Patarimai

2024-04-15
Kuro filtras – kada keisti?

Turint transporto priemonę, dėmesio reikia daugeliui komponentų. Tarp jų, kuro filtrui tenka itin svarbus vaidmuo. Ši, nors ir dažnai nevertinama dalis yra kone gyvybiškai svarbi vidaus degimo variklio darbui ir efektyvumui. Žinodami, apie jo paskirtį, savybes, ženklus, kurie praneša, jog jį reikia pakeisti, galite išvengti brangiai kainuojančio remonto ir užtikrinti, kad jūsų transporto priemonė važiuos sklandžiai. Savo automobiliui tinkamąkuro filtrą galite įsigyti tiesiog internetu.

Kas yra kuro filtras? Kokia jo paskirtis?

Degalų arba kuro filtras yra labai svarbi transporto priemonės kuro perdavimo sistemos sudedamoji dalis. Ji skirta iš degalų surinkti purvą, šiukšles ir kitus teršalus prieš jiems patenkant į variklį.

Filtravimo procesas yra labai svarbus siekiant apsaugoti jautrias variklio dalis. Ypatingai nuo filtro priklausomi yra purkštukai, kuriems tarša ir priemaišos kure – labai kenksmingos. Tad filtras saugo nuo pažeidimų ir nusidėvėjimo. Degaluose esanti ir neišvalyta tarša gali užkimšti ir pažeisti šias sudedamąsias dalis, todėl, dėl prastos filtro būklės arba savalaikio jo nekeitimo, sumažėja variklio našumas, padidėja degalų sąnaudos ir neišvengiamu pasidaro brangiai kainuojantis remontas.

Surinkdamas priemaišas bei taršą, kuro filtras ne tik gerina degalų vartojimo statistiką, bet ir prailgina variklio tarnavimo laiką.

Kur mano automobilyje yra kuro filtras?

Konkreti kuro filtro vieta gali skirtis priklausomai nuo automobilio markės ir modelio. Paprastai jis būna degalų tiekimo vamzdyne, tarp bako ir variklio arba pačiame kuro bake.

Daugelyje šiuolaikinių transporto priemonių degalų filtras yra kuro siurblio mazgo dalis. Jis gali būti randamas pačio bako viduje (jeigu tai – benzininis variklis), todėl jis sunkiau pasiekiamas paprastos apžiūros metu arba garažo sąlygomis, pačiam vairuotojui. Tam reikia gana gerų žinių bei įrangos. Visgi toks filtras dažniausiai yra nekeičiamas.

Transporto priemonėse su išoriniu degalų filtru (dažniausiai tai yra dyzeliniai varikliai), filtras paprastai montuojamas prie važiuoklės, dugne arba šalia degalų bako.

Dažniausios kuro filtrų problemos

Nors tai yra pakankamai specifinė automobilio dalis, ji patiria įvairias įtampas ir gali būti pažeidžiama skirtingais būdais. Apžvelkime dažniausias šiuolaikinių automobilių kuro filtrų problemas, kurios aktualios ir dyzeliams, ir benzinams:

  • Užsikimšimas. Laikui bėgant kuro filtrai gali užsikimšti kietosiomis dalelėmis, todėl sumažėja kuro srautas, patenkantis į variklį ir tuo pačiu sumažėja jo našumas. (nėra galios + auga kuro sąnaudos)
  • Tarša. Daugiausiai vanduo ir rūdžių dalelės iš koroduojančio degalų bako gali užteršti degalus, todėl, jei filtras neveikia tinkamai, vanduo bei rūdys keliaus po sistemą ir pažeis variklį.
  • Nusidėvėjimas. Degalų filtrai dėvisi. Jie turi ribotą tarnavimo laiką ir jei nėra keičiami, gali atsirasti nesandarumų, dėl kurių sumažėja slėgis sistemoje ir krenta variklio našumas.
  • Prastų degalų sukeltos problemos. Dėl prastos kokybės kuro, kuris yra pilamas į baką, filtras gali ir labiau, ir greičiau užsikimšti, todėl jį reikia dažniau keisti. Visada pilkite kurą tik iš oficialių degalinių.

Kaip dažnai reikia keisti kuro filtrą?

Intervalas, kaip dažnai reikėtų keisti filtrą, gali labai skirtis priklausomai nuo pačio automobilio, jo variklio, jūsų įpročių ir važiavimo sąlygų. Paprastai tikrai atsargiai elgsitės jį keisdami kas 50 000-80 000 km. Su dauguma automobilių toks intervalas yra tikrai optimalus.

Tačiau transporto priemonėms, eksploatuojamoms atšiauriomis sąlygomis, kai degaluose yra daugiau teršalų, filtrą gali tekti keisti dažniau. Tas pats galioja ir su itin galingų automobilių varikliais. Galite pasitarti su gamintojo atstovais bei specialistais, dirbančiais servisuose.

Techniniai skirtumai tarp dyzelinio ir benzininio kuro filtro

Dyzelinių ir benzininių degalų filtrų paskirtis yra ta pati, tačiau jų konstrukcija ir darbo sąlygos labai skiriasi. Taip yra dėl gana paprasto dalyko - visiškai skirtingų degalų fizikinių ir cheminių savybių.

Dyzelinių degalų filtrai turi būti pritaikyti darbui daug didesniame slėgyje. Dažnai jis svyruoja tarp 4-30 barų, nes dyzelinis agregatas dirba esant labai aukštam suspaudimui. Tokiuose filtruose taip pat yra vadinamieji vandens separatoriai, kurie pašalina vandenį iš degalų, taip užkirsdami kelią mikrobų dauginimuisi ir korozijos plitimui visoje sistemoje.

Benzino degalų filtrai veikia esant mažesniam slėgiui. Paprastai jis yra apie 3-5 barus. Benzininių variklių kuro filtrai skirti kietosioms dalelėms filtruoti ir vandens neatskiria. Šie skirtumai pabrėžia, kaip svarbu naudoti tinkamo tipo filtrą, kad būtų užtikrintas optimalus variklio darbas ir ilgaamžiškumas.

2024-04-15
Kas yra automobilio transmisija?

Žodis transmisija yra girdėtas ir daugiau mažiau žinomas kiekvienam automobilio vairuotojui(-ai) ar šeimininkui(-ei). Tai yra vienas svarbiausių komponentų ir būtinų sistemų automobilyje su vidaus degimo varikliu. Iš tiesų tai yra daug skirtingų transmisijų tipų: mechaninė, automatinė, pusiau automatinė ir kiti tipai. Tam, kad galėtumėte džiaugtis puikiai veikiančiu ir tarnaujančiu automobiliu, reikia žinoti apie transmisijos paskirtį, ypatumus, gedimus, diagnostiką ir ne tik. Visa tai apžvelgsime šiame straipsnyje

Kas yra transmisija automobilyje ir kas ją sudaro?

Paprastai transmisija vadinama pavarų dėžės ir sankabos sistema bei pusašiai arba kardaninis velenas. Tai – mechanizmų visuma, atsakinga už galios perdavimą iš variklio į ratus.

Transmisija leidžia vairuotojui, kontroliuojamu būdu valdyti transporto priemonės galios perdavimą į ratus. Jei transmisijos nebūtų, automobilis negalėtų efektyviai judėti.

Transmisija paprastai veikia pavarų (pakopų) principu. Žemesnės pavaros suteikia reikiamą, aukštesnį sukimo momentą, kad būtų galima įgreitėti bei pajudėti iš vietos, o aukštesnės pavaros leidžia greičiau suktis, efektyviau panaudoja variklio galią, nors vysto mažesnį sukimo momentą.

Transmisija paprastai yra sujungta su varikliu ir varančiaisiais ratais. Jeigu pastebėsite, jūsų salono centre, ten, kur yra pavarų perjungimo svirtis arba mechanizmas (jei jis centre), eina vidutinio pločio iškilumas. Jeigu automobilyje yra kardaninis velenas, jis vadinamas transmisijos tuneliu. Būtent šioje vietoje ir yra pagrindiniai šios sistemos komponentai.

Mechaninė pavarų dėžė – transmisija

Mechaninė pavarų dėžė pažįstama ir vis dar naudojama didžiosios dalies vairuotojų automobiliuose. Čia pavarų perjungimo procesą valdo pats vairuotojas. Spaudžiant sankabos pedalą, galima perjungti bėgius su svirtimi, esančia po ranka. Nors tai leidžia labiau jausti automobilį ir gauti ypatingą vairavimo malonumą, tačiau tai reikalauja įgudimo bei didesnės koncentracijos iš vairuotojų.

Šių tipų pavarų dėžes sudaro krumpliaračių/smagračių rinkinys, išdėstytas išilgai, vadinamųjų įėjimo ir išėjimo velenais. Įmynus sankabos pedalą, transmisija naudoja smagratį, prispaudžiamąjį diską ir sankabą variklį „atjungti“ nuo transmisijos, ir vėl juos „sujungti“, kai parenkamas bėgis.

Pagrindinis smagratis ir prispaudimo plokštė yra sujungti su varikliu. Sankaba yra tarp jų ir būna sujungta su įėjimo velenu. Įminti sankabą reiškia atleisti slėgio plokštelę, kuri atjungia sankabą nuo variklio. Kiekvieną kartą, prieš perjungiant pavarą pirmiausia reikia paspausti sankabą, kad susikurtų sąlygos, leidžiančios keisti pavarą.

Svarbu paminėti, kad mechaninė pavarų dėžė leidžia taupiau naudoti kurą, tačiau nebūtinai, nes tam įtakos taip pat turi vairavimo stilius.  

Automatinės transmisijos ir jų tipai

Automatinė transmisija beveik visiškai eliminuoja poreikį iš vairuotojo rūpintis pavarų perjungimu. Automatizuotos ir kompiuteriniu būdu, robotizuotos arba mechaniškai valdomos sistemos pačios parenka bėgį, o vairuotojui tereikia tik parinkti važiavimo režimą, pvz., (D – į priekį, R – atbulinis bėgis ir pnš.). Svarbu paminėti, kad moderniuose automobiliuose su automatine transmisija įmanoma bėgius perjunginėti ir rankiniu būdu, tačiau vis tiek nereikės minti sankabos, nes tai daro pati pavarų dėžė.

Moderniuose automobiliuose, automatinė pavarų dėžė su specialiais sensoriais stebi transporto priemonės greitį ir variklio sūkius (RPM) ir bėgius keičia elektroninio valdymo bloko (ECU) pagalba. Tačiau veikimo niuansai dar skiriasi, priklausomai nuo transmisijos tipo.

Dvigubos sankabos transmisija.

PDK, DSG, DCT – visa tai yra tik technologiniai trumpinti pavadinimai tam pačiam sprendimui – dviejų sankabų automatinei greičių dėžei. Čia sankaba naudoja dvi sankabas, kad galėtų itin greitai bei sklandžiai perjungti bėgius. Ši technologija, maždaug 2000-ųjų viduryje paplito automobiliuose ir kone viena pati padarė automatines transmisijas daug patrauklesnėmis.

Tokioje pavarų dėžėje yra du pavarų komplektai, dažniausiai išskirstomi į nelyginių (ir atbulinės) ir lygines grupes. Tai bus, kad vienoje grupėje rasite 1-3-5-7 bėgius, o kitoje 2-4-6 ir R.

Viena sankaba bus atsakinga už nelyginės grupės pavarų jungimą, o kita – už lyginės lyginės. Sistema visada yra paruošusi artimiausią bėgį. Tai reiškia, kad kai važiuojate 3 bėgiu, transmisija laiko paruošusi tiek 2, tiek 4 bėgį. Perjungimas dėl to trunka tik kelias sekundės dalis. Pavyzdžiui, naujausios Porsche PDK transmisijos bėgį perjungia per 0,1 sekundės.

Dėl šios priežasties DCT pavarų dėžės taupiai naudoja degalus, tačiau automobiliai su jomis kainuoja kiek daugiau, o remontai – labai brangūs bei sudėtingi.

Tiptronic/Steptronic transmisija

Tiptronic ir Steptronic yra automatinės pavarų dėžės, kuriose pavaras galima perjungti ne tik automatiniu, bet ir rinktis rankiniu būdu, nenaudojant sankabos pedalo. Tiptronic yra siejama su Porsche bei Audi automobiliais, o Steptronic - su BMW. Tai tik skirtingas pavadinimas, bet ta pati technologija.

Čia pavarų perjungimui naudojamas torque (sukimo momento) keitiklis, o ne sankaba.

CVTtransmisija

Toyota, Lexus, Nissan ir Subaru vairuotojams puikiai pažįstama gali būti CVT, kitaip dar vadinama bepakopė kintama transmisija. Ją labai lengva pažinti tiek keleiviams, tiek vairuotojams, kadangi nėra jokio su pavarų perjungimu susijusio sukimo momento bei galios pasikeitimo.

CVT veikia su skriemulių sistema, todėl greitėjimas yra pastovus, nevyksta joks bėgių perjungimas. Tai padidina variklio efektyvumą ir našumą judant nedideliais greičiais, tačiau nesuteikia tokio dinamiškumo itin greitam važiavimui.

Torque converter arba sukimo momento keitiklio transmisijos

Tokios automatinės pavarų dėžės yra labai populiarios. Jose naudojamas sukimo momento keitiklis, kuris pakeičia rankinę sankabą ir perduoda variklio galią į pavarų dėžę. Skystas jungimo mechanizmas stengiasi sklandžiai didinti sukimo momentą automobiliui greitėjant ir leidžia galią perduoti efektyviai įvairiomis važiavimo sąlygomis.

Dažniausios transmisijos problemos ir kaip jas pažinti?

Atskirkime dažniausiai pasitaikančias mechaninių ir automatinių transmisijų problemas bei kaip jas pažinti.

Mechaninė transmisija

  1. Sudėtinga perjungti pavaras. Jeigu jaučiate pasipriešinimą iš svirties arba sankabos, arba atmetimą perjungiant pavaras, tai gali reikšti, kad sankaba susidėvėjo, arba, kad yra problema su pavarų sinchronizatoriumi.
  2. Griežimo ir džeržgimo garsai perjungiant pavaras. Jeigu perjungiant bėgius girdimi tokie garsai, tai gali reikšti, kad sankaba ne iki galo atsijungia arba susidėvėjo sinchronizatoriai.
  3. Nušokanti pavara. Netikėtai dingęs bėgis dažnai rodo, kad susidėvėjo krumpliaračiai arba pažeistas pats perjungimo mechanizmas.
  4. Sankabos problemos. Jei variklio sūkiai didėja, bet greitis ne, tai rodo, kad sankaba susidėvėjo. Ją reikia pakeisti.

Automatinė transmisija

  1. Lėti perjungimai. Jeigu perjungiant iš P į D arba R, pastebimas vėlavimas ir delsimas, tai gali reikšti problemą su transmisijos skyčsiu arba kitais vidiniais komponentais.
  2. Netinkamas dėžės darbas. Kai pavarų dėžė netikėtai perjungia bėgius arba neperjungia bėgių, smūgiuoja, tai gali nutikti dėl susidėvėjusių vidinių komponentų arba mažo skysčio lygio, slėgio nuotėkio iš sistemos.
  3. Alyvos nuotėkis. Jį lengva pastebėti. Po automobiliu esančios raudono ar rudo skysčio balos yra aiškus transmisijos skysčio nuotėkio požymis. Tai – rimta problema, kurią būtina iškart spręsti, nes sistema be skysčio labai greitai dėvisi ir didėja pažeidimo rizika.
  4. Įspėjamosios lemputės ant skydelio. Įspėjamoji transmisijos arba Check Engine lemputė gali užsidegti dėl įvairių transmisijos problemų, todėl būtina atlikti diagnostinį patikrinimą.
  5. Smūgiavimas. Staigus ir grubus, smūgiuojantis pavarų perjungimas gali reikšti, kad galbūt sugedo sankaba, užsiteršė transmisijos skystis ar atsirado problemų su solenoidais.
  6. Neįprasti garsai. Jie, sklindantys iš transmisijos srities, gali būti mechaninio nusidėvėjimo arba žemo skysčio slėgio požymis.

Automatinėms transmisijoms būtina diagnostika ir profesionali priežiūra.

Kaip prailginti automobilio transmisijos tarnavimo laiką?

Turime keletą patarimų, kaip galite prailginti bet kokios automobilio transmisijos tarnavimo laiką bei apsisaugoti nuo brangiai kainuojančių ir sudėtingų remonto darbų.

Visų pirma, laiku keiskitetransmisijos alyvą/skystį. Paprastai keitimo intervalas skiriasi, priklausomai nuo automobilio ir dėžės tipo, tačiau tai reikės atlikti maždaug kas 50 000 - 120 000 km. Visada pirkite ir naudokite tik patikimų gamintojų skysčius.

Bėgius perjunkite švelniai (ypač aktualu mechaninei transmisijai). Su automatine pavarų dėže, į parkavimo padėtį perjunkite tik pilnai sustoję. Neperjunginėkite krypties pavarų, kol automobilis pilnai nesustojo. Taip pat, ribokite staigius, sportinius perjungimus, jeigu tai nėra sportinis automobilis. Tokiu būdu prailginsite transmisijos resursą ir tarnavimo laiką.

2024-04-15
Kas yra gofra?

Tiems, kas domisi automobiliais ir ypač išmetimo sistemomis, gali būti girdėtas terminas gofra. Nors tai yra ir kalboje naudojamas bendrinis terminas, skirtas apibūdinti bet kokį gofruotą elementą, automobilių sferoje jis apibūdina specifinį išmetimo sistemos elementą. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra gofra, kam ji skirta ir kitus svarbiausius dalykus.

Kas yra gofra?

Taisyklingoje lietuvių kalboje gofra yra vadinama lanksčia duslintuvo jungtimi.

Tai yra labai svarbi transporto priemonės išmetimo sistemos dalis, skirta variklio ir išmetimo sistemos vibracijai ir judesiams sumažinti bei sugerti. Gofros pavadinimą ši dalis gavo dėl to, kad dažniausiai yra pagaminta iš lanksčios vamzdžio dalies. Tik ta dalis būna apjuosta metaliniu korpusu. Gofra arba lanksti duslintuvo jungtimi kompensuoja variklio judesius ir apsaugo išmetimo sistemą nuo streso ir dėl to galimų pažeidimų.

Jeigu gofros nebūtų, duslintuvas tikrai greitai įtrūktų, kadangi didelės jėgos bei viracijos lankstytų vamzdį. Kiekvieno automobilio išmetimo sistema yra skirtinga, todėl skiriasi ir lanksti duslintuvo jungtis. Aišku, specialistai servisuose gali pakeisti ir privirinti ne oficialaus gamintojo, bet panašiai atrodančią detalę, todėl atliekant remontą ji dažniausiai išimama ir matuojama iš naujo.

Dalies lankstumas leidžia išmetimo sistemai veikti tyliau. Dėl to, kad kompensuojamos vibracijos, sistema yra patvaresnė, mažėja ir dėl vibracijos ir/ar šiluminio streso atsirasti galinčių įtrūkimų bei lūžių rizika.

Kodėl reikia gofros keitimo bei remonto?

Lanksčiąją išmetimo jungtį būtina pakeisti ir remontuoti, kai ji susidėvi arba atsiranda korozijos požymių, arba vizualiai matosi pažeidimai.

Dėl gofros problemų gali atsirasti išmetimo dujų nuotėkis. Sandarumą praradusi sistema ir nebesugeriamos vibracijos skleidžia didelį triukšmą, didina kuro sąnaudas ir galima jausti net sumažėjusį našumą bei dinamiškumo stoką.

Negalima pamiršti ir to, kad išmetamųjų dujų nuotėkis kelia pavojų sveikatai, nes į automobilio saloną patenka kenksmingų dujų, jų taip pat daug daugiau atsiranda prie automobilio, tad labiau kenkiama tiems, kas yra aplink.

Vadinamosios gofros taip pat dėvisi, tad per ilgą eksploatavimo laiką gali reikėti jas pakeisti. Tai nėra labai brangios detalės ar sudėtingas remontas specialistams, tačiau būtina rasti patikimus meistrus, kad virinimas ir tvirtinimas būtų padarytas kokybiškai, sistema išliktų sandari, o detalė tarnautų ilgai.

Kur rasti gofrą automobilyje?

Daugumoje transporto priemonių lanksti duslintuvo jungtis yra išmetimo sistemoje, tarp kolektoriaus ir po automobiliu esančių išmetimo komponentų, pavyzdžiui, katalizatoriaus ir duslintuvo.

Jos vieta yra strategiškai svarbi, kad būtų galima absorbuoti variklio vibracijas, judėjimą ir šiluminį sistemos plėtimąsi, kuris labiausiai pasireiškia prie variklio, nes ten temperatūra yra aukščiausia. Norėdami rasti gofrą, turite pakelti automobilį ant keltuvo arba užvažiuoti ant duobės ir sekti išmetimo sistemą nuo kolektoriaus tolyn, kur rasite lankstų segmentą, vadinamą gofra. Ji paprastai būna nuo 40 iki 60 mm skersmens ir nuo 120 iki 300 mm ilgio.

2024-04-15
Kaip nuorinti kuro sistemą dyzeliniame automobilyje?

Dyzelinių automobilių savininkai turėtų žinoti apie nuorinimą. Šis procesas gali būti reikalingas po tam tikro remonto arba net tada, kai automobilio kuro bakas visiškai ištuštinamas. Apžvelgsime, kam tas nuorinimas reikalingas, kada jo reikia bei kaip tai padaryti.

Kodėl dyzeliniame automobilyje gali reikėti nuorinimo?

Dyzeliniame automobilio variklyje gali prireikti degalų sistemos nuorinimo, kai joje atsiranda oro burbulų. Pastarieji gali sutrikdyti degalų srautą ir sumažinti slėgį, būtiną sklandžiam variklio darbui.

Toks poreikis dažnai atsiranda atlikus degalų sistemos techninės priežiūros darbus, pavyzdžiui, pakeitus degalų filtrą arba visiškai ištuštinus degalų baką. Dėl šių procesų į sistemą gali patekti oro, dėl ko sumažėja variklio našumas, pasidaro sunku užvesti arba variklis nuolat gesta bei nedirba tolygiai.

Kuro sistemos nuorinimas yra labai svarbi procedūra, kurios metu pašalinamas oras ir užtikrinama, kad į variklį patektų grynas dyzelinas, taip apsisaugant nuo nemalonių ar pavojingų situacijų kelyje bei išvengiant trūkčiojimų ar kitų problemų.

Šis procesas yra labai svarbus dyzelinio variklio sveikatai ir ilgaamžiškumui palaikyti. Turbūt niekam nėra paslaptis, kad suprastėjęs kuro tiekimas yra žalingas beveik kiekvienam variklio mazgui.

Ženklai, kad reikia nuorinti kuro sistemą

Norint, kad dyzelinis variklis dirbtų optimaliai ir efektyviai, labai svarbu žinoti, kada reikia išleisti orą iš kuro sistemos.

Pagrindiniai ženklai, kurie išduoda apie šio darbo poreikį:

  • Sunku variklį užvesti – visas procesas trunka gerokai ilgiau nei įprastai arba reikia kelių bandymų.
  • Variklis užgęsta netrukus po užvedimo arba veikia netolygiai - tai taip pat gali reikšti, kad degalų sistemoje yra oro (viena iš galimų priežasčių)
  • Pastebimas variklio galios sumažėjimas ir išaugusios kuro sąnaudos – ypač pastebimas tada, kai bandote greitėti arba prikraunate automobilį didesniu svoriu, gali reikšti, kad oro burbuliukai trukdo degalų srautui.
  • Neįprastas kuro siurblio keliamas triukšmas – jei girdite tokį garsą, kuris panašus į tai, kad siurblys dirba labai sunkiai, taip pat gali pranešti, jog reikia nuorinimo.

Neignoruojant šių problemų ir nedelsiant jas sprendžiant – kuo greičiau išleidus orą iš kuro sistemos, galima išvengti rimtesnių problemų. Tai nesunkiai atliks „Autoaibės“ automobilių priežiūros centro specialistai adresu Klaipėda, Minijos g. 169D (tel. nr. +37046366563) arba beveik bet kuris kitas servisas, dirbantis su varikliais ir kuro sistema.

Gidas, kaip nuorinti kuro sistemą dyzeliniame automobilyje

Tiesa, svarbu paminėti tai, kad nuorinti kuro sistemą dyzeliniame automobilyje galite ir patys. Nors konkretus procesas gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo automobilio markės ir modelio.

Tačiau bendrai procesas, su dauguma automobilių galima viską padaryti ir paprastai, tiesiog kelis kartus įjungiant bei išjungiant degimą. Taip pat galima prijungti kuro siurblį prie elektros srovės, kad jis pats išstumtų orą. Jeigu tai darysite rankiniu būdu:

  1. Raskite kuro siurblį. Pradėkite nuo to, kad atidarę kapotą rastumėte degalų siurblį ir degalų sistemos oro išleidimo vožtuvėlį. Jeigu nerandate patys, internete tikrai pilna nuotraukų su informacija.
  2. Pasiruoškite nuorinimui. Po varikliu patieskite daug laikraščių arba paguldykite didelį dubenį, kad būtų galima surinkti išsiliejusį dyzeliną. Pasirūpinkite, kad vieta būtų gerai vėdinama ir nebūtų gaisro pavojaus.
  3. Atlaisvinkite oro išleidimo vožtuvėlį. Naudodami atitinkamą įrankį šiek tiek atlaisvinkite degalų siurblio arba filtro korpuso oro išleidimo vožtuvą.
  4. Pradėkite pumpavimą. Rankiniu būdu pumpuokite degalus naudodami arba kelioms sekundėms pasukite variklį su starterio pagalba. Stebėkite, ar iš oro išleidimo angos neišsiveržia su oro burbuliukais susimaišę degalai.

Kai pamatysite tolygią degalų srovę be oro burbuliukų, tvirtai vėl užsukite vožtuvą. Tada vėl galite pamėginti užvesti automobilį, kad patikrintumėte ar nėra dyzelino nuotėkio. Gali prireikti kelių bandymų, kol variklis pradės dirbti ir vestis sklandžiai, nes iš sistemos bus išstumtas likęs oras. Išlikite kantrūs.

P.S. Norint išvengti starterio pažeidimų, labai stipriai patariame nuorinti tik užvedus variklį.

2024-03-26
Kokią antikorozinę dangą rinktis?

Rūdys ir korozija - nuolatiniai iššūkiai visiems Lietuvoje važinėjantiems automobiliams bei jų šeimininkams. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė yra didelė investicija, apsaugoti jos kėbulą ir dugną nuo korozijos yra labai svarbu. Deja, daug vairuotojų tam skiria per mažai dėmesio ir korozija tampa rimta problema, kurios tvarkymas kainuoja labai brangiai arba pasidaro visai nebeįmanomas. Tinkama antikorozinė danga ne tik išsaugo jūsų transporto priemonės išorės grožį, bet ir užtikrina jo ilgaamžiškumą, leidžia išlaikyti perpardavimo vertę. Visiems, kas nenori susidurti su korozija ant kėbulo ir dugno, turime patarimų.

Kas apskritai yra korozija ir kaip ji veikia automobilį?

Korozija - laipsniškas medžiagų irimas dėl cheminės ir/ar elektrocheminės reakcijos su aplinka. Tai yra bėda, dažnai kankinanti metalą, kuris yra pagrindinė automobilio kėbulo sudedamoji dalis. Pagrindinė transporto priemonių korozijos priežastis – neigiamas drėgmės ir iš aplinkos kliūvančių teršalų poveikis. Pažeistas metalas oksiduojasi, rūdija ir jo būklė tik blogėja. Tai ne tik pažeidžia transporto priemonės konstrukcijos vientisumą (atsiranda iškilumų, nutrupėjimų ar net skylių), bet ir gali gerokai sumažinti jos perpardavimo vertę. Supratimas apie korozijos mechaniką yra pirmasis žingsnis renkantis tinkamą apsauginę dangą, nes leidžia transporto priemonių savininkams apsisaugoti nuo galimos žalos dar prieš jai atsirandant.

Elektroninėje parduotuvėje autoaibe.lt jūs galite įsigyti pačių įvairiausių antikorozinių dangų savo automobiliui. Kataloge yra: universalios dangos dugnui bei arkoms, apsauginė danga slenksčiams, danga ertmėms, antikoriziniai vaškai bei gruntai, bituminio pagrindo danga, uždažoma danga, uždengimo plėvelė bei daug kitų. Tarp asortimento rasite MOTIP, DINITROL, BRUNOX, NOVOL ULTRA, SOLL ir kitų gamintojų – labai aukštos kokybės produktus. Visus juos renkasi tiek automobilių mylėtojai, tiek remonto srities lyderiai iš autoservisų ir kėbulo dirbtuvių.

Kas labiausiai iššaukia automobilio kėbulo koroziją?

Bene dažniausias korozijos kaltininkas Lietuvoje yra kelių druskos, kurią kelininkai barsto kone visą šaltąjį sezoną, ir nuolatinių oro sąlygų pokyčių derinys.

Kelių druska, kuri plačiai naudojama šaltesnio klimato šalyse ledui ir sniegui tirpdyti, gerokai pagreitina rūdžių atsiradimo procesą, nes sumažina vandens užšalimo temperatūrą ir palengvina rūdžių susidarymą.

Be to, nedideli įbrėžimai ar įlenkimai ant automobilio dažų atidengia po jais esantį metalo pagrindo sluoksnį, todėl nebelieka tos apsaugos, kuri gina nuo korozijos. Pajūrio aplinka taip pat prisideda prie spartesnio korodavimo. Jūros ore esančios druskos taip pat pagreitina oksidacijos procesą. Reguliari techninė priežiūra, įskaitant plovimą ir vaškavimą, gali apsaugoti nuo rūdžių, tačiau joms prasimušus į paviršių, rūdijimas gali greitai pažeisti automobilio konstrukcijos vientisumą.

Antikorozinės dangos ir jų tipai

Kaip jau pristatėme, automobilių savininkai mūsų el. parduotuvėje gali įsigyti skirtingų tipų antikorozines dangas. Kiekvienas produktas turi savų privalumų.

Skvarbi antikorozinė danga erttmėms

Apsauginė danga, kuri išstumia drėgmę, gerai drėkina dalinai surūdijusį paviršių. Naudojama naujų ir naudotų automobilių dalių padengimui ten, kur sunku prieiti arba neįmanoma iki galo išvalyti. Ši priemonė dalis padengia labai ilgaamže, vaško pavidalo, gelsvos spalvos plėvele, kuri stabdo koroziją. 

Kėbulo apsauginė danga

Daug kur žinoma gravitekso pavadinimu. Ši danga saugo nuo įprastų grėsmių - kelio druskų, smėlio, žyvro ir kitų pažeidimų. Didelis privalumas, kad šią dangą galima dažyti įvairiais dažais po to, kai ji išdžiūva. 

Cinko danga

Cinko danga yra pirminė apsauga, naudojama automobilių kėbulams padengti. Cinkas koroduoja vietoje dengiamo metalo ir apsaugo pagrindinį paviršių nuo rūdžių. Dažniausiai pats automobilis iš gamyklos išvažiuoja su cinko danga, tačiau yra ir apsauginių cinko gruntų bei dangų su cinko priedu, kurias galite užpurkšti.

Epoksidinis gruntas

Ši priemonė veikia kaip tvirtas barjeras, apsaugantis automobilio kėbulą ir jo dalis nuo korozijos, cheminių medžiagų ir UV spindulių. Šios dangos, sudarytos iš dervos ir kietiklio, stipriai prilimpa prie paviršių ir gerai jį apsaugo. Epoksidinės dangos mėgstamos dėl ilgalaikio poveikio.

Poliuretaninė danga

Tokio tipo dangos ir lengvai pritaikomos, ir labai patvarios. Dėl atsparumo tai yra idealus pasirinkimas transporto priemonėms, kurios daug važinėja arba juda sudėtingomis sąlygomis. Poliuretano dangos taip pat nebijo UV spindulių, todėl transporto priemonės išvaizda laikui bėgant išlieka nepriekaištinga. Dėl lankstumo PU danga gali atlaikyti temperatūros svyravimus nesutrūkinėdama.

Bituminė danga dugnui

Tai yra apsauginis sandariklis, kuriuo dengiamas automobilio dugnas, siekiant apsaugoti jį nuo rūdžių ir korozijos. Danga yra sudaryto iš bitumo. Tai yra šalutinis produktas, gaunamas iš naftos distiliavimo. Jis pasižymi puikiomis hidroizoliacinėmis savybėmis bei puikiai prikimba prie paviršiaus. Užtepus ar užpurškus tokią dangą ant automobilių kėbulų, ji sudaro tvirtą, lankstų sluoksnį, kuris saugo metalą nuo drėgmės, druskų ir kitų kelyje dažnai pasitaikančių koroziją sukelti galinčių elementų.

Keraminė dažų (lako) apsauga 

Keraminės dangos išpopuliarėjo dėl to, kad kėbulą padengia kietu, apsauginiu sluoksniu bei saugo nuo įbrėžimų, purvo ir vandens. Nors tai nėra tradicinė antikorozinė danga, hidrofobinės keramikinės dangos savybės gerokai sumažina dažų ar lako pažeidimo riziką. Ši priemonė taip pat apsaugo nuo UV spindulių, cheminių dėmių.

Geriausios antikorozinės dangos pasirinkimas

Rinkdamiesi antikorozinę dangą, negalvokite tik apie kainą ir gamintojo vardą. Turėtumėte atsižvelgti ir į keletą techninių faktorių, kad pasirinktumėte geriausią apsaugą savo transporto priemonei.

Visų pirma, dangos pasirinkimas dažnai priklauso nuo transporto priemonės tipo ir jos paskirties. Pavyzdžiui, visureigiams ar itin daug kilometrų važiuojančioms priemonėms poliuretano dangos savybės gali praversti labiau. Na, o klasikiniams arba itin išskirtiniams automobiliams naudingesnės keraminės dangos, nes rūpinasi ne tik apsauga nuo korozijos, bet ir grožiu.

Antras dalykas – dangos ilgaamžiškumas ir jai reikalinga priežiūra. Kai kurias dangas, pavyzdžiui, keramines, nors ir užtikrinama puiki apsauga, gali reikėti dažnai dengti pakartotinai arba atlikti specialią priežiūrą. Epoksidinės dangos taip daug prižiūrėti nereikia.

Galiausiai - dangos kaina gali labai skirtis. Tačiau svarbu galvoti ne tik apie flakono ar kibirėlio kainą, tačiau ir naudą ilguoju laikotarpiu. Naudos ir išlaidų santykis yra tai, kas turėtų daryti didžiausią įtaką pasirinkimui. Vėlesni perdažymai, detalių keitimai ir sumažėjusi transporto priemonės vertė gali atsieiti tikrai daugiau nei antikorozinė danga internetu

Purkšti patiems ar vykti pas profesionalus – kas geriau?

Tam tikras dangas ant transporto priemonės galite padengti ir patys. Išpurškimas ar ištepimas apsimoka ir gali būti daromas, jeigu turite patirties, vietą, kur galite tai daryti ir reikia atlikti labai specifinę užduotį. Priemones taip pat apsimoka įsigyti ir tada, kai šia veikla užsiimate profesionaliai.

Nors dengti gali ir pats transporto priemonės savininkas, daugumą antikorozinių dangų rekomenduojama patikėti profesionalams, kad būtų užtikrintas tinkamas sukibimas ir tolygus padengimas. Specialistai turi įrankių ir patirties, kad tinkamai paruoštų paviršių ir tolygiai užteptų dangą, suteikdami kėbului maksimalią apsaugą.

Paruošimo procesas paprastai prasideda nuo kruopštaus transporto priemonės paviršiaus valymo ir bet kokių rūdžių ar pažeidimų užlyginimų, pašalinimo. Konkretus dengimo būdas – ar priemonė bus purškiama, ar tepama, priklauso nuo dangos tipo ir apdorojamų transporto priemonės dalių. Po to reikia skirti šiek tiek laiko tam, kad priemonė sukietėtų.

Kiek laiko tarnauja antikorozinė danga ir kaip ją prižiūrėti?

Tarnavimo laikas labai priklauso nuo pasirinktos priemonės ir meistro profesionalumo. Vieni produktai turi trumpesnįį poveikį, tačiau dauguma tarnauja ilgai ir saugo bent kelis mėnesius. Jeigu viskas padaryta tinkamai, produktai saugo metų metus.

Norint užtikrinti antikorozinės dangos ilgaamžiškumą, būtina transporto priemonės neužleisti. Dažnai ir reguliariai ją plaukite, kad nuo kėbulo būtų pašalinti nešvarumai ir teršalai. Nepraleiskite progos patikrinti automobilio dugną, kad būtų patikrinta ar nėra nusidėvėjimo, pažeidimo požymių. Tai prailgins jos tarnavimo laiką.

2024-03-26
Kokia turi būti akumuliatoriaus įtampa?

Akumuliatorius yra nepakeičiama kiekvieno automobilio su vidaus degimo varikliu, dalis. Tokiame variklyje jis atsako už tai, kad elektrinė sistema būtų aprūpinta energija, kol variklis neužvestas, o pats automobilis užsivestų ir sklandžiai veiktų. Skirtingai nei daug kas galvoja, automobilio akumuliatorius ne tik maitina starterį, bet ir yra energijos šaltinis. visiems elektriniams komponentams, iš kurio jie ima elektrą tada, kai variklis nedirba. Norint, kad automobilis veiktų nepriekaištingai, labai svarbu suprasti, kokia yra akumuliatoriaus būklė. Jame turi būti palaikoma tinkama įtampa. Apžvelkime, kokia ji turėtų būti, kodėl svarbu, jog įtampa būtų tam tikrame diapazone ir ką daryti, jeigu įtampos rodikliai neatitinka normų.

Akumuliatoriaus paskirtis

Prieš pradedant kalbėti apie įtampas, būtina suprasti tai, ką akumuliatorius daro ir kaip jis veikia. Galima išskirti tris pagrindines akumuliatoriaus funkcijas automobilyje:

  • Variklio užvedimas;
  • Elektros komponentų maitinimas tol, kol variklis neužvestas;
  • Įtampos stabilizavimas siekiant apsaugoti jautrius elektroninius komponentus.

Pasukus užvedimo raktelį (arba paspaudus Start-Stop mygtuką), akumuliatorius perduoda energijos pliūpsnį starteriui, kuris savo ruožtu užveda variklį. Varikliui įsibėgėjus, generatorius perima atsakomybę dėl elektros sistemos aprūpinimu energija ir tuo pačiu įkrauna akumuliatorių.

Įdomu tai, kad kol variklis užgesintas, akumuliatorius yra atsakingas tik už pagrindinių funkcijų, tokių kaip automobilio apsaugos sistema, signalizacija, laikrodis ir radijo nustatymų palaikymo ir kitų būtinų mazgų maitinimą.

Apie akumuliatoriaus įtampą (voltažą)

Automobilio akumuliatoriuje cirkuliuojančios srovės įtampa rodo jo įkrovos lygį ir bendrą būklę. Visiškai įkrauto ir sveiko automobilio akumuliatoriaus įtampa, kai variklis užgesintas, paprastai turi būti apie 12,7 V arba šiek tiek aukštesnė.

Kai variklis dirba ir veikia generatorius, ši įtampa gali padidėti iki 13,7-14,7 volto. Reguliariai tikrinti automobilio akumuliatoriaus įtampą yra paprastas, bet bene veiksmingiausias būdas sužinoti apie šio įrenginio sveikatą bei išvengti su juo susijusių problemų. Jeigu voltažas yra netinkamose ribose, akumuliatorius gali tuoj pat pavesti ir nebepavyks automobilio užvesti.

Kaip matuoti įtampą akumuliatoriuje?

Automobilio akumuliatoriaus įtampai matuoti reikia multimetro, vadinamojo testerio. Tokį įrankį galima įsigyti ir internetu, iš autoaibe.lt. Multimetras leis saugiai, paprastai ir bet kurioje vietoje tiksliai pamatuoti akumuliatoriaus įtampą.

  1. Įsitikinkite, kad variklis užgesintas ir rakteliai ištraukti iš spynelės arba nėra įjungtas degimas.
  2. Įjunkite multimetrą į nuolatinės srovės (DC) įtampos nustatymą, kuris paprastai žymimas raide V ir tiesia linija.
  3. Priglauskite multimetro raudonąjį laidą prie akumuliatoriaus teigiamo (+) poliaus, o juodąjį - prie neigiamo (-) poliaus.
  4. Stebėkite multimetro rodmenis. Jeigu ekrane atsiranda 12,6 V ar didesnė įtampa, tai rodo, kad akumuliatorius visiškai įkrautas.

Svarbu žinoti ir tai, ką reiškia kokie rodmenys:

  • 12,7 V ar daugiau - akumuliatorius yra sveikas ir visiškai įkrautas.
  • Apie 12,24 V - akumuliatorius įkrautas apie 50 %.
  • Apie 11,88 V - akumuliatoriaus įkrovos lygis yra vos 20 %.
  • 10,5 V arba mažiau - akumuliatorius yra visiškai iškrautas.

Tiesa, jei įtampa yra ženkliai aukštesnė nei 12,7 volto, kai variklis užgesintas, tai gali reikšti, kad akumuliatorius yra perkrautas (tai pasitaiko retai, bet gali nutikti dėl generatoriaus gedimo).

Ką daryti, jei įtampa per žema ar per aukšta

Jeigu multimetro rodmenys neatitinka optimalių parametrų, reikėtų nedelsiant pagalvoti apie veiksmų planą. Ignoruojama problema tampa dar rimtesne ir gali pakišti koją pačiose netikėčiausiose situacijose.

Jei įtampa akumuliatoriuje yra labai žema, pabandykite jį ištraukti iš automobilio ir įkrauti specialiu automobilio akumuliatoriaus įkrovikliu. Tokį lengvai įsigysite ir autoaibe.lt elektroninėje parduotuvėje. Jei akumuliatorius neišlaiko įkrovos arba įkrovus įtampa išlieka žema, gali būti, kad atėjo laikas jį keisti. Nepaisant jūsų vairavimo įpročių, kasdien eksploatuojamiems automobiliams gana dažnai reikia keisti akumuliatorius.

Jei įtampa per didelė, patartina kreiptis į specialistą. Per didelę įkrovą ir per aukštą įtampą laikantis akumuliatorius gali byloti apie generatoriaus gedimą. Na, o pernelyg aukšta kelia riziką sugadinti akumuliatorių ir net kitus automobilio elektrinės sistemos komponentus.

2024-02-06
Variklio aušinimo sistemos paskirtis

Vidaus degimo variklis – sudėtinga ir iš daug elementų sudaryta, tačiau labai svarbi sistema. Ji turi veikti tinkamai, jei norisi automobilį eksploatuoti, su juo leistis į keliones ir pasitikėti. Net menkiausios problemos su aušinimu gali labai smarkiai pakenkti varikliui. Dėl šios priežasties kiekvienam vairuotojui ir automobilio šeimininkams pravartu surinkti pagrindines žinias apie ją. Žinodami, kas ją sudaro, kokia jos paskirtis, kaip atpažinti problemas ir kaip nuo jų apsisaugoti – tapsite geresniais vairuotojais ir išvengsite problemų su aušinimu bei visu varikliu.

Aušinimo sistema – kas ją sudaro?

Vidaus degimo variklyje visada turi būti gera aušinimo sistema. Kadangi degimo procesas generuoja labai aukštą temperatūrą, neprižiūrint, viskas labai greitai perkaistų ir variklis visiškai išeitų iš rikiuotės.

Aušinimo sistemą sudaro keli pagrindiniai elementai, kurie veikia kartu, kad palaikytų optimalią variklio temperatūrą.

Be abejonės yra ir pats aušinimo skystis, kuris turi reikalingas fizines ir chemines charakteristikas, dėl kurių neužšąla labai žemoje temperatūroje ir gali sugerti didelį šilumos kiekį. Dar reikėtų paminėti, kad aušinimo sistemą sudaro įvairūs kiti komponentai, pavyzdžiui, išsiplėtimo indelis, kuriame aušinimo skystis plečiasi, skysčio, perpildymo arba atgavimo bakeliai, slėginiai dangteliai ir kita.

Sunkiasvorėse arba itin didelio našumo, sportinėse transporto priemonėse aušinimo sistema yra dar pajėgesnė ir dalį resursų naudoja alyvai bei transmisijai aušinti. Sportiniuose ir lenktyniniuose automobiliuose aušinimo sistema turi daug subtilių detalių ir niuansų, kurie susiję su aerodinamikos principų pritaikymu, kad pavyktų automobilį kuo daugiau aušinti oru.

Aušinimo sistemos paskirtis ir svarba

Automobilio aušinimo sistemos paskirties ir svarbos neįmanoma pervertinti. Kodėl? Ogi todėl, kad jei ji neveiks tinkamai, to paties negalima tikėtis iš variklio. Net, jeigu trumpam ir bus galima važiuoti, užkaitęs motoras užges ir nebeužsives arba suges nepataisomai.

Pagrindinis aušinimo sistemos vaidmuo - reguliuoti variklio darbinę temperatūrą, užtikrinant, kad ji būtų optimaliose ribose. Aušinimo skystis, cirkuliuodamas vamzdynuose, išvedžiotuose po visą variklio bloką ir galvą, sugeria ir išsklaido degimo proceso metu susidariusius, labai didelius kiekius šiluminės energijos.

Jei karštis nebūtų sklaidomas, įvairūs komponentai, pavyzdžiui, elektronika, išeitų iš rikiuotės, plastmasės ar gumos suirtų ir išsilydytų, metalas – deformuotųsi, skysčiai – išgaruotų.

Daug kas pamiršta, jog paprastuose automobiliuose aušinimo sistema taip pat reikalinga tam, kad suteiktų komfortą į saloną. Ji tiekia šilumą ir/ar vėsą į saloną su ventiliatoriaus pagalba.

Aušinimo sistema taip pat prisideda prie išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, nes gerai reguliuojama variklio temperatūra padeda efektyviai deginti degalus ir taip mažina kenksmingą taršą.

Aušinimo sistemos nepriežiūra gali sumažinti variklio našumą, padidinti degalų sąnaudas ir padidinti variklio komponentų nusidėvėjimą. Todėl ji yra gyvybiškai svarbi ne tik dėl variklio ilgaamžiškumo, bet ir automobilio keleivių komforto bei aplinkos apsaugos.

Ženklai, išduodantys, kad gali būti problemų su aušinimo sistema

Jeigu aušinimo sistema neveikia tinkamai, tai tikrai nėra sunku pastebėti. Dauguma iš šių problemų praneša, jog iš karto reikia užgesinti variklį bei planuoti kelionę į servisą, viską spręsti. Netvarkant, problemos labai greitai plis ir kyla rizika sugadinti visą motorą.

  1. Perkaitęs variklis. Tai yra pats akivaizdžiausias ženklas, kuris byloja apie tai, jog problema – aušinimo sistemoje. Apie perkaitimą praneša temperatūros matuoklis arba įspėjamoji lemputė prietaisų skydelyje, kompiuteryje.
  2. Išbėgęs antifrizas. Aušinimo skysčio - antifrizo (žalios, raudonos, mėlynos arba geltonos spalvos) balos po automobiliu gali reikšti, kad sistema nėra sandari.
  3. Garai iš po variklio gaubto. Iš po kapoto kylantys garai arba dūmai yra aiškus ženklas, kuris praneša apie perkaitusį variklį ir, galbūt, aušinimo skysčio nuotėkį.
  4. Neįprasti garsai. Jeigu, pakėlus variklio gaubtą girdite, kad aušinimo skysčio bakelyje vyksta burbuliavimas arba skystis verda – kažkas tikrai negerai.
  5. Nuolat per žemas aušinimo skysčio lygis. Pastoviai pasikartojantis poreikis pildyti aušinimo skystį yra ženklas, bylojantis apie labai prastą skysčio cirkuliaciją arba nesandarumą.
  6. Neveikia šildymas. Jei salone nėra šildymo ir jis paprasčiausiai neveikia, tai taip pat gali nutikti dėl aušinimo skysčio cirkuliacijos problemos.
  7. Balti išmetamųjų dujų dūmai. Tai rodo, kad į degimo kamerą patenka aušinimo skysčio (antifrizo), o tai – labai blogas ženklas, nes gali būti pažeista galvos tarpinė.
  8. Korozija. Ant radiatoriaus arba aušinimo skystyje atsiradusios rūdys – pasenusio ir/arba užteršto aušinimo skysčio požymis.

Dažniausiai pasitaikančios variklio aušinimo sistemos problemos

Kadangi apie ženklus jau žinome, dar reikėtų išsiaiškinti, kas tampa gedimų ir problemų priežastimis. Tokių yra ne viena ir, deja, beveik visos reikalaus apsilankymo servise.

  1. Išbėga aušinimo skystis. Jeigu radiatorius, žarnos/vamzdeliai, tarpinės ar kiti elementai prakiūra, sulūžta, apyra arba yra pažeisti, skystis išbėga. Dėl to aušinimo sistema visiškai nebegali atlikti savo funkcijos.
  2. Problemos su radiatoriumi. Jeigu jis užsikemša arba yra pažeidžiamas išoriškai, tai gali labai trukdyti šilumos išsklaidymui.
  3. Sugedęs termostatas. Užsikirtęs arba netinkamai veikiantis termostatas gali trukdyti aušinimo skysčiui tinkamai cirkuliuoti po sistemą ir dėl to variklis perkaista.
  4. Vandens siurblio gedimas. Sugedęs vandens (aušinimo skysčio) siurblys gali sutrikdyti aušinimo skysčio tekėjimą. Jis genda dėl amžiaus arba išorinių pažeidimų.
  5. Užsikimšę vamzdynai Dėl šiukšlių ar nuosėdų užsikemša vamzdeliai, žarnelės, kuriais teka antifrizas ir dėl to skystis neprateka, tad variklis ima kaisti.
  6. Elektronikos problemos. Labai didelę dalį variklio temperatūros ir aušinimo procesų naujuose automobiliuose prižiūri kompiuteriai ir jautrūs temperatūros davikliai. Jei kažkuris išeina iš rikiuotės, variklis gali kaisti (arba taip rodys kompiuteris), prasčiau veikti, prarasti našumą. Tikslią problemą nustato diagnostika.

Problemomis dažnai tampa korozija bei į aušinimo sistemą patekęs oras. Oro kišenės gali trukdyti aušinimo skysčio cirkuliacijai ir dėl to motoras nesiaušina, kaista.

Kaip dažnai reikia papildyti aušinimo skystį ir kokį rinktis?

Kas tam tikrą laiką reikia papildyti antifrizo (aušinimo skysčio) talpą. Paprastai, tai daryti  rekomenduojama ne rečiau kaip kas 50 000 km. Tačiau jei vairuojate automobilį, kuris praneša apie sumažėjusį skysčio lygį, rūpintis beveik nebūtina. Skydelis informuos, kada lygis – per žemas arba pavojingose ribose, kad apsaugotų jus nuo važinėjimo, kai aušinimo sistema galėtų veikti ne optimaliai.

Dėl maksimalaus saugumo ir ramybės pakanka variklio gaubtą atkelti dusyk per metus, kad patikrintumėte aušinimo skysčio lygį.

Skirtingiems varikliams gali reikėti skirtingo aušinimo skysčio. Pavyzdžiui, autoaibe.lt elektroninėje parduotuvėje jums tereikia įvesti savo automobilio markę, modelį ir pagaminimo metus, o mūsų sistema jums iš karto parodys, kurie skysčiai tinka.

Esame apie tai parašę ir atskirą straipsnį. Jame galite detaliau susipažinti su G12, G12+, G11 ar kitų tipų antifrizus, jų ypatumus bei tinkamumą varikliams.

Patarimai, kaip išvengti variklio perkaitimo

Turime keletą patarimų visiems vairuotojams. Jais vadovaudamiesi išvengsite situacijų, kai variklis perkaista bei apsisaugosite nuo potencialios žalos.

  • Reguliariai patikrinkite aušinimo skysčio lygį. Jei reikia, papildykite.
  • Visada rinkitės kokybišką skystį, pirkite jį iš patikimų pardavėjų. Pakeiskite seną ar užterštą aušinimo skystį, nes, laikui bėgant, dėl prasto skysčio sistema gali užsikimšti.
  • Patikrinkite radiatorių ir aušinimo skysčio žarnas. Patys arba servise patikrinkite radiatorių ir aušinimo skysčio žarnas dėl nuotėkio, įtrūkimų ar užsikimšimų.
  • Patikrinkite, ar termostatas veikia tinkamai.
  • Prižiūrėkite ventiliatorių. Aušinimo sistemos ventiliatorius turi būti techniškai tvarkingas, kad sugeneruotų pakankamą oro srautą per radiatorių, ypač važiuojant nedideliu greičiu arba, kai variklis dirba laisva eiga.
  • Stebėkite įspėjamuosius ženklus ir jų neignoruokite. Šias bėdas reikia tvarkyti iš karto.

Neperkraukite transporto priemonės. Nuolatinis važiavimas labai spaudžiant arba per didelio svorio vilkimas gali per smarkiai apkrauti variklį, todėl padidėja perkaitimo tikimybė.

2024-02-06
Kam reikalingas katalizatorius?

Daugumai vairuotojų ir automobiliais besidominčių žmonių jau teko girdėti apie katalizatorius. Dažniausiai apie juos kalbama vagysčių kontekste bei tada, kai kalbama apie pigiausius ir paprasčiausius būdus padidinti automobilio galingumą ir išmetimo sistemos keliamą triukšmą. Tačiau šis komponentas automobilyje yra ne veltui. Tai – didžiulė inovacija, kurios pagalba vidaus degimo varikliai gali veikti daug švariau.

Kiekvienam transporto priemonės savininkui naudinga suprasti jo funkciją, naudą ir techninės priežiūros poreikius. Tai ir apžvelkime.

Katalizatorius – funkcija, paskirtis, nauda

Katalizatorius - transporto priemonės išmetimo sistemoje esantis įtaisas. Jis, prieš išmetant į atmosferą kenksmingus teršalus pro duslintuvą, išmetamąsias dujas paverčia mažiau kenksmingomis. Jeigu degimo procesas būtų nevaldomas, pro duslintuvą į aplinką patektų be galo daug taršos. Dabar tarnybos skiria itin daug pastangų tam, kad taršumas būtų mažinamas. Tai naudinga ne tik ant popieriaus. Dėka tokių išradimų kaip katalizatoriai, oras, kuriuo kvėpuojame kiekvienas, yra daug mažiau užterštas.

Katalizatorius pirmiausia skirtas trims pavojingiems junginiams:

  • Anglies monoksidas (CO) - bespalvės, bekvapės ir nuodingos dujos;
  • Azoto oksidai (NOx) - sukelia smogą ir rūgštų lietų;
  • Angliavandeniliai (HC) - nesudegęs kuras, dėl kurio susidaro smogas.

Katalizatorius į pagalbą pasitelkia chemines reakcijas. Kai minėtos dujos iš variklio keliauja į katalizatorių bei patenka ant jo viduje esančių medžiagų (paprastai platinos, paladžio ir rodžio), įvyksta cheminė reakcija ir junginiai susilpninami, tarša – sumažinama.

Jeigu kada norite tiksliai pajausti poveikį, tereikia tik rasti automobilį su išpjautu katalizatoriumi. Važiuodami už techniškai tvarkingos transporto priemonės neturėtumėte jausti jokio, labai stipraus benzino ar dyzelio kvapo (nebent variklis pasiekia itin aukštas apsukas, stovite už jo labai ilgai arba tai – labai galingas motoras). Jeigu automobilis be katalizatoriaus, važiuodami už jo turėsite išsijungti kondicionierių arba pakeisti režimą, kad jis neimtų oro iš lauko, nes jausis aitrus, tvankus ir labai erzinantis išmetamųjų dujų kvapas.

Kurioje automobilio vietoje yra katalizatorius?

Katalizatorius paprastai yra sumontuotas tarp variklio ir išmetimo vamzdžio. Jis yra transporto priemonės išmetimo sistemos dalis.

Beveik be išimčių, katalizatorius būna po automobiliu, netoli tos vietos, kur variklio išmetimo kolektorius jungiasi su išmetimo vamzdžiu.

Ši vieta yra strategiškai svarbi, nes, norint veiksmingai sumažinti teršalų kiekį, jis turi gerai veikti aukštoje temperatūroje. Būdamas arti variklio, jis panaudoja šilumą, kurią generuoja pats variklis bei jo išmetamosios dujos.

Tačiau tokia vieta padaro jį pakankamai pažeidžiamą vagystės atveju. Tai ypač aktualu transporto priemonėse su didesne prošvaisa, pavyzdžiui, visureigiuose ir sunkvežimiuose, kadangi po jais lengviau patekti. Visgi, ilgapirščiai yra pakankamai įgudę, kad šią dalį pavogtų ir iš lengvųjų automobilių.

Katalizatorių vagystės

Katalizatoriai dažnai tampa vagių taikiniu. Taip yra ir Lietuvoje, ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje bei ne tik.

Vagys katalizatorių nori dėl juose esančių brangiųjų metalų - platinos, paladžio ir rodžio. Šie metalai turi didelę vertę rinkoje, todėl vagystė – pelningas verslas. Ilgapirščiams patrauklu ir tai, kad šių detalių beveik neįmanoma atsekti, o juos taip pat nėra sunku išpjauti. Be to, vagys neretai turi kontaktus užsienyje, todėl katalizatorių vagysčių galai veda nebūtinai į Lietuvą. Dideliais kiekiais ir vogti katalizatoriai keliauja į užsienį, kur jie naudojami gamyboje, perdirbime ir ne tik.

Svarbu paminėti ir tai, kad, jei automobilis parduodamas dalimis arba ruošiatės vežti jį į metalo laužą, gali apsimokėti parduoti katalizatorių. Supirkėjų Lietuvoje netrūksta, tad galėsite gauti neblogą kainą.

Kas nutinka automobiliui, kai pašalinamas katalizatorius?

Jei katalizatorius bus išpjautas, jūsų transporto priemonė skleis didesnį triukšmą, gali kiek geriau realizuoti galią, tačiau taip pat patirs ir neigiamų padarinių.

Be katalizatoriaus, kiekviena transporto priemonė išmeta daugiau teršalų į orą. Be katalizatoriaus tiesiog neįmanoma praeiti techninės apžiūros. Taip pat, dėl pasikeitusio išmetimo sistemos priešslėgio, gali nukentėti variklio veikimas ir naudos, susijusios su padidėjusia galia net negausite.

Iš tiesų nėra gerai, kad po pašalinimo padidėja išmetamųjų dujų keliamas triukšmas. Dėl to sumažės komfortas, atkreipsite daugiau neigiamo dėmesio.

Statistiškai, nors tikslūs skaičiai skiriasi, priklausomai nuo modelio, transporto priemonės be katalizatorių gali išmesti iki 10 kartų daugiau teršalų.

2024-02-06
DPF filtro gedimo simptomai

Apie DPF filtro problemas ir gedimus nesinori galvoti nė vienam. Tačiau jie nutinka. Automobiliuose su dyzeliniais varikliais ši problema yra pakankamai dažna, komplikuota bei nepigiai remontuojama. Visgi ją spręsti būtina vos nustačius, kadangi ilga nepriežiūra tik labiau pakenks visam automobiliui, o vėliau gali išaugti ir į didžiulius finansinius nuostolius. Pasižiūrėkime į tai, kokie yra DPF filtro gedimo simptomai ir ką daryti juos pastebėjus.

Pradžioje – apie DPF filtrą (kas tai, ką jis daro?)

Kietųjų dyzelino dalelių filtras, paprastai vadinamas tiesiog savo trumpiniu - DPF, yra labai svarbus komponentas automobiliuose su dyzeliniu varikliu.

Pagrindinė DPF filtro funkcija - mažinti kenksmingų dalelių išmetimą sulaikant ir kaupiant suodžius iš išmetamųjų dujų. Dyzelinas yra pakankamai taršiai degantis kuras. Degdamas jis taip pat generuoja suodžius, kurie – labai kenksmingi aplinkai.

Tad šis filtras atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant, kad automobilio emisijos telpa į aplinkosaugos standartų ribas. Be to, jis prisideda ir prie to, kad efektyviai dirbtų išmetimo sistema, variklis.

Tačiau taip pat, kaip ir bet kuri kita transporto priemonės dalis, DPF filtras gali išeiti iš rikiuotės, būti pažeistas ar pasenti, todėl reikia žinoti, kaip pažinti jo gedimo simptomus.

Pagrindiniai DPF filtro gedimo simptomai

Štai tie ženklai, kurie praneša apie tai, jog galbūt yra problemų su DPF filtru bei reikėtų registruotis į automobilių servisą

  •   Nebėra galios. Vienas pirmųjų požymių, kad neveikia/sugedo/pažeistas DPF filtras - pastebimas variklio galios sumažėjimas. Taip atsitinka todėl, kad užsikimšęs filtras riboja išmetamųjų dujų srautą, todėl variklis negali veikti optimaliai. Dinamika suprastėja tiek, kad atrodo, jog važiuotumėte ne savo automobiliu.
  •   Vangesnė reakcija paspaudus akceleratorių. Jei automobilio variklis į akceleratoriaus paspaudimą nereaguoja taip greitai, kaip įprastai, tai gali signalizuoti apie su DPF susijusią problemą.
  •   Variklis degina labai daug degalų. Dėl užsikimšusio DPF filtro gali padidėti degalų sąnaudos. Taip atsitinka todėl, kad variklis turi dirbti intensyviau, nes užsikimšęs filtras blokuoja oro srautą. Intensyvus variklio darbas ir sudegina daugiau kuro.
  •   DPF lemputė/įspėjimas. Daugumoje transporto priemonių su DPF filtru, prietaisų skydelyje yra speciali įspėjamoji lemputė. Jei ji įsižiebia, tai aiškus ženklas, kad reikėtų patikrinti dyzelinio automobilio kietųjų dalelių filtrą. Įspėjimas gali atsirasti ir kompiuterio ekrane.
  •   Check Engine lemputė. Be DPF indikatoriaus, esant šiai problemai, prietaisų skydelyje gali įsižiebti ir Check Engine lemputė. Nors ji nėra tiesioginis pranešimas apie tai, kad problema – būtent su DPF filtru, viena iš galimų priežasčių yra būtent jis.
  •   Pasikeitusi dūmų spalva arba labai išaugęs jų kiekis. Kadangi DPF filtras yra išmetimo sistemos dalis, tai problemos su išmetimu taip pat gali būti susijusios su jo gedimu, pažeidimu. Jei pastebėjote, kad dūmų kiekis iš duslintuvo labai padidėjo arba pasikeitė jų spalva (šiuo atveju - į tamsius dūmus), tai gali būti DPF problemų požymis.
  •   Tarškėjimas iš dugno. Problemos su DPF išmetimo sistemoje smarkiai pakelia temperatūrą ir slėgį. Dėl to, bent jau kartais, iš išmetimo sistemos gali pasigirsti barškesiai.

Kodėl negalima atidėlioti DPF filtro remonto?

Ignoruodami DPF problemas, ilgainiui galite smarkiai pakenkti likusiems išmetimo sistemos komponentams bei pačiam varikliui. Užsikimšęs DPF filtras papildomai apkrauna visą jėgos agregatą. Ta papildoma įtampa didina kitų gedimų tikimybę ir mažina visų komponentų resursą.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, taip pat galioja teisiniai reikalavimai automobiliams dėl taršumo. Tiesiog taisyklėse reikalaujama, kad veikiantis DPF filtras atitiktų išmetamųjų teršalų standartus. Jeigu jis neveikia, automobilis mes į orą per daug taršos ir iš jo gali būti atimta net galimybė dalyvauti eisme. Taip pat gali jūsų nepraleisti pro techninę apžiūrą, skirti baudą.

Be to, dabartiniame pasaulyje reikėtų atsakingai žiūrėti ir į aplinkosaugą. Jeigu DPF filtras veikia prastai, jūs perteklinai teršiate orą aplink save. Tai didina taršą bei kenkia mums visiems. Na, o svarbiausia, kad atlikdami tokį remontą dabar, išvengsite brangių darbų ateityje.

Registruokitės vizitui į servisą bei apžiūrai jau šiandien.

Apibendrinimas

Savalaikis DPF gedimo nustatymas ir šalinimas yra labai svarbūs jūsų piniginei ir pačiam automobiliui. Pastebėjus bet kurį iš straipsnyje minėtų simptomų, patartina nedelsiant kreiptis į profesionalų servisą. Filtro pakeitimas ar valymas padės vėl džiaugtis puikiai važiuojančiu, bereikalingai aplinkos neteršiančiu auto. 

Na, o tinkamą DPF filtrą savo automobiliui galite įsigyti ir internetu, iš elektroninės parduotuvės autoaibe.lt.