-
+37046366883
-
eprekyba@autoaibe.lt
-
Lietuviškai
+37046366883
eprekyba@autoaibe.lt
Lietuviškai
Turbūt žinote, kad beveik kiekviename (ne retro) automobilyje yra stabdžių antiblokavimo sistema, geriau žinoma kaip ABS. Tai – vienas svarbiausių saugumo komponentų, kuris stengiasi neleisti ratams užsiblokuoti stabdymo metu, kad pavyktų išlaikyti automobilio kontrolę net labai nepalankiomis sąlygomis. Jeigu nutinka problemų su ABS davikliu, visa sistema gali nustoti veikti efektyviai. Pasidalinsime praktiškais patarimais, kurie padės sužinoti, kaip rasti bei patikrinti šiuos daviklius.
ABS yra technologinis sprendimas. Ši sistema veikia nuolat stebėdama kiekvieno rato sukimosi greitį. Tam ji naudoja daviklius, esančius prie kiekvieno rato. Staigiai stabdant, ypač ant slidžios kelio dangos, ratai gali užsiblokuoti ir pradeda slysti. Tai trukdo sustoti ir gali net pakreipti automobilį į vieną ar kitą pusę. Trumpiau tariant – važiuoti pasidaro mažiau saugu. Būtent dėl šio reiškinio ir išrastas ABS.
Jei sistema nustato, kad ratas gali užsiblokuoti (arba jau užsiblokavo), ji automatiškai moduliuoja slėgį stabdžių sistemoje, kad ratas toliau suktųsi, taip išlaikydama sukibimą ir leisdama vairuotojui toliau išlaikyti kontrolę vairu.
ABS davikliai paprastai būna prie kiekvieno rato, šalia stabdžių rotorių arba rato stebulėje. Šie jutikliai yra labai svarbūs ABS sistemos grįžtamojo ryšio ciklui. Jie gali realiuoju laiku teikti ir stebėti duomenis apie rato greitį.
Beveik visada, tokį darbą geriau patikėti profesionalams, kadangi problemos identifikavimas tėra tik pirmoji darbo dalis. Klaidą reikia pašalinti programiškai, arba pakeisti patį daviklį, o tai nėra lengva užduotis.
Automobilis turi būti pastatytas ant lygaus paviršiaus. Geriausia – užtraukti rankinį stabdį. Tada reikės nuimti ratus ir/ar pakelti automobilį ant keltuvo, arba užvažiuoti virš duobės bei nusileisti po apačia. Radus daviklį, apžiūrėkite jį vizualiai. Kai kada problemą sukelia purvas, nešvarumai. Juos pašalinus, daviklis gali tinkamai neveikti. Kartu apžiūrėkite ir laidus, žarneles ir jungtis. Pažeisti laidai arba atsipalaidavusios jungtys gali neleisti elektronikai veikti tinkamai. Tai – dar vienas dalykas, kuris lengvai sutvarkomas savomis rankomis.
Šiai daliai reikėtų multimetro. Nustatykite jį į varžos tikrinimą (omais) ir patikrinkite sensoriaus varžą. Tada, gautą rodmenį reikėtų palyginti su tuo, kas nurodoma gamintojo vadove. Jei nuokrypis yra labai didelis, radote savo problemą.
Jei problemos nesimato, reikėtų prijungti modernią diagnostiką ir pradėti automobiliu važiuoti. Kai kurie pažangūs diagnostikos įrankiai gali nuskaityti ABS sensoriaus išvestį važiuojant. Tai padės nustatyti, ar daviklis tiksliai nustato ratų greitį.
Kaip jau minėjome, pirminis problemų sprendimas apima programinį klaidų pašalinimą arba daviklio nuvalymą. Pašalinus purvą ar kitus nešvarumus, kai kada davikliai vėl ima veikti tvarkingai.
Jei pastebėjote problemą su laidais ar jungtimis, juos taip pat reikėtų pakeisti. Raskite atitinkamas detales autoaibe.lt kataloge arba pagal detalės kodą. Pakeitimas turėtų išspręsti problemas. Na ir, jeigu šie būdai neduoda norimo rezultato arba pavyksta nustatyti, kad problema – su pačiu davikliu, teks įsigyti būtent jį bei atlikti pakeitimą. Vėlgi, rekomenduosime to nedaryti patiems, o kreiptis į servisą, kuris suteiks garantiją bei parinks tinkamus daviklius.
Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) tapo standartinės įrangos dalimi daugelyje šiuolaikinių transporto priemonių. Ji stengiasi neleisti ratams užsiblokuoti, kai stabdote. Dėl šios priežasties automobilis pasidaro geriau valdomas ir sutrumpėja jūsų stabdymo kelias. Bene svarbiausias šios sistemos komponentas yra ABS daviklis. Atskiri davikliai sumontuoti prie visų ratų. Nustatyti, kuris iš jų veikia netinkamai, yra labai svarbu. Tik taip įmanoma užtikrinti, kad automobilis elgtųsi prognozuojamai ir saugiai stabdytų. Apžvelkime nustatymo ypatumus.
Kam reikalingas ABS? Ogi tam, kad ratai neužsikirstų pradėjus staigiai stabdyti. Įprastai, nuo pernelyg didelės stabdymo jėgos, arba stabdant ant apledėjusios ar šlapios kelio dangos, ratai gali netekti sukibimo bei užsikirsti. Tada jie tiesiog slysta paviršiumi, sukimosi greitis nemažėja ir automobilis nestoja.
Paprastai, kiekvienas ratas turi po ABS daviklį. Jis dar gali būti vadinamas ratų greičio sensoriumi. Jis stebi kiekvieno rato sukimosi greitį ir siunčia šią informaciją į ABS valdymo bloką. Tada sistema reguliuoja stabdymo jėgą bei reguliuoja perdavimą, kad nė vienas ratas neužsikirstų.
Abs davikliai gali patirti pažeidimus, natūraliai susidėvėti arba nustoti tinkamai veikti dėl kitų, išorinių problemų. Apie tai paprastai praneš vienas iš trijų ženklų: užsidegė ABS lemputė prietaisų skydelyje, ABS ėmė veikti visiškai neprognozuojamai arba staiga nustojo veikti, pajautėte problemas, susijusias su sukibimo kontrolės (TCS) sistema mat jos tarpusavyje yra susijusios.
Jeigu įtariamas daviklio gedimas, dažniausiai viskas prasidės nuo vizualios apžiūros. Automobilis turi būti pakeliamas ant keltuvo arba reikia atsidurti duobėje, kad galėtumėte prieiti prie rato konstrukcijos. Pats daviklis yra prie rato stebulės arba stabdžių rotoriaus (verčiausia - kreiptis į servisą dėl tikslaus nustatymo). Tada reikėtų vizualiai apžiūrėti daviklį. Jeigu jis apsinešęs šiukšlėmis, purvu, jį reikėtų nuvalyti bei vėl patikrinti. Taip pat apžiūrėkite ar ant korpusų nėra pažeidimo požymių, ar visi laidai bei jungtys atrodo tvarkingai, nėra korozijos. Jeigu šių ženklų nepastebite, reikėtų griebtis diagnostinio įrankio.
Tiems, kurie turi OBD-II (borto diagnostikos) skaitytuvą, tereikia prijungti kompiuterį ar specialią planšetę prie transporto priemonės diagnostikos prievado. Palaukite, kol programa atliks nuskaitymą. Skeneris parodys visus klaidų kodus, kurie indikuos apie daviklio problemas. Koduose paprastai nurodoma rato vieta, pavyzdžiui, priekinis kairysis arba galinis dešinysis.
Jeigu tokio įrankio neturite, galima tikrinti ir mechaniniu būdu. Tam jums reikės multimetro. Nustatykite multimetrą į omų matavimą (Ω) ir išmatuokite kiekvieno daviklio varžą. Palyginkite šiuos rodmenis su tuo, ką rekomenduoja gamintojas ar servisas. Nuokrypiai bei anomalijos gali rodyti, kad daviklis veikia netinkamai. Be to, kiekvieno daviklio rodmenys turėtų atitinkamai keistis greitėjant ratų sukimuisi.
Verta paminėti ir tai, kad, jeigu turite OBD-II įrankį, paprašykite, kad kas nors vairuotų transporto priemonę, o jūs stebėtumėte ABS daviklis rodmenis per diagnostikos programą. Jeigu matote vieno daviklio rodmenų neatitikimą, ko gero jis ir yra sugedęs.
Pagrindinėmis priežastimis galima įvardinti tris faktorius.
Pirmasis – purvas ir kita tarša. Susikaupę nešvarumai ir šiukšlės gali trukdyti davikliai tiksliai nuskaityti rato greitį.
Antroji priežastis – fizinė žala. Dėl amžiaus arba sutrenkimo, net po eismo įvykio daviklis gali patirti pažeidimų, dėl ko išeina iš rikiuotės.
Na ir trečiasis dalykas – korozija. Lietuvoje jis itin aktualus dėl to, kad ant kelių barstomos druskos, netrūksta drėgmės, temperatūrinių pokyčių. Dėl to davikliai koroduoja ir praranda savo funkcionalumą.
Kiekvienam automobilio šeimininkui ar mechanikui labai svarbu suprasti, kokie yra sugedusio arba prastai veikiančio alkūninio veleno daviklio požymiai. Pats alkūninis velenas, o taip pat ir jo daviklis ar davikliai – labai svarbūs komponentai. Minėtas sensorius vaidina nepakeičiamą vaidmenį variklio valdyme ir daro įtaką variklio elgesiui bei tai, kaip automobilis elgsis kelyje. Yra tam tikri ženklai, kurie išduoda, jog problema – daviklis. Tiksliai nustatyti galima tik po apžiūros ir kompiuterinės diagnostikos, tačiau vis tiek verta sužinoti pagrindinius dalykus, kad geriau orientuotumėtės.
Prieš pradedant nagrinėti gedimo požymius, būtina suprasti pačio alkūninio veleno ir jo daviklio funkcijas. Pats alkūninis velenas dažnai vadinamas vidaus degimo variklio stuburu. Jis tiesinį stūmoklių judesį (tiksliau, stūmoklių judėjimo generuojamą energiją) verčia į rotacinę (sukimosi) energiją bei per transmisiją perduoda rotaciją į ratus. Trumpiau tariant, jis perduoda galią iš variklio į ratus.
Moderniuose automobiliuose alkūninis velenas yra apsuptas įvairiais papildomais komponentais bei būna valdomas preciziškos elektronikos. Mūsų minimas daviklis yra atsakingas už alkūninio veleno padėties ir sukimosi greičio stebėjimą. Daviklio gaunama informacija yra labai svarbi apsukų reguliavimui ir degalų įpurškimui. Tiksliai veikiantis daviklis užtikrina, kad variklis veiktų sklandžiai ir efektyviai.
Pristatome 6 skirtingus požymius, kurie praneša apie tai, kad galimas alkūninio veleno daviklio gedimas, problema.
Verta paminėti ir tai, jog padėties daviklis svarbus ir dėl emisijų. Jei jis veiks prastai, variklis išmes daug taršos ir nepraeisite TA.
Jei nekreipsite dėmesio į alkūninio veleno daviklio gedimo požymius, galite susidurti su labai brangiai kainuojančiomis problemomis. Nuolat nesudirbantys cilindrai arba prastas įpurškimo sinchronizavimas yra žalingas varikliui, tad mažina jo resursą ir trumpina tarnavimo laiką.
Be to, užgęstantis variklis, ypač važiuojant dideliu greičiu arba, darant staigų manevrą, kelia didelį pavojų saugumui.
Pats daviklis yra gana nedidelis. Jis būna kelių cm ilgio ir nėra taip paprasta prie jo prieiti bei jį pakeisti. Dėl to keitimo, remonto ar apžiūros darbus turėtų atlikti profesionalai. Vien priėjimas prie smagračio ar alkūninio veleno skriemulio (kur dažniausiai sumontuotas daviklis) reikalaus nemažai žinių apie variklį. Taip pat skiriasi ir patys davikliai. Jie gali būti indukciniai, holo tipo arba išmanūs. Pastarieji dar suteikia galimybę autoelektrikui ar specialistui dirbti ir nuotoliniu būdu, net nebūtinai esant prie automobilio ir dalį gedimų pašalinti visiškai be mechaninio darbo, tik kompiuteriu.
Specialistai nustatys problemą ir, jei jos nepavyks pašalinti programiškai, pakeis daviklį. Rinkitės kokybiškas dalis ir servisus, kur bus suteikiamos garantijos darbams.
Daugumai vairuotojų ir automobiliais besidominčių žmonių jau teko girdėti apie katalizatorius. Dažniausiai apie juos kalbama vagysčių kontekste bei tada, kai kalbama apie pigiausius ir paprasčiausius būdus padidinti automobilio galingumą ir išmetimo sistemos keliamą triukšmą. Tačiau šis komponentas automobilyje yra ne veltui. Tai – didžiulė inovacija, kurios pagalba vidaus degimo varikliai gali veikti daug švariau.
Kiekvienam transporto priemonės savininkui naudinga suprasti jo funkciją, naudą ir techninės priežiūros poreikius. Tai ir apžvelkime.
Katalizatorius - transporto priemonės išmetimo sistemoje esantis įtaisas. Jis, prieš išmetant į atmosferą kenksmingus teršalus pro duslintuvą, išmetamąsias dujas paverčia mažiau kenksmingomis. Jeigu degimo procesas būtų nevaldomas, pro duslintuvą į aplinką patektų be galo daug taršos. Dabar tarnybos skiria itin daug pastangų tam, kad taršumas būtų mažinamas. Tai naudinga ne tik ant popieriaus. Dėka tokių išradimų kaip katalizatoriai, oras, kuriuo kvėpuojame kiekvienas, yra daug mažiau užterštas.
Katalizatorius pirmiausia skirtas trims pavojingiems junginiams:
Katalizatorius į pagalbą pasitelkia chemines reakcijas. Kai minėtos dujos iš variklio keliauja į katalizatorių bei patenka ant jo viduje esančių medžiagų (paprastai platinos, paladžio ir rodžio), įvyksta cheminė reakcija ir junginiai susilpninami, tarša – sumažinama.
Jeigu kada norite tiksliai pajausti poveikį, tereikia tik rasti automobilį su išpjautu katalizatoriumi. Važiuodami už techniškai tvarkingos transporto priemonės neturėtumėte jausti jokio, labai stipraus benzino ar dyzelio kvapo (nebent variklis pasiekia itin aukštas apsukas, stovite už jo labai ilgai arba tai – labai galingas motoras). Jeigu automobilis be katalizatoriaus, važiuodami už jo turėsite išsijungti kondicionierių arba pakeisti režimą, kad jis neimtų oro iš lauko, nes jausis aitrus, tvankus ir labai erzinantis išmetamųjų dujų kvapas.
Katalizatorius paprastai yra sumontuotas tarp variklio ir išmetimo vamzdžio. Jis yra transporto priemonės išmetimo sistemos dalis.
Beveik be išimčių, katalizatorius būna po automobiliu, netoli tos vietos, kur variklio išmetimo kolektorius jungiasi su išmetimo vamzdžiu.
Ši vieta yra strategiškai svarbi, nes, norint veiksmingai sumažinti teršalų kiekį, jis turi gerai veikti aukštoje temperatūroje. Būdamas arti variklio, jis panaudoja šilumą, kurią generuoja pats variklis bei jo išmetamosios dujos.
Tačiau tokia vieta padaro jį pakankamai pažeidžiamą vagystės atveju. Tai ypač aktualu transporto priemonėse su didesne prošvaisa, pavyzdžiui, visureigiuose ir sunkvežimiuose, kadangi po jais lengviau patekti. Visgi, ilgapirščiai yra pakankamai įgudę, kad šią dalį pavogtų ir iš lengvųjų automobilių.
Katalizatoriai dažnai tampa vagių taikiniu. Taip yra ir Lietuvoje, ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje bei ne tik.
Vagys katalizatorių nori dėl juose esančių brangiųjų metalų - platinos, paladžio ir rodžio. Šie metalai turi didelę vertę rinkoje, todėl vagystė – pelningas verslas. Ilgapirščiams patrauklu ir tai, kad šių detalių beveik neįmanoma atsekti, o juos taip pat nėra sunku išpjauti. Be to, vagys neretai turi kontaktus užsienyje, todėl katalizatorių vagysčių galai veda nebūtinai į Lietuvą. Dideliais kiekiais ir vogti katalizatoriai keliauja į užsienį, kur jie naudojami gamyboje, perdirbime ir ne tik.
Svarbu paminėti ir tai, kad, jei automobilis parduodamas dalimis arba ruošiatės vežti jį į metalo laužą, gali apsimokėti parduoti katalizatorių. Supirkėjų Lietuvoje netrūksta, tad galėsite gauti neblogą kainą.
Jei katalizatorius bus išpjautas, jūsų transporto priemonė skleis didesnį triukšmą, gali kiek geriau realizuoti galią, tačiau taip pat patirs ir neigiamų padarinių.
Be katalizatoriaus, kiekviena transporto priemonė išmeta daugiau teršalų į orą. Be katalizatoriaus tiesiog neįmanoma praeiti techninės apžiūros. Taip pat, dėl pasikeitusio išmetimo sistemos priešslėgio, gali nukentėti variklio veikimas ir naudos, susijusios su padidėjusia galia net negausite.
Iš tiesų nėra gerai, kad po pašalinimo padidėja išmetamųjų dujų keliamas triukšmas. Dėl to sumažės komfortas, atkreipsite daugiau neigiamo dėmesio.
Statistiškai, nors tikslūs skaičiai skiriasi, priklausomai nuo modelio, transporto priemonės be katalizatorių gali išmesti iki 10 kartų daugiau teršalų.
Amortizatoriai yra labai svarbus automobilio pakabos komponentas. Jis atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant sklandų ir saugų važiavimą net ir sudėtingesniais keliais, per kliūtis. Suprasdami jų paskirtį ne tik galėsite žinoti, kaip, galbūt, pažinti problemas, bet ir pagilinsite žinias apie tai, kaip automobilis gali pakankamai komfortiškai judėti per duobes, kliūtis.
Amortizatorių paskirtį galima sudėti į tris kategorijas: komforto, stabilumo ir saugumo.
Amortizatoriai sumažina duobių ir kitų kelio nelygumų poveikį automobilio kėbului (ir jums, sėdintiems salone), tad užtikrina komfortiškiausią judėjimą keliu. Jie sugeria nelygumų ir duobių energiją, tad keleiviai ir vairuotojas jaučia daug mažesnius sutrenkimus ar inercijas. Amortizatorius kontroliuoją pakabos ir viso kėbulo šokinėjimą.
Jeigu pakabos judėjimas nebūtų kontroliuojamas, automobilis galėtų netekti kontakto su keliu, būtų daug sunkiau jį valdyti. Amortizatoriai šiek tiek slopina automobilio kėbulo judėjimą, tad padangos visada išlieka kontakte su kelio danga, o tai būtina norint važiuoti stabiliai posūkiuose bei stabdant.
Be to, kai sukate, automobilio kėbulas krypsta/svyra. Amortizatoriai taip pat prisideda prie posvyrio kontrolės, tad automobilis posūkyje yra stabilesnis.
Jeigu amortizatoriai gerai veikia, visa pakaba išlieka stabili. Tai reiškia, kad stabdymo metu automobilis išlieka stabilus. Priešingu atveju svoris pasiskirsto netolygiai ir automobilis gali imti elgtis ne taip prognozuojamai, ypač tada, kai staigiau stabdote.
Geri amortizatoriai visada leidžia ratams išlaikyti sąlytį su kelio danga. Tai mažina padangų sąlytį slydimo riziką, ypač sudėtingomis vairavimo sąlygomis, kai kelias yra nelygus, apsnigtas, apledėjęs ar šlapias.
Automobiliai gali turėti labai skirtingas važiuokles ir pakabos sistemas. Paprastai jie skirstomi į standartinius, sportinius arba blogiems keliams - bekelei (off-road) skirtus sprendimus. Jų konstrukcija sukurta taip, kad galėtų sugerti ir išsklaidyti smūgio energiją, jog pavyktų važiuoti saugiai ir komfortiškai.
Prabangesniuose ar naujesniuose automobiliuose galima susidurti ir su adaptyviomis pakabos sistemomis. Labai svarbi jų dalis yra ir reguliuojami amortizatoriai. Vairuotojas gali pagal savo poreikį, kelio dangą ir norus pakeisti pakabos kietumą/minkštumą bei aukštį. Reguliuojant aukštį bei kietumą, galima automobilio valdymą labiau pritaikyti dinamiškam vairavimui, bekelei ar labai specifinėms sąlygoms. Tai padidina komfortą ir leidžia realizuoti automobilio potencialą važiuojant posūkiuose ar didesniu greičiu.
Labai svarbu reguliariai tikrinti automobilio važiuoklę bei pakabą. Servise dirbantys specialistai patikrins ar amortizatoriai neturi nusidėvėjimo požymių bei, kokia jų būklė.
Siekiant užtikrinti saugumą eisme ir komfortą, susidėvėjusius ar pažeistus amortizatorius reikia nedelsiant pakeisti. Tai nėra lengva užduotis. Nors geromis kainomis amortizatorių savo automobiliui galite pirkti iš Autoaibe.lt, tačiau keitimą patikėkite tik profesionalams.
Ne visi žino apie vadinamąjį air flow meter arba oro srauto matuoklį. Tai – labai svarbus komponentas jūsų automobilio vidaus degimo variklyje. Dėl jo gedimų ar su juo susijusių problemų gali nutikti įvairių problemų. Tai – padidėjusios kuro sąnaudos, sumažėjusi variklio galia, išaugusi tarša. Atsiradus minėtiems simptomams reikėtų patikrinti oro srauto matuoklę. Na, o kaip tai padaryti apžvelgsime šiame straipsnyje.
Prieš pasineriantį oro srauto matuoklio tikrinimą, dar išsiaiškinkime, ką jis daro, kaip jis veikia ir kodėl be jo variklis negali tinkamai dirbti.
Oro srauto matuoklis yra labai svarbi jūsų automobilio variklio valdymo sistemos dalis. Šis įrenginys matuoja į variklį patenkančio oro kiekį, todėl variklio valdymo blokas (ECU) gali reguliuoti oro ir degalų mišinį, kad degimo procesas vyktų optimaliai ir efektyviai.
Tinkamai veikiantis oro srauto matuoklis užtikrina, kad jūsų variklis gautų reikiamą oro kiekį. Jei jis streikuoja arba sugenda, mišinys bus blogos koncentracijos, per mažai degus arba per generuos per daug taršos ir kels kitas panašias problemas.
Prieš atidengiant kapotą, būtina žinoti ar tai daryti apskritai verta. Turi būti simptomai, kurie rodytų, jog galima problemos priežastis yra būtent oro srauto matuoklis. Ženklai, išduodantys, jog oro srauto matuoklė blogai veikia
Jei pastebėjote, kad jūsų automobilio kuro sąnaudos be priežasties smarkiai išaugo (bent 10-15 % ar net daugiau), tai gali būti susiję su oro srauto matuoklio problema. Prastai subalansuotas oro-degalų mišinys yra neefektyvus ir greitai sudega, o dėl to nenuvažiuojama taip toli, kaip būtų galima.
Jaučiant, kad variklis neberealizuoja savo anksčiau turėtos galios arba labai greitai išsikvepia, reikėtų patikrinti oro srauto matuoklę. Kaltė darsyk krenta ant prastos oro ir degalų mikstūros variklyje.
Nestabilios apsukos arba kratymasis laisvoje eigoje bei dažnai, visiškai netikėtai nutinkantys užgesimai gali rodyti matuoklės problemą. Nenuoseklūs iš matuoklės į ECU perduodami rodmenys sutrikdo stabilų variklio darbą.
Prietaisų skydelyje užsidegusi Check Engine lemputė gali reikšti daugybę dalykų. Vienas iš jų – problema su oro srauto matuokliu. Patikrinti dėl ko užsidegė ši lemputė galima po apžiūros bei diagnostikos.
Dabar, kai žinote šio komponento svarbą ir problemų požymius, pereikime prie patikrinimo. Norint gauti geriausius įmanomus rezultatus, labai svarbu tinkamai darbui pasiruošti bei kruopščiai jį atlikti.
Naują oro slėgio daviklį ar sklendę, matuoklę galite įsigyti ir internetu, autoaibe.lt elektroninėje parduotuvėje. Pasirinkite savo automobilį viršutinėje meniu juostoje ir iš karto matysite, kurie kokybiški oro srauto davikliai iš mūsų katalogo tinka. Rekomenduojame šios dalies keitimą patikėti profesionalams.
Jeigu problemos nustatyti nepavyksta, arba numanote, jog oro srauto matuoklės gedimas gali būti ne vienintelis rimtas dalykas – patariame atlikti kompiuterinę diagnostiką.
Antifrizas - labai svarbus komponentas, padedantis saugoti transporto priemonės variklį. Jo labai reikia dėl to, kad automobilio variklis tarnautų kuo ilgiau bei neperkaistų ar neužšaltų. Nors jis yra labai svarbus, ne visi žino jo tikslą, paskirtį, naudą bei ypatumus. Tokia informacija praverčia rūpinantis automobiliu bei stengiantis apsaugoti variklį nuo bereikalingos žalos.
Antifrizas, dar vadinamas aušinimo skysčiu yra medžiaga, kuri cirkuliuoja variklio aušinimo sistemoje. Daugiausiai jis sudarytas iš etilenglikolio arba propilenglikolio. Jo sudėtyje taip pat yra distiliuoto vandens ir specialių priedų, kurie gali gerinti jo fizines savybes. Šie priedai taip pat yra būtini, kad variklio vidiniuose mazguose nesusidarytų korozija ir apnašos.
Pagrindinė aušinimo skysčio paskirtis - reguliuoti variklio darbinę temperatūrą. Jis sugeria perteklinę variklio šilumą ir išsklaido ją per radiatorių, nes kitu atveju motoro generuojamas karštis būtų per didelis ir jis sugestų (buitiškai kalbant užkaltų).
Kai lauke šalta, antifrizo buvimas sumažina aušinimo sistemoje esančio skysčio užšalimo temperatūrą. Jeigu antifrizo nebūtų ir skystis sistemoje užšaltų, atsirastų labai didelių problemų.
Kaip jau minėjome, aušinimo skysčio sudėtyje yra priedų, kurie apsaugo variklio komponentus nuo korozijos ir nuosėdų. Jeigu niekas nestabdytų, susidarančios nuosėdos užkimštų aušinimo sistemą ir sumažintų jos veiksmingumą arba visiškai ją išvestų iš rikiuotės. Tai – dar viena problema dėl kurios variklis perkaista. Tos medžiagos, kurios suvaldo koroziją, vadinamos inhibitoriais.
Antifrizas turi būti pilamas į automobilio radiatorių arba tam skirtą aušinimo skysčio talpyklą. Ją galima gana lengvai pažinti pagal specialų aušinimo skysčio simbolį, kuris bus ant dangtelio ir/ar ant talpos.
Visgi gali būti naudinga atsiversti savo automobilio vadovą bei instrukciją, kad turėtumėte konkrečią informaciją dėl bakelio vietos ir rekomenduojamo antifrizo tipo.
Didžiojoje dalyje automobilių antifrizo lygį stebi specialūs davikliai. Pastebėjus per smarkų sumažėjimą apie tai praneša lemputė prietaisų skydelyje. Nepaisant to, svarbu reguliariai ir patiems tikrinti antifrizo lygį bei sistemos būklę. Aušinimo skysčio rezervuare paprastai yra žymos (MIN bei MAX), rodančios optimalų lygį. Stenkitės, kad skysčio būtų daugiau nei MIN atžymos lygis, bet ne daugiau nei MAX atžyma.
Jei antifrizo spalva pakitusi arba jame plaukioja nuosėdos, taip pat laikas jį keisti. Šito joks daviklis neparodys, tad geriausia kartais patiems atsidaryti variklio dangtį ir pažiūrėti į bakelyje esantį skystį. Dauguma gamintojų rekomenduoja keisti antifrizą kas 50-000-100 000 km, tačiau tai gali skirtis priklausomai nuo automobilio ir naudojamo antifrizo tipo.
Aušinimo skysčių asortimentas elektroninėje parduotuvėje autoaibe.lt yra ganėtinai didelis. Nors čia galite labai lengvai rasti savo automobiliui tinkančius aušinimo skysčio produktus, verta žinoti ir tai, kuo produktai skiriasi.
Pirmiausiai visi pastebės, kad skiriasi antifrizo spalva. Jis gali būti rožinis, žalias, mėlynas arba net oranžinis. Seniau spalva galėdavo nusakyti priemonės savybes, tačiau patobulėjus chemijos pramonei, spalva nebeturi didelės įtakos. Tikrai nerekomenduojama maišyti skirtingų spalvų antifrizą.
Kas turi įtakos, tai pačio skysčio tipas. IAT (neorganinių rūgščių technologija) tipo antifrizas paprastai yra žalios arba geltonos spalvos. Jis būna pigiausias.
OAT yra kitas tipas. Tai - organinių rūgščių technologija. Dažnai šie produktai raudonos arba violetinės spalvos. Ši rūgštis tinka šiuolaikiniams varikliams ir tarnauja daugiau kilometrų nei IAT. Na ir galiausiai paminėjimo verta HOAT (hibridinė organinių rūgščių technologija). Tai IAT ir OAT derinys, naudojamas daugelyje Europos automobilių.
Padangos yra vienas svarbiausių automobilio komponentų, kuris leidžia jam sklandžiai ir saugiai judėti keliu. Padangų guma sukimba su kelio danga ir leidžia jam išlikti valdomam net važiuojant dideliu greičiu, nelygia ar šlapia kelio danga, posūkiais ir ne tik. Labai didelį vaidmenį šiame procese atlieka padangų slėgis, kurį matuoja specialūs davikliai – TPMS arba Tire Pressure Monitoring System (liet. padangų slėgio stebėjimo sistema). Jeigu ant savo skydelio matote sumažėjusio padangų slėgio ženklą, reiškia, kad kažkuriame rate slėgis nukrito.
Smalsiems transporto priemonių savininkams ar norintiems daugiau sužinoti apie savo automobilį apžvelgsime, kaip veikia TPMS – padangų slėgio davikliai ir, ką daryti, kai skydelyje įsižiebia jų lemputė.
Apie padangos slėgį informuojanti lemputė turi savo istoriją. Seniau žmonės nelabai žinojo, iki kokio slėgio pūsti padangas bei nelabai atsekdavo, kada slėgis per žemas.
Dėl to kildavo daugybė eismo įvykių bei problemų, kurių būtų įmanoma išvengti. Net ir dabar daugybė transporto priemonių kasdien išvažiuoja į kelią su nepakankamai pripūstomis padangomis. Viena yra, kai automobilis, pavyzdžiui, senas ir jame neįsižiebia lemputė, tačiau visai kas kita – ignoruoti TPMS signalą.
Kol šios sistemos nebuvo, norint sužinoti, ar oro slėgis padangose geras, ar lygis jau nesaugus, reikėjo išlipti iš automobilio ir patiems tikrinti su specialiu aparatu.
Reaguodama į padažnėjusius eismo įvykius dėl nepakankamai pripūstų padangų, JAV valdžia įvedė privalomą TPMS visiems naujiems automobiliams dar 2007 metais. Europoje ši sistema taip pat sutinkama daugybėje automobilių, o nuo 2024 m. Europos Komisija įpareigojo šią sistemą montuoti visuose autobusuose, sunkvežimiuose. Tuo tarpu lengvuosiuose, ES pagamintuose automobiliuose ji privaloma nuo 2014-11-01.
Nors ne kiekviena TPMS naudoja tą patį veikimo principą, rezultatas yra toks pats. Ši sistema gerokai padidina saugumą ir leidžia vairuotojams pasirūpinti savo transporto priemone.
Netiesioginis arba Indirect TPMS yra vienas iš dviejų technologinių sprendimų, kaip veikia padangų slėgio matuokliai.
Netiesioginis TPMS veikia pasikliaudamas rato sukimosi greičio sensoriais, kuriuos naudoja ABS sistema. Jie matuoja bei stebi, kokiu greičiu sukasi kiekvienas ratas. Pagal tai borto kompiuteris nustato ir lygina ratus tarpusavyje bei mato, kuris sukasi kokiu greičiu. Įvertindamas rato apsisukimą, kompiuteris gali interpretuoti ir kalkuliuoti informaciją remdamasis tuo, kokio dydžio yra padangos. Kai ratas ima suktis greičiau nei kompiuteris tikisi, jis supranta, kad padangoje, ko gero, per mažai oro ir apie tai praneša vairuotojui.
Taigi, netiesioginis/Indirect TPMS nematuoja padangų slėgio, o verčiau jį numato pagal netolygumus sukantis ratui. Tai – pigi ir ne tokia tiksli sistema kaip tiesioginis TPMS bei privalo būti atstatoma rankiniu būdu, po to, kai pakeičiamas vienas ratas arba visi ratai.
Kita, tikslesnė padangų slėgio matavimo sistema yra tiesioginė arba Direct TPMS. Jeigu yra tokia sistema, kiekvienoje padangoje arba rate bus daviklis, kuris galės matuoti dar daugiau duomenų, ne tik padangų slėgį. Tiesioginio TPMS sensorius matuoja tikslų slėgį bei padangų temperatūrą o ne tik apsisukimų skaičių.
Iš sensoriaus, duomenys yra siunčiami į centralizuotą valdymo modulį, kuris perskaito duomenis ir perduoda juos į borto kompiuterį. Su tokiais slėgio davikliais informaciją galima matyti realiu laiku, valdymo ekrane arba prietaisų skydelyje. Taip pat, jeigu pastebimas neatitikimas arba nukrenta slėgis, skydelyje arba ekrane įsižiebs lemputė, apie tai perspėjanti.
Informacija iš sensoriaus į modulį dažniausiai perduodama belaidžiu būdu. Kiekvienas sensorius turi savo serijinį numerį. Tokiu būdu valdymo modulis atskiria informaciją bei parodo labai tikslią informaciją. Tai – maksimaliai tikslus daviklis, tačiau kainuojantis brangiau, o maždaug kas 8-12 metų reikia pakeisti jo bateriją.
Jei lemputė praneša, kad nukrito vienos arba kelių automobilio padangų slėgis, svarbu nedelsiant atkreipti į tai dėmesį bei stoti jas pripūsti, arba vykti į servisą užtaisymui.
Dėl ko? Ogi dėl šių priežasčių:
Padangų tarnavimo laiko. Padangos, kurių žemas slėgis, greičiau susidėvi. Be to, jos gali perkaisti, todėl anksčiau laiko dėvisi ar prakiūra.
Beveik visiems vairuotojams pažįstama situacija, kai prietaisų skydelyje užsidega alyvos lemputė. Ji perspėja apie tai, kad alyvos lygis per žemas ir bakelį reikia papildyti. Tačiau ar žinote ir tai, kad automobilio variklyje, kas tam tikrą laiką alyvą reikia keisti – perpilti? Šiuolaikiniai vidaus degimo varikliai kuriami ir gaminami pagal griežtus pramonės standartus. Dėl to, norint džiaugtis tuo, kad jie gerai dirba ir ilgai tarnauja, reikia alyvos, atitinkančių labai konkrečias specifikacijas bei jos keitimo pagal tam tikrus intervalus. Jei nenaudojate tinkamos alyvos ir ją keičiate per retai, rizikuojate pakenkti varikliui ar net netekti naujo automobilio garantijos.
Šiame straipsnyje apžvelgsime viską, ką reikėtų žinoti apie alyvos keitimą variklyje.
Alyva arba tepalas – tai tarsi mechaninių komponentų lubrikantas. Kadangi variklyje yra daug greitai ir intensyviai judančių, įkaitusių ir sudėtingų metalinių mechanikos komponentų, variklio viduje generuojama didelė trintis. Nevaldoma ji generuoja papildomą karštį ir kenkia varikliui, anksčiau laiko sudėvi komponentus. Dėl to naudojama alyva, kuri mažina trintį.
Pačios alyvos dar gali būti kelių rūšių: pusiau sintetinė, visiškai sintetinė arba mineralinė. Įprasta yra žemiausios kokybės ir sutinkama gana retai. Ji tinka tik seniems varikliams.
Sintetinė – cheminės inžinerijos kūrinys. Šiame tepale visos jį sudarančios molekulės yra vienodos formos, tad pats produktas – labai grynas ir gali efektyviau tarnauti nei įprasta alyva. Daugeliu atvejų sintetinė alyva pasižymi geresnėmis eksploatacinėmis savybėmis ekstremaliai aukštoje ir žemoje temperatūrose. Visgi ji įprastai kainuos kiek daugiau.
Na, o pusiau sintetinė alyva yra produktas, kuriam pagaminti, tam tikru santykiu sumaišoma įprasta ir sintetinė alyvos.
Daugumai naujesnių automobilių naudoja arba gamintojas reikalauja pilti tik pusiau sintetinę arba visiškai sintetinę, mažo klampumo alyvą. Tokia priemonė sumažina trintį tarp komponentų bei gali prisidėti prie geresnės kuro ekonomijos. Tačiau alyvų asortimentas autoaibe.lt yra gana didelis, tad pasirinkti nebūtinai lengva. Nors ir galima rasti rekomenduojamas alyvas pagal keliamus kriterijus ar savo automobilio modelį, kaip žinoti, kuriam produktui teikti prioritetą, kiek alyvos pirkti, kada ją keisti.
Jūsų markės ir modelio automobiliui pritaikyta alyva turi būti tinkamos SAE klampumo klasės. Mes labai kruopščiai atrenkame autochemijos, alyvos ir tepalų asortimentą, kad rastumėte tik tai, kas verta dėmesio bei investicijos.
Kiekvieno produkto puslapyje nurodoma alyvos SAE (klampumo) kategorija, ACEA bei API klasė ar net atitikimas specifinėms OE specifikacijoms. Žemiau dar rasite informaciją apie likučius fizinėse mūsų parduotuvėse bei patį gamintoją.
Jeigu užsidegė lemputė dėl to, kad nukrito tepalo lygis, jį galite papildyti ir patys. Jeigu prieš tai važiavote, sustokite ir variklis turėtų pastovėti bent keliolika minučių, kad tepalas išsivaikščiotų ir būtų galima tiksliai pamatuoti lygį. Po 10-15 minučių (arba iš karto, jei nevažiavote) pamatuokite tepalo lygį ir, jei jo tikrai trūksta, papildykite.
Užsidėkite pirštines, pakelkite variklio gaubtą, pasiimkite tepalo talpą bei ją atsidarykite. Tada atsukite tepalo angos dangtelį bei išsiimkite tepalo matuoklį. Jį nuvalykite ir įmerkite į tepalo angą. Įvertinkite ar tepalo tikrai trūksta (nes, jei netrūksta, problema gali būti ir su davikliu), bei pagal poreikį papildykite.
Tai priklauso nuo jūsų automobilio amžiaus, važiavimo įpročių bei naudojamos alyvos tipo.
Net ir prabangių bei sportinių automobilių savininkai alyvą keičia kas rekomenduojamus ~10 000-15 000 km. Kitu būdu (jei taip patogiau), galima paminėti, kad alyvą variklyje keisti reikėtų 1-2 kartus per metus. Modernios alyvos tepimo savybių nepraranda dar ilgesnį atstumą, tačiau dėl maksimalaus saugumo tai reikėtų daryti būtent minėtu intervalu.
Net, jeigu kažkas jums sakytų kitaip, vien tik pagal spalvą negalima spręsti apie variklio alyvos būklę, todėl laikykitės gamyklinio techninės priežiūros grafiko dėl alyvos keitimo. Ji gali atrodyti gerai, tačiau iš tikro jau būti praradusi savo naudingąsias savybes. Na, o jeigu matote, kad alyva pajuodusi, parudusi arba drumzlina, ko gero reikėtų apžiūros servise.
Be to, turime ir patarimų vairuojantiems senesnius automobilius. Jiems alyvos keitimo intervalai paprastai priklauso nuo ridos bei naudojimo įpročių. Vienaip bus su automobiliais, kuriais važinėjama iki 10 000 km per metus, o kitas - automobiliams, kurie tarnauja darbui arba įveikia gerokai daugiau kilometrų.
Jei jūsų transporto priemonės naudojimas būtų įvardinamas kaip sunkus, tepalus keiskite ne rečiau kas 15 000 km.
Gali būti, kad šį straipsnį skaitote dėl to, kad automobilyje labai jau dažnai užsidega lemputė dėl to, kad nukrito alyvos lygis. Pirmus kartus galima pagalvoti, jog tiesiog tai darėte per retai ir teks keisti įpročius. Visgi, susidūrus su šia problema reikėtų išlaikyti budrumą, nes tai gali byloti apie rimtą bėdą.
Liaudiškai tai vadinama, kad variklis „valgo“ alyvą. Tai nėra gerai ir, jeigu susidūrėte su tokia situacija:
Greičiau alyva suvartojama tais atvejais, kai yra skylučių ar nesandarumų, jūsų vairavimo įpročiai vargina motorą, pasirinktas netinkamo klampumo produktas arba yra kitų defektų.
