-
+37046366883
-
eprekyba@autoaibe.lt
-
Lietuviškai
+37046366883
eprekyba@autoaibe.lt
Lietuviškai
Automobilio ratai išlaiko automobilio svorį, švelnina kelio nelygumų sukeltus nemalonius, stiprus smūgius, todėl jų prisitvirtinimas prie automobilio rato guolių pagalba tampa labai svarbiu aspektu.
Jei ratai sumontuoti netinkamai, jie nesukimba su kelio danga ir padangos greičiau dėvisi. Neigiamai tai veikia ir rato guolius. Jų tarnavimo laikui taip pat labai svarbu vairavimo sąlygos ir stilius: jei važinėjate prastais keliais, ekstremaliomis sąlygomis, guoliai automobiliams dėvėsis greičiau.
Kai rato guolis susidėvi, jis pradeda skleisti ūžimo ir švilpimo garsą. Priekinio rato guolyje šį garsą išgirsite posūkiuose. Ilgai nekeičiant rato guolio, jis pradeda klibėti, ratas pasidaro laisvesnis ir automobilis tampa nestabilus. Padangos taip pat pradeda dėvėtis nelygiai, o dėl vibracijos ir didesnės apkrovos pradeda gesti ir kitos pakabos detalės, dėl guolių automobiliams gedimo gali gesti ir stabdžių sistema.
Jei guoliai susidėvėję, juos reikėtų nedelsiant pakeisti. Prižiūrėdami rato guolius ir juos keisdami, užtikrinsite, kad pakabos detalės ilgiau tarnaus, neges, bus mažesnės kuro sąnaudos ir padangos dėvėsis tolygiai.
Visų pirma, rato guolis turėtų būti tinkamai sumontuotas. Guolio nereikia plauti, antraip nuplausite ir tepalą, kuris apsaugo rato guolį nuo korozijos. Svarbu pasirinkti kokybiškus riebokšlius, nes jie saugo guolyje esanti tepalą nuo aplinkos poveikio. Jei riebokšlis praleidžia tepalą, guolis dėvisi greičiau.
Montuojant guolius svarbu, kad būtų užtikrinta švara, nes ši detalė yra jautri bet kokiam užteršimui. Reikia pasirinkti tinkamus įrankius guolių montavimui – specialius guolių presavimo įrankius, dinamometrinį užveržimo raktą. Visgi, geriausia gedimo atveju kreiptis į specialistus, kurie užtikrins kokybišką darbą.
Prasta kelio danga daro neigiamą įtaką automobilio detalėms. Įvairūs smūgiai važiuojant per kelio nelygumus ypač kenkia transporto priemonės pakabai. Tai atsiliepia ir važiuoklei bei jos dalims. Duobėtas ar nelygus kelias gadina amortizatorių, kuris atsakingas už automobilio sukibimą su kelio danga.
Automobilio pakaba yra labai jautri, todėl kelio nelygumai gadina jungiamuosius pakabos elementus, o didelė apkrova trumpina elastingų elementų eksploatacijos laiką. Pažeista automobilio pakaba gali sukelti rimtas problemas vairuojant, nes būtent nuo jos priklauso vairavimo saugumas ir komfortas.
Sugedus vienai iš automobilio pakabos detalių – lankstams – greičiau dėvisi ir kitos pakabos dalys. Jų gedimas atlaisvina ratą nuo pakabos, sugadina vairo traukes bei amortizatorių. Nepalankios kelio sąlygos skatina ir greitesnį amortizatorių dėvėjimąsi. Dažniausiai amortizatoriai genda dėl plyšusios amortizatoriaus koto apsaugos, dėl ko ir ant kitų jo dalių patenka purvas bei kitos apnašos. Taip amortizatorius dėvisi greičiau. Kitas dažnas pažeidimas yra sulenktas amortizatoriaus kotas, jis paprastai pažeidžiamas smūgio metu.
Sugedę amortizatoriai kenkia automobilio pakabos detalėms. Per didelė vibracija daro neigiamą įtaką kitų pakabos detalių darbui ir gadina vairo traukes, šarnyrus, stabilizatorius, kitus pakabos elementus.
Kad tam tikros pakabos detalės ir amortizatoriai veikia netinkamai, išduoda tam tikri požymiai. Dažniausiai tai būna neįprasti garsai vairuojant. Tačiau, kol gedimas nedidelis, šio garso vairuotojas gali ir nepastebėti. Tik stipriau pažeidus šarnyrus, garsas intensyvėja, nes šarnyrai atsilaisvina ir pradeda klibėti.
Jei girdisi keisti garsai, girgždesys arba dunksėjimas, sukant vairą arba važiuojant nelygiu keliu, tikėtina, kad kažkas negerai su amortizatoriaus guoliais. Be to, tokiu atveju sunku sukti vairą. Dunksėjimas ar cypimas automobilio gale praneša apie galinių amortizatoriaus atramų susidėvėjimą. Amortizatorių keitimas
Pasireiškus minėtiems gedimams, amortizatorius greičiausiai teks keisti arba restauruoti. Amortizatorius restauruoti verta, kai siekiama pakeisti jų kietumą, aukštį ar pritaikant automobilio pakabas sportui. Tačiau, jei transporto priemonę naudojate kiekvieną dieną ir jūsų amortizatorius susidėvėjo, vertėtų jį pakeisti nauju, o ne jį restauruoti.
Keičiant amortizatorių ar amortizatorių spyruokles, verta apžiūrėti ir kartu pakeisti jų atraminius guolius su gumomis bei amortizatoriaus apsaugas. Taip pat, jei atraminės amortizatoriaus plokštelės stipriai pažeistos, jas reikėtų keisti arba kiek galima pašalinti korozijos pažeistą metalo sluoksnį, tada impregnuoti rūdis šalinančiomis ir neleidžiančioms joms plisti priemonėmis.
Montuojant naują amortizatorių, gerai išvalykite vidinę kėbulo dalį, į kurią remiasi amortizatorius. Atraminės plokštelės viršų patepkite silikonu ar kitomis priemonėmis, kurios sulaikytų purvą ir drėgmę.
Nereikėtų delsti su amortizatorių keitimu, nes laiku nepakeisti amortizatoriai neužtikrina gero ratų sukibimo su kelio danga bei neapsaugo automobilio nuo smūgių važiuojant nelygiu keliu. Automobilis netenka stabilumo. Be to, susidėvėję amortizatoriai dėl padidėjusios vibracijos kenkia automobilio pakabai ir jos dalims. Sugedę amortizatoriaus atraminiai guoliai gali neigiamai paveikti vairo stiprintuvą bei spyruokles, o ilgainiui – sukelia pakabos deformacija. Netvarkingi ar sugedę amortizatoriai daro tiesioginę įtaką automobilio važiavimo kokybei ir saugumui. Siekdami išvengti neigiamų padarinių, reguliariai juos prižiūrėkite ir esant pažeidimams pakeiskite amortizatorius naujais.
Paskirstymo diržai užtikrina sklandų automobilio variklio darbą. Norėdami, kad jūsų transporto priemonės variklis dirbtų nepriekaištingai, pasirūpinkite diržų veikimo efektyvumu.
Paskirstymo diržus reikėtų tikrinti ir keisti kas 90 000 km, o pasibaigus variklio garantiniam laikotarpiui – kas 30 000 – 50 000 km. Diržų keitimo intervalas priklauso nuo to, kokiomis sąlygomis dažniausiai vairuojamas automobilis.
Paskirstymo diržai dėvisi mažiau, jei yra važinėjama mišriu rėžimu arba užmiestyje. Jeigu važinėjama mieste, rekomenduojama šią detalę keisti dažniau.
Keičiant paskirstymo diržą, patartina tuo pačiu pakeisti ir vairo stiprintuvo, kondicionieriaus ir generatoriaus dirželius. Be to, atliekant diržo keitimo procedūrą vertėtų pakeisti ir diržą įtempiančius guolius – pagrindinio diržo ,,įtempėjus“, vandens siurblį ir visus kitus komponentus kurie turi būti pakeisti keičiant paskirstymo diržą.
Jei iš elementų, susijusių su paskirstymo diržais (paskirstymo veleno, aušinimo skysčio siurblio ir pan.), sklinda neįprasti garsai, vertėtų patikrinti ir jų būklę.
Nusidėvėjus paskirstymo diržui, reikia jį pakeisti, nes jis daro neigiamą įtaką variklio darbui. Jei diržas nutrūksta, kilnojasi stūmokliai ir tokiu būdu jie lanksto vožtuvus, gadina variklio galvutę. Be to, nutrūkęs paskirstymo diržas gali sulaužyti svirteles ir sulaužyti paskirstymo velenėlį.
Gedimai, susiję su paskirstymo diržu, gali būti, jei per mažai arba per daug įtemptas diržas, į paskirstymo mechanizmą patenka purvas arba tepalai, nusitrina diržo kraštas arba šoniniai dantyti diržo paviršiai.
Jei paskirstymo diržo kokybė kelia abejonių, reikia jį pakeisti. Diržo nutrūkimas gali sukelti rimtą variklio gedimą ir dideles remonto išlaidas, o paskirstymo diržo keitimo kaina yra mažesnė nei variklio remontas.
Keiskite variklio paskirstymo diržą reguliariai pagal gamintojo nurodymus ir išvengsite netikėtų, daug problemų kelyje sukeliančių automobilio gedimų.
Aušinimo sistema palaiko tinkamą variklio temperatūrą ir tokiu būdu užtikrina efektyvų jo darbą. Prižiūrėti sistemą ir atlikti aušinimo sistemos plovimą, jeigu to reikia, yra labai svarbu. Jei laiku plausite aušinimo sistemą, išvengsite daug problemų.
Pateikiami 3 argumentai, kodėl reikia atlikti aušinimo sistemos plovimą:
Automobilis turi greitai užkaisti ir palaikyti darbinę temperatūrą, tačiau neturi jos viršuti. Aušinimo sistema nuveda šilumą į aplinką nuo labiausiai įkaitusių variklio detalių, taip apsaugodama variklio cilindrų sieneles nuo perkaitimo ir patį variklį nuo nekontroliuojamo savaiminio kuro mišinio užsidegimo.
Termostatui kenkia aušinimo sistemoje susikaupusios nuosėdos, mažėja termostato slankumas ir jis nustoja reaguoti į variklio temperatūrą. Sugedus termostatui, automobilio darbinė temperatūra pakinta: variklis tampa šaltas arba, priešingai, variklis perkaista. Jei variklis atšąla, automobilis dirba netvarkingai ir išauga kuro sąnaudos.
Jei radiatorius nepakankamai aušinamas oru, varikliui gresia perkaitimas. Viena iš priežasčių - užterštos radiatoriaus vidinės sienelės nuosėdų sluoksnis nepraleidžia šilumos. Jei vykdomas aušinimo sistemos plovimas, radiatorius perduoda šilumą net ir judant vidutiniu greičiu ir temperatūra greitai tampa normali.
Kai sutrinka aušinimo skysčio cirkuliacija, temperatūra variklyje pakyla ir dėl to variklis gali užsikirsti. Netinkamai aušinmas variklis perkaista. Aušinimo sistemai funkcionuojant netinkamai padidėja cilindro sienelės darbinė temperatūra ir tai lemia variklinės alyvos klampumo sumažėjimą bei išaugusias degalų sąnaudas.
Aušinimo sistemos plovimas yra aktualus, kai į sistema patenka tepalo, pavyzdžiui, trūkus variklio galvutei, todėl tokius alyvos likučius reikia pašalinti.
Neprižiūrėta aušinimo sistema gali sukelti automobiliui daug techninių problemų ir paskatinti jo gedimą. Aušinimo sistemai veikiant neefektyviai gali atsirasti rimti variklio gedimai ir būti mechaniškai pažeidžiamos kitos detalės.
Kai aušinimo sistema veikia prastai, stūmoklis perkaista ir išsiplečia pradeda spausti cilindro sieneles ir prisispaudžia prie cilindro sienelių, taip didindamas trintį. Vykstant šiam procesui variklis sugadinamas.
Aušinimo sistemai veikiant netinkamai, kaista variklis, o jo perkaitimas gali sąlygoti didelius gedimus. Kuo ilgiau kaitinama virš leistinos ribos, tuo labiau didėja tikimybė, kad automobilio variklis bus taip pažeistas, kad teks jį remontuoti ir, žinoma, tai daug kainuos. Variklio remontas gali trukti ne vieną dieną.
Norint, kad aušinimo sistema veiktų nepriekaištingai, reikia ją prižiūrėti ir atlikti aušinimo sistemos plovimą. Tinkama priežiūra reiškia reguliarų aušinimo skysčio keitimą (maždaug kas dvejus metus). Stebėkite, kad aušinimo skysčio kiekis būtų pakankamas. Automobilio variklio temperatūra turi būti 80 – 90 °C. Kitu atveju galima įtarti aušinimo sistemos gedimus.
Svarbiausia tinkamai pasirinkti aušinimo skystį. Aušinimo skystis turi neužvirti, neužšalti ir apsaugoti aušinimo sistemoje esančius metalus nuo korozijos pažeidimų. Aušinimo skystį reikėtų rinktis pagal vairuojamą automobilį. Maišyti antifrizus galima tik tuo atveju, jeigu jie yra vieno tipo. Priešingu atveju, išbalansuojami priedų komplektai ir antifrizų savybės tampa neprognozuojamos.
Mūsų parduotuvėse yra aušinimo sistemos profilaktikos ir remonto priemonių, kurios:
Išplauti sistemą prieš pakeičiant antifrizą - tikrai ne nuodėmė! Jei aušinimo sistema funkcionuos netinkamai atsiras variklio gedimai, jis bus linkęs perkaisti, mažės jo galingumas ir bus sunaudojama daugiau degalų.
Šarnyrai užtikrina, kad automobiliui važiuojant per kelio nelygumus ir pakabai keičiant aukštį būtų išlaikytas mašinos stabilumas. Tai – viena svarbiausių važiuoklės dalių, nes šarnyrai jungia pakabos detales ir šios gali lengvai judėti. Šarnyrai, reaguodami į kelio paviršių, reikiamu kampu keičia pakabos aukštį ir tokiu būdu užtikrina patogų važiavimą ir keleivių saugumą.
Šarnyrai yra sudaryti iš metalinių strypų, apsaugotų guma. Jų automobiliuose būna bent du: jungiantys priekinius ratus ir apatines bei viršutines šakes. Kai kuriuose automobiliuose yra ir galiniai šarnyrai.
Šarnyrai dažniausiai genda dėl prasto kelio. Dažniau susidėvi keleivio pusėje esantys šarnyrai, nes būtent čia paprastai pasitaiko įvairių kelio nelygumų – duobių, šulinių, viešojo transporto padarytų provėžų. Be to, šarnyrus gadina prastos oro sąlygos ir staigūs temperatūros pokyčiai. Žinoma, laikas taip pat skatina šarnyrų dėvėjimąsi: kuo ilgiau jie eksplotuojami, tuo didesnė tikimybė, kad jų gumos bus sutrūkusios.
Šarnyrams nevienodai dėvintis, automobilio ratai irgi juda nevienodai ir dėl to padangos dyla skirtingai. Susidėvėjusios gumos nebeapsaugo šarnyrų nuo drėgmės, purvo, druskų ir kitų nešvarumų, tepalas išteka. Tokiu atveju patys šarnyrai dėvisi greičiau ir nebeatlieka savo funkcijų. Sugedę šarnyrai gali išsinerti ir tai sukelia kitų važiuoklės sistemos dalių gedimus. Tai gali daryti įtaką ratų bei pačio automobilio stabilumui, didėja nelaimingo atsitikimo kelyje rizika.
Nedideli šarnyrų gedimai sukelia tylų garsą. Tačiau jiems susidėvėjus daugiau, garsas intensyvėja. Sugedus šarnyrams, jie pradeda klibėti. Klibantys šarnyrai skleidžia neįprastą garsą ir paprastai yra girdimi važiuojant per smulkius nelygumus.
Kai šarnyrai susidėvi, juos reikia pakeisti, nes automobilis tampa nestabilus. Išgirdus neįprastą klibėjimą, vertėtų patikrinti automobilio pakabą ir jei yra pažeidimų, pakeisti jos detales. Po šios procedūros vertėtų patikrinti ratų suvedimą.
Šarnyrus galima pasikeisti ir patiems, jei turite tam skirtus specialius įrankius. Šarnyrų nuėmėjas padeda lengvai ir paprastai išnerti visus šarnyrus ir traukes. Šarnyrų nuėmiklis apsaugo pakabos dalis, todėl nereikia naudoti smūgių, taip rizikuojant pažeisti apsauginę šarnyrų ar traukės antgalių gumą.
Keisdami šarnyrus tuo pačiu patikrinkite ir sailentblokų bei guolių būklę, apsaugines gumas. Gedimo atveju geriausia kreiptis į specialistus – šarnyrų restauravimas Vilniuje ar kitame Lietuvos mieste atliekamas profesionalų, jie turi šarnyrų remontui skirtus įrankius, todėl darbą atlieka teisingai.
Valytuvai užtikrina gerą kelio matomumą. Esant bet kokioms oro sąlygoms kokybiški valytuvai nuvalo priekinį langą taip, kad vairuotojas galėtų aiškiai matyti važiuojamąją dalį, pėsčiuosius, kitus eismo dalyvius. Kitu atveju, prastėja matomumas, galima nepastebėti kai kurių eismo dalyvių ar situacijų ir dėl to kyla avarinė situacija.
Jeigu sninga, automobilio langai apsineša druska, kuri yra barstoma ant kelio. Priekinis automobilio langas apneštas sūraus vandens valomas nusidėvėjusiais valytuvais tampa baltas. Pro tokį stiklą sunku įžiūrėti kelią. Sudėtingiau matyti eismo dalyvius yra tamsoje. Taip pat iššūkiu gali tapti apledėjęs priekinis stiklas.
Laiku nepakeitus langų valytuvų automobiliams, jie valo prastai. Jei lyjant, sningant arba esant rūkui vairuotojo pusėje neveikia valytuvas, naikinamas automobilio techninės apžiūros galiojimas. Automobilio vairuotojai prieš važiuodami transporto priemone privalo nuvalyti automobilio langus taip, kad per juos būtų galima matyti vaizdą visu transporto priemonės lango pločiu.
Todėl labai svarbu tinkamai pasirinkti valytuvus pagal savo automobilio modelį, kad šie tarnautų ilgai ir efektyviai.
Neretai vairuotojai nėra linkę pakeisti valytuvų automobiliams laiku ir dirbtinai ilgina jų tarnavimo laiką. Rinkdamiesi langų valytuvus automobiliams vairuotojai dažniau atsižvelgia ne į jų kokybę ar žiūrėdami, ko reikalauja automobilio gamintojo nurodymai, o renkasi juos pagal kainą. Iššūkiu renkantis valytuvus automobiliui tampa jų ilgis. Valytuvų ilgis turi atitikti gamintojo nurodytą. Taip pat dažniausiai vairuotojai neskiria pakankamo dėmesio valytuvams, jų neprižiūri ir nevalo purvo nuo gumelių.
Jei mašinos langas tinkamai nenuvalomas, reikėtų pakeisti valytuvus. Geriausia būtų kreiptis į specialistus, nes būtent jie parinks valytuvus pagal automobilio modelį. Keičiant valytuvus, vertėtų į keitimo vietą nusinešti ir senuosius, tokiu atveju valytuvai bus parinkti atsižvelgiant į valytuvų ilgį ir šluotelės tvirtinimo tipą.
Valytuvus vertėtų keisti po šaltojo sezono, nes nuo šalčių jie deformuojasi. Taip pat valytuvus veikia karštis – jie praranda savo valomąsias savybes.
Jei valytuvus prižiūrėsite, jie tarnaus ilgiau. Reikėtų reguliariai nuvalyti grafito gumeles nuo purvo. Vertėtų pirkti aukštos kokybės valytuvus, nes prastesni gali pakenkti priekiniam stiklui, dėl ko vėliau gali tekti jį keisti. Žinoma, blogai nuvalytas priekinis automobilio stiklas blogina matomumą.
Ne visada reikia keisti visą valytuvą, kartais užteks pakeisti ir gumą. Tačiau, jei langų valytuvai automobiliams tinkamai nepriglunda prie stiklo, verta pakeisti visą valytuvo šluotelę.
Aušinimo sistema užtikrina tinkamą transporto priemonės variklio aušinimą. Svarbiausias šios sistemos elementas yra aušinimo skystis, dar kitaip vadinamas antifrizu. Jis ne tik šildo variklį jį užvedus, o vėliau palaiko stabilią darbinę variklio temperatūrą, bet ir sušildo automobilio saloną. Antifrizas cirkuliuoja aušinimo sistemos dalimis, todėl atlieka aušinimo funkciją ir turi tepimo savybių, dėl kurių užtikrinamas sklandesnis automobilio dalių veikimas.
Aušinimo skystį svarbu laiku pakeisti, atsižvelgiant į gamintojo nurodymus. Antifrizui būdingos trys savybės, kurios nurodo jo kokybę. Aušinimo skystis turi neužvirti, neužšalti ir apsaugoti aušinimo sistemoje esančius metalus nuo korozijos pažeidimų.
Antifrizą būdinga skirstyti pagal spalvą, tačiau ant jo pakuotės būna nurodyta tarptautiniai klasifikavimo standartai, į kuriuos irgi vertėtų atsižvelgti renkantis aušinimo skystį. Aušinimo skysčiai dažniausiai klasifikuojami pagal Volswageno AG TL774 standartą. G11, G12, G12++, G13 nurodo antifrizo tipą ir jam keliamus reikalavimus. Taip pat galima matyti ir kitas raides ir numerius: jei skirstymas vyksta pagal vokiečių gamintojo Basf Glysantin sistemą, aušinimo skystis bus žymimas G48, G30, G40, GG40.
Antifrizą vertėtų rinktis pagal automobilio gamintojo nurodymus. Aušinimo skysčio keitimas taip pat turėtų būti vykdomas atsižvelgiant į nurodytą keitimo intervalą.
Mūsų prekybos vietose rasite antifrizų, kurių sudėtis yra tokia: monoetilenglikolis (sinonimai etilenglikolis, etanolis), vanduo ir priedų paketas, suteikiantis antifrizui antikorozines, priešputojančias ir fluorescentines (švytėjimo) savybes. Etilenglikolis be žemos užšalimo temperatūros savybės pakelia ir aušinimo skysčio užvirimo temperatūrą, kas suteikia skysčiui papildomą privalumą. Į antifrizą pridedami dažantys priedai, kurie nudažo norima spalva. Spalva neturi jokios reikšmės, antifrizo eksplotacinėms savybėms ir yra tik gamintojų ir prekiautojų susitarimo reikalas. Dažnai vietas ir tas pats antifrizas gali būti dažomas įvairiomis spalvomis rinkodaros tikslais. Paprastai antifrizas dažomas ryškiomis spalvomis, kad būtų gerai matomas antifrizo lygis bakelyje, taip pat pratekėtų iš aušinimo sistemos vietos, Kai kurių antifrizų spalva keičiasi (blanksta) ir informuoja apie antifrizo savybių pablogėjimą.
Praktikoje antifrizų ženklinimui naudojama kompanijos VOLKSWAGEN klasifikacija ir ženklinimo simbolika:
Jeigu ant pakuotės nėra šių ženklinimų (o šie ženklai reiškia geresnę kokybę už tradicinius galima manyti, kad antifrizas yra 4 grupės – tradicinis.
Tačiau tai nėra taisyklė. Reikia atidžiai paskaityti antifrizo aprašymą: jeigu jame teigiama, kad skystyje nėra silikatų, fosfatų, nitratų, boratų, aminų – galima manyti, jog antifrizas priskiriamas G 11 arba G 12 tipui.
Aušinimo sistemoje gali dominuoti skirtingi metalai, todėl svarbu atsižvelgti į automobilio gamintojo nurodymus. Skirtingų specifikacijų aušinimo skysčiai skiriasi savo sudėtyje esančiais antikoroziniais priedais (paketais). Vieni jų stabilesni išlieka ilgesnį laiką, kiti skyla greičiau. Svarbiausia nemaišyti skirtingų gamintojų ar skirtingo tipo aušinimo skysčių.
Netinkamai aušinant automobilio variklį gali pasireikšti tam tikri gedimai. Svarbu įsitikinti, kad naudojamos aušinimo priemonės yra kokybiškos ir tinkamos jūsų automobiliui. Jei sistema funkcionuos netinkamai, prasidės įvairūs variklio gedimai: jis greičiau perkais, mažės jo galingumas ir bus sunaudojama daugiau degalų.
Vidutinė antifrizo kaina yra apie 10 eurų už 5 litrų pakuotę, pigiausi gali kainuoti ir 3 eurus už tokį kiekį. Visgi, nereikėtų rinktis pigiausio aušinimo skysčio, nes gali pasitaikyti prastos kokybės gaminių. Taip pat svarbu antifrizą pakeisti laiku, mat po kurio laiko antikoroziniai priedai praranda savo savybes ir dėl to automobilio radiatorius, kitos aušinimo sistemos dalys pažeidžiamos korozijos, atsiranda šių detalių gedimai. Visa tai reiškia papildomas išlaidas. Naudokite kokybišką aušinimo skystį, tik tokiu atveju galėsite būti užtikrinti, kad jūsų automobilis veiks sklandžiai.
