-
+37046366883
-
eprekyba@autoaibe.lt
-
Lietuviškai
+37046366883
eprekyba@autoaibe.lt
Lietuviškai
Paskirstymo diržai užtikrina sklandų automobilio variklio darbą. Norėdami, kad jūsų transporto priemonės variklis dirbtų nepriekaištingai, pasirūpinkite diržų veikimo efektyvumu.
Paskirstymo diržus reikėtų tikrinti ir keisti kas 90 000 km, o pasibaigus variklio garantiniam laikotarpiui – kas 30 000 – 50 000 km. Diržų keitimo intervalas priklauso nuo to, kokiomis sąlygomis dažniausiai vairuojamas automobilis.
Paskirstymo diržai dėvisi mažiau, jei yra važinėjama mišriu rėžimu arba užmiestyje. Jeigu važinėjama mieste, rekomenduojama šią detalę keisti dažniau.
Keičiant paskirstymo diržą, patartina tuo pačiu pakeisti ir vairo stiprintuvo, kondicionieriaus ir generatoriaus dirželius. Be to, atliekant diržo keitimo procedūrą vertėtų pakeisti ir diržą įtempiančius guolius – pagrindinio diržo ,,įtempėjus“, vandens siurblį ir visus kitus komponentus kurie turi būti pakeisti keičiant paskirstymo diržą.
Jei iš elementų, susijusių su paskirstymo diržais (paskirstymo veleno, aušinimo skysčio siurblio ir pan.), sklinda neįprasti garsai, vertėtų patikrinti ir jų būklę.
Nusidėvėjus paskirstymo diržui, reikia jį pakeisti, nes jis daro neigiamą įtaką variklio darbui. Jei diržas nutrūksta, kilnojasi stūmokliai ir tokiu būdu jie lanksto vožtuvus, gadina variklio galvutę. Be to, nutrūkęs paskirstymo diržas gali sulaužyti svirteles ir sulaužyti paskirstymo velenėlį.
Gedimai, susiję su paskirstymo diržu, gali būti, jei per mažai arba per daug įtemptas diržas, į paskirstymo mechanizmą patenka purvas arba tepalai, nusitrina diržo kraštas arba šoniniai dantyti diržo paviršiai.
Jei paskirstymo diržo kokybė kelia abejonių, reikia jį pakeisti. Diržo nutrūkimas gali sukelti rimtą variklio gedimą ir dideles remonto išlaidas, o paskirstymo diržo keitimo kaina yra mažesnė nei variklio remontas.
Keiskite variklio paskirstymo diržą reguliariai pagal gamintojo nurodymus ir išvengsite netikėtų, daug problemų kelyje sukeliančių automobilio gedimų.
Aušinimo sistema užtikrina tinkamą transporto priemonės variklio aušinimą. Svarbiausias šios sistemos elementas yra aušinimo skystis, dar kitaip vadinamas antifrizu. Jis ne tik šildo variklį jį užvedus, o vėliau palaiko stabilią darbinę variklio temperatūrą, bet ir sušildo automobilio saloną. Antifrizas cirkuliuoja aušinimo sistemos dalimis, todėl atlieka aušinimo funkciją ir turi tepimo savybių, dėl kurių užtikrinamas sklandesnis automobilio dalių veikimas.
Aušinimo skystį svarbu laiku pakeisti, atsižvelgiant į gamintojo nurodymus. Antifrizui būdingos trys savybės, kurios nurodo jo kokybę. Aušinimo skystis turi neužvirti, neužšalti ir apsaugoti aušinimo sistemoje esančius metalus nuo korozijos pažeidimų.
Antifrizą būdinga skirstyti pagal spalvą, tačiau ant jo pakuotės būna nurodyta tarptautiniai klasifikavimo standartai, į kuriuos irgi vertėtų atsižvelgti renkantis aušinimo skystį. Aušinimo skysčiai dažniausiai klasifikuojami pagal Volswageno AG TL774 standartą. G11, G12, G12++, G13 nurodo antifrizo tipą ir jam keliamus reikalavimus. Taip pat galima matyti ir kitas raides ir numerius: jei skirstymas vyksta pagal vokiečių gamintojo Basf Glysantin sistemą, aušinimo skystis bus žymimas G48, G30, G40, GG40.
Antifrizą vertėtų rinktis pagal automobilio gamintojo nurodymus. Aušinimo skysčio keitimas taip pat turėtų būti vykdomas atsižvelgiant į nurodytą keitimo intervalą.
Mūsų prekybos vietose rasite antifrizų, kurių sudėtis yra tokia: monoetilenglikolis (sinonimai etilenglikolis, etanolis), vanduo ir priedų paketas, suteikiantis antifrizui antikorozines, priešputojančias ir fluorescentines (švytėjimo) savybes. Etilenglikolis be žemos užšalimo temperatūros savybės pakelia ir aušinimo skysčio užvirimo temperatūrą, kas suteikia skysčiui papildomą privalumą. Į antifrizą pridedami dažantys priedai, kurie nudažo norima spalva. Spalva neturi jokios reikšmės, antifrizo eksplotacinėms savybėms ir yra tik gamintojų ir prekiautojų susitarimo reikalas. Dažnai vietas ir tas pats antifrizas gali būti dažomas įvairiomis spalvomis rinkodaros tikslais. Paprastai antifrizas dažomas ryškiomis spalvomis, kad būtų gerai matomas antifrizo lygis bakelyje, taip pat pratekėtų iš aušinimo sistemos vietos, Kai kurių antifrizų spalva keičiasi (blanksta) ir informuoja apie antifrizo savybių pablogėjimą.
Praktikoje antifrizų ženklinimui naudojama kompanijos VOLKSWAGEN klasifikacija ir ženklinimo simbolika:
Jeigu ant pakuotės nėra šių ženklinimų (o šie ženklai reiškia geresnę kokybę už tradicinius galima manyti, kad antifrizas yra 4 grupės – tradicinis.
Tačiau tai nėra taisyklė. Reikia atidžiai paskaityti antifrizo aprašymą: jeigu jame teigiama, kad skystyje nėra silikatų, fosfatų, nitratų, boratų, aminų – galima manyti, jog antifrizas priskiriamas G 11 arba G 12 tipui.
Aušinimo sistemoje gali dominuoti skirtingi metalai, todėl svarbu atsižvelgti į automobilio gamintojo nurodymus. Skirtingų specifikacijų aušinimo skysčiai skiriasi savo sudėtyje esančiais antikoroziniais priedais (paketais). Vieni jų stabilesni išlieka ilgesnį laiką, kiti skyla greičiau. Svarbiausia nemaišyti skirtingų gamintojų ar skirtingo tipo aušinimo skysčių.
Netinkamai aušinant automobilio variklį gali pasireikšti tam tikri gedimai. Svarbu įsitikinti, kad naudojamos aušinimo priemonės yra kokybiškos ir tinkamos jūsų automobiliui. Jei sistema funkcionuos netinkamai, prasidės įvairūs variklio gedimai: jis greičiau perkais, mažės jo galingumas ir bus sunaudojama daugiau degalų.
Vidutinė antifrizo kaina yra apie 10 eurų už 5 litrų pakuotę, pigiausi gali kainuoti ir 3 eurus už tokį kiekį. Visgi, nereikėtų rinktis pigiausio aušinimo skysčio, nes gali pasitaikyti prastos kokybės gaminių. Taip pat svarbu antifrizą pakeisti laiku, mat po kurio laiko antikoroziniai priedai praranda savo savybes ir dėl to automobilio radiatorius, kitos aušinimo sistemos dalys pažeidžiamos korozijos, atsiranda šių detalių gedimai. Visa tai reiškia papildomas išlaidas. Naudokite kokybišką aušinimo skystį, tik tokiu atveju galėsite būti užtikrinti, kad jūsų automobilis veiks sklandžiai.
Amortizatoriai automobiliuose yra skirti saugumui ir geram ratų sukibimui su kelio danga. Kokį amortizatorių rinktis, priklauso nuo daugybės faktorių. Pasirinkimą lemia automobilio modelis, jo dydis, svoris, vairavimo būdas. Gamintojai dabar yra sukūrę ir aktyvesniam vairavimui, sportui skirtų amortizatorių, taip pat pritaikytų komfortiškam vairavimui. Sportiniai amortizatoriai užtikrina didesnį transporto priemonės stabilumą važiuojant dideliu greičiu per nelygią kelio dangą.
Amortizatorių reikėtų rinktis pagal automobilio gamintojo nurodymus, atsižvelgiant į tam tikrus parametrus. Sportiniai amortizatoriai montuojami sportiniuose automobiliuose. Šios detalės dažniausiai būna reguliuojamo aukščio, jose yra įtaisytos spyruoklės, kurios padeda automobiliui prisitaikyti prie įvairių kelio paviršių, atitinkamai reaguoti į posūkius ir judėti ekstremaliomis sąlygomis. Reguliuojami amortizatoriai leidžia automobiliui važiuoti skirtingose trasose ir prisitaikyti prie įvairaus vairavimo stiliaus. Jeigu norite išvystyti didelį greitį ir važiuoti sudėtinga kelio danga, sportiniai amortizatoriai yra tam tinkamas pasirinkimas.
Dažniausiai sportiniai amortizatoriai būna geltonos spalvos, jie skirti dinamišką vairavimo stilių mėgstantiems vairuotojams. Be to jie pritaikyti vairavimui ekstremaliomis situacijomis: staigiai stabdant, greitai įvažiuojant į posūkį ar bandant išvengianti kliūčių. Jie pasižymi ir tam tikromis savybėmis, pavyzdžiui, didėjant apkrovoms ir temperatūrai, suslėgtos dujos sumažina tepalų putojimą. Tai suteikia pastovią amortizavimo jėgą net ekstremaliomis sąlygomis. Sportiniai amortizatoriai taip pat užtikrina aukšto lygio komfortą, kuris garantuoja malonumą vairuojant automobilį kasdien.
Spyruoklės ir amortizatoriaus sistema (angl. coilover) leidžia universaliau išnaudoti automobilio pakabą ir lengviau manipuliuoti su ratų išvirtimu. Dažniausiai ši sistema yra reguliuojama, todėl galima pagal poreikius pasirinkti aukštį ir ratų išvirtimo balansą.
Kaip ir paprastus, taip ir sportinius amortizatorius reikia prižiūrėti ir keisti reguliariai. Pravažiavus maždaug 60-80 tūkst. km. reikėtų pakeisti šią dalį. Vairuojant nepalankiomis oro ir kelio sąlygomis amortizatoriai genda dažniau. O tai ypač aktualu sportiniams amortizatoriams, kurie paprastai ir būna naudojami vairavimui prastesnėmis kelio sąlygomis, labiau automobilį veikiančiu vairavimo stiliumi.
Nors sportiniai amortizatoriai yra brangesni už įprastus taupyti nereikėtų. Laiku nepakeisti nusidėvėję amortizatoriai neatlieka savo funkcijų ir neužtikrina gero ratų sukibimo su kelio danga bei neapsaugo automobilio nuo smūgių važiuojant nelygiu keliu. Dėl to transporto priemonė netenka stabilumo, pailgėja automobilio stabdymo kelias. Be to, susidėvėję amortizatoriai dėl padidėjusios vibracijos kenkia automobilio pakabai ir jos dalims.
Valytuvai užtikrina gerą kelio matomumą. Esant bet kokioms oro sąlygoms kokybiški valytuvai nuvalo priekinį langą taip, kad vairuotojas galėtų aiškiai matyti važiuojamąją dalį, pėsčiuosius, kitus eismo dalyvius. Kitu atveju, prastėja matomumas, galima nepastebėti kai kurių eismo dalyvių ar situacijų ir dėl to kyla avarinė situacija.
Jeigu sninga, automobilio langai apsineša druska, kuri yra barstoma ant kelio. Priekinis automobilio langas apneštas sūraus vandens valomas nusidėvėjusiais valytuvais tampa baltas. Pro tokį stiklą sunku įžiūrėti kelią. Sudėtingiau matyti eismo dalyvius yra tamsoje. Taip pat iššūkiu gali tapti apledėjęs priekinis stiklas.
Laiku nepakeitus langų valytuvų automobiliams, jie valo prastai. Jei lyjant, sningant arba esant rūkui vairuotojo pusėje neveikia valytuvas, naikinamas automobilio techninės apžiūros galiojimas. Automobilio vairuotojai prieš važiuodami transporto priemone privalo nuvalyti automobilio langus taip, kad per juos būtų galima matyti vaizdą visu transporto priemonės lango pločiu.
Todėl labai svarbu tinkamai pasirinkti valytuvus pagal savo automobilio modelį, kad šie tarnautų ilgai ir efektyviai.
Neretai vairuotojai nėra linkę pakeisti valytuvų automobiliams laiku ir dirbtinai ilgina jų tarnavimo laiką. Rinkdamiesi langų valytuvus automobiliams vairuotojai dažniau atsižvelgia ne į jų kokybę ar žiūrėdami, ko reikalauja automobilio gamintojo nurodymai, o renkasi juos pagal kainą. Iššūkiu renkantis valytuvus automobiliui tampa jų ilgis. Valytuvų ilgis turi atitikti gamintojo nurodytą. Taip pat dažniausiai vairuotojai neskiria pakankamo dėmesio valytuvams, jų neprižiūri ir nevalo purvo nuo gumelių.
Jei mašinos langas tinkamai nenuvalomas, reikėtų pakeisti valytuvus. Geriausia būtų kreiptis į specialistus, nes būtent jie parinks valytuvus pagal automobilio modelį. Keičiant valytuvus, vertėtų į keitimo vietą nusinešti ir senuosius, tokiu atveju valytuvai bus parinkti atsižvelgiant į valytuvų ilgį ir šluotelės tvirtinimo tipą.
Valytuvus vertėtų keisti po šaltojo sezono, nes nuo šalčių jie deformuojasi. Taip pat valytuvus veikia karštis – jie praranda savo valomąsias savybes.
Jei valytuvus prižiūrėsite, jie tarnaus ilgiau. Reikėtų reguliariai nuvalyti grafito gumeles nuo purvo. Vertėtų pirkti aukštos kokybės valytuvus, nes prastesni gali pakenkti priekiniam stiklui, dėl ko vėliau gali tekti jį keisti. Žinoma, blogai nuvalytas priekinis automobilio stiklas blogina matomumą.
Ne visada reikia keisti visą valytuvą, kartais užteks pakeisti ir gumą. Tačiau, jei langų valytuvai automobiliams tinkamai nepriglunda prie stiklo, verta pakeisti visą valytuvo šluotelę.
Šarnyrai užtikrina, kad automobiliui važiuojant per kelio nelygumus ir pakabai keičiant aukštį būtų išlaikytas mašinos stabilumas. Tai – viena svarbiausių važiuoklės dalių, nes šarnyrai jungia pakabos detales ir šios gali lengvai judėti. Šarnyrai, reaguodami į kelio paviršių, reikiamu kampu keičia pakabos aukštį ir tokiu būdu užtikrina patogų važiavimą ir keleivių saugumą.
Šarnyrai yra sudaryti iš metalinių strypų, apsaugotų guma. Jų automobiliuose būna bent du: jungiantys priekinius ratus ir apatines bei viršutines šakes. Kai kuriuose automobiliuose yra ir galiniai šarnyrai.
Šarnyrai dažniausiai genda dėl prasto kelio. Dažniau susidėvi keleivio pusėje esantys šarnyrai, nes būtent čia paprastai pasitaiko įvairių kelio nelygumų – duobių, šulinių, viešojo transporto padarytų provėžų. Be to, šarnyrus gadina prastos oro sąlygos ir staigūs temperatūros pokyčiai. Žinoma, laikas taip pat skatina šarnyrų dėvėjimąsi: kuo ilgiau jie eksplotuojami, tuo didesnė tikimybė, kad jų gumos bus sutrūkusios.
Šarnyrams nevienodai dėvintis, automobilio ratai irgi juda nevienodai ir dėl to padangos dyla skirtingai. Susidėvėjusios gumos nebeapsaugo šarnyrų nuo drėgmės, purvo, druskų ir kitų nešvarumų, tepalas išteka. Tokiu atveju patys šarnyrai dėvisi greičiau ir nebeatlieka savo funkcijų. Sugedę šarnyrai gali išsinerti ir tai sukelia kitų važiuoklės sistemos dalių gedimus. Tai gali daryti įtaką ratų bei pačio automobilio stabilumui, didėja nelaimingo atsitikimo kelyje rizika.
Nedideli šarnyrų gedimai sukelia tylų garsą. Tačiau jiems susidėvėjus daugiau, garsas intensyvėja. Sugedus šarnyrams, jie pradeda klibėti. Klibantys šarnyrai skleidžia neįprastą garsą ir paprastai yra girdimi važiuojant per smulkius nelygumus.
Kai šarnyrai susidėvi, juos reikia pakeisti, nes automobilis tampa nestabilus. Išgirdus neįprastą klibėjimą, vertėtų patikrinti automobilio pakabą ir jei yra pažeidimų, pakeisti jos detales. Po šios procedūros vertėtų patikrinti ratų suvedimą.
Šarnyrus galima pasikeisti ir patiems, jei turite tam skirtus specialius įrankius. Šarnyrų nuėmėjas padeda lengvai ir paprastai išnerti visus šarnyrus ir traukes. Šarnyrų nuėmiklis apsaugo pakabos dalis, todėl nereikia naudoti smūgių, taip rizikuojant pažeisti apsauginę šarnyrų ar traukės antgalių gumą.
Keisdami šarnyrus tuo pačiu patikrinkite ir sailentblokų bei guolių būklę, apsaugines gumas. Gedimo atveju geriausia kreiptis į specialistus – šarnyrų restauravimas Vilniuje ar kitame Lietuvos mieste atliekamas profesionalų, jie turi šarnyrų remontui skirtus įrankius, todėl darbą atlieka teisingai.
