiau mes to nerekomenduojame. Yra bent kelios priežasties, kodėl reikėtų pildyti pas profesionalus:

1. Patyrę technikai supranta jūsų automobilio kondicionieriaus sistemą ir turi įrankius, reikalingus saugiai išmatuoti lygį, užsandarinti nuotėkius ir papildyti trūkstamą kiekį.
2. Jei jūsų sistemoje trūksta freono, gali būti nuotėkis. Medžiaga yra nuodinga, tad su ja reikia būti atsargiems. Specialistai turi įrankius, kad diagnozuotų ir užsandarintų nuotekius bei pataisytų kitas, galbūt sugedusias dalis.
3. Freonas yra cheminė medžiaga. Netinkamas elgesys su šiomis medžiagomis gali sukelti žalą aplinkai. Nemokant su ja elgtis tiesiog kelsite pavojų sau bei gamtai.
4. Per didelis arba per mažas sistemos užpildymas irgi gali sutrikdyti jos veikimą ir apgadinti kitus komponentus.

Galbūt teko girdėti apie tokį automobilio pakabos komponentą, kaip stabilizatoriaus traukė. Tai yra gana dažnai keičiama ir intensyvią apkrovą patirianti detalė, kuri smarkiai prisideda prie to, kad automobilis būtų gerai valdomas ir stabilus. Apžvelkime, kaip ji veikia ir kaip prailginti jos tarnavimo laiką.

Ką daro stabilizatoriaus traukė?

Stabilizatoriaus traukė sujungia stabilizatorių su pakabos komponentais, pvz., svirtimis arba statramsčiais (dar vadinamais balkiais). 

Traukės paskirtis - perduoti jėgą važiuojant posūkyje. Kai vienas ratas susispaudžia, traukė pasuka stabilizatoriaus strypą ir dalį apkrovos perkelia priešingai pusei. Šis veiksmas gerokai sumažina kėbulo posvyrį, padidina stabilumą ir pagerina galimybę kontroliuoti automobilio kryptį vairu, nes pakaba posūkiuose ir nelygumuose išlieka lygesnė. 

Jeigu yra problemų su traukėmis, girdėsite barškėjimą posūkiuose ir važiuojant per duobes arba smarkiai jausite automobilio posvyrį posūkiuose. Dažniausiai jis pastebimas važiuojant mažesniu greičiu ir(ar) smarkiai sukant vairą. Taip pat traukės „išduoda“, kad yra susidėvėjusios, kai įveikiate gulinčius policininkus.

Kaip prailginti stabilizatoriaus traukės ir kitų pakabos komponentų tarnavimo laiką? 

Jeigu norite prailginti laiką, kiek tarnaus stabilizatoriaus traukės ir kiti pakabos komponentai:

• Reguliariai tikrinkite pakabą; 
• Venkite agresyvaus važiavimo per duobes ar bortelius;
• Pasirinkite optimalų greitį posūkiuose.

Jeigu reguliariai tikrinsite pakabą, galėsite būti užtikrinti, kad guminės dalys nėra pažeistos ir, jog į detalės vidų nepateko drėgmės ar šiukšlių. Taip pat, kai girdite barškesius bei kitus pašalinius garsus, neatidėliokite vizito į servisą. Pernelyg ilgai važinėdami su pažeistais komponentais, rizikuojate sukelti itin didelę apkrovą ir kitoms detalėms. Dėl to pagreitės ir jų dėvėjimasis ir galutinio remonto sąmata bus itin aukšta. Jei kartu su traukėmis reikės keisti ir aibę kitų komponentų, remonto kaina išaugs 2-3 kartus. 

Kodėl stabilizatoriaus traukės keičiamos poromis?

Meistrai ir profesionalūs mechanikai paprastai keičia stabilizatoriaus traukes poromis, kad būtų užtikrintas tolygus valdymas ir komponentų ilgaamžiškumas. Pakeitus tik vieną traukę, gali atsirasti netolygi apkrova ir tada, kitoje pusėje esanti traukė iš rikiuotės vis vien išeis daug greičiau nei tikėtumėtės. 

Vertinant objektyviai, net kokybiškos traukės nėra labai brangios, todėl keičiant abi, sumažėja perteklinio darbo sąnaudos ir užtikrinama geriausia pakabos geometrija. Trumpiau tariant – taip daryti ir protingiau, ir finansiškai naudingiau!