Aušinimo sistema palaiko tinkamą variklio temperatūrą ir tokiu būdu užtikrina efektyvų jo darbą. Prižiūrėti sistemą ir atlikti aušinimo sistemos plovimą, jeigu to reikia, yra labai svarbu. Jei laiku plausite aušinimo sistemą, išvengsite daug problemų.
Pateikiami 3 argumentai, kodėl reikia atlikti aušinimo sistemos plovimą:
Automobilis turi greitai užkaisti ir palaikyti darbinę temperatūrą, tačiau neturi jos viršuti. Aušinimo sistema nuveda šilumą į aplinką nuo labiausiai įkaitusių variklio detalių, taip apsaugodama variklio cilindrų sieneles nuo perkaitimo ir patį variklį nuo nekontroliuojamo savaiminio kuro mišinio užsidegimo.
Termostatui kenkia aušinimo sistemoje susikaupusios nuosėdos, mažėja termostato slankumas ir jis nustoja reaguoti į variklio temperatūrą. Sugedus termostatui, automobilio darbinė temperatūra pakinta: variklis tampa šaltas arba, priešingai, variklis perkaista. Jei variklis atšąla, automobilis dirba netvarkingai ir išauga kuro sąnaudos.
Jei radiatorius nepakankamai aušinamas oru, varikliui gresia perkaitimas. Viena iš priežasčių - užterštos radiatoriaus vidinės sienelės nuosėdų sluoksnis nepraleidžia šilumos. Jei vykdomas aušinimo sistemos plovimas, radiatorius perduoda šilumą net ir judant vidutiniu greičiu ir temperatūra greitai tampa normali.
Kai sutrinka aušinimo skysčio cirkuliacija, temperatūra variklyje pakyla ir dėl to variklis gali užsikirsti. Netinkamai aušinmas variklis perkaista. Aušinimo sistemai funkcionuojant netinkamai padidėja cilindro sienelės darbinė temperatūra ir tai lemia variklinės alyvos klampumo sumažėjimą bei išaugusias degalų sąnaudas.
Aušinimo sistemos plovimas yra aktualus, kai į sistema patenka tepalo, pavyzdžiui, trūkus variklio galvutei, todėl tokius alyvos likučius reikia pašalinti.
Neprižiūrėta aušinimo sistema gali sukelti automobiliui daug techninių problemų ir paskatinti jo gedimą. Aušinimo sistemai veikiant neefektyviai gali atsirasti rimti variklio gedimai ir būti mechaniškai pažeidžiamos kitos detalės.
Kai aušinimo sistema veikia prastai, stūmoklis perkaista ir išsiplečia pradeda spausti cilindro sieneles ir prisispaudžia prie cilindro sienelių, taip didindamas trintį. Vykstant šiam procesui variklis sugadinamas.
Aušinimo sistemai veikiant netinkamai, kaista variklis, o jo perkaitimas gali sąlygoti didelius gedimus. Kuo ilgiau kaitinama virš leistinos ribos, tuo labiau didėja tikimybė, kad automobilio variklis bus taip pažeistas, kad teks jį remontuoti ir, žinoma, tai daug kainuos. Variklio remontas gali trukti ne vieną dieną.
Norint, kad aušinimo sistema veiktų nepriekaištingai, reikia ją prižiūrėti ir atlikti aušinimo sistemos plovimą. Tinkama priežiūra reiškia reguliarų aušinimo skysčio keitimą (maždaug kas dvejus metus). Stebėkite, kad aušinimo skysčio kiekis būtų pakankamas. Automobilio variklio temperatūra turi būti 80 – 90 °C. Kitu atveju galima įtarti aušinimo sistemos gedimus.
Svarbiausia tinkamai pasirinkti aušinimo skystį. Aušinimo skystis turi neužvirti, neužšalti ir apsaugoti aušinimo sistemoje esančius metalus nuo korozijos pažeidimų. Aušinimo skystį reikėtų rinktis pagal vairuojamą automobilį. Maišyti antifrizus galima tik tuo atveju, jeigu jie yra vieno tipo. Priešingu atveju, išbalansuojami priedų komplektai ir antifrizų savybės tampa neprognozuojamos.
Mūsų parduotuvėse yra aušinimo sistemos profilaktikos ir remonto priemonių, kurios:
Išplauti sistemą prieš pakeičiant antifrizą - tikrai ne nuodėmė! Jei aušinimo sistema funkcionuos netinkamai atsiras variklio gedimai, jis bus linkęs perkaisti, mažės jo galingumas ir bus sunaudojama daugiau degalų.
Prasta kelio danga daro neigiamą įtaką automobilio detalėms. Įvairūs smūgiai važiuojant per kelio nelygumus ypač kenkia transporto priemonės pakabai. Tai atsiliepia ir važiuoklei bei jos dalims. Duobėtas ar nelygus kelias gadina amortizatorių, kuris atsakingas už automobilio sukibimą su kelio danga.
Automobilio pakaba yra labai jautri, todėl kelio nelygumai gadina jungiamuosius pakabos elementus, o didelė apkrova trumpina elastingų elementų eksploatacijos laiką. Pažeista automobilio pakaba gali sukelti rimtas problemas vairuojant, nes būtent nuo jos priklauso vairavimo saugumas ir komfortas.
Sugedus vienai iš automobilio pakabos detalių – lankstams – greičiau dėvisi ir kitos pakabos dalys. Jų gedimas atlaisvina ratą nuo pakabos, sugadina vairo traukes bei amortizatorių. Nepalankios kelio sąlygos skatina ir greitesnį amortizatorių dėvėjimąsi. Dažniausiai amortizatoriai genda dėl plyšusios amortizatoriaus koto apsaugos, dėl ko ir ant kitų jo dalių patenka purvas bei kitos apnašos. Taip amortizatorius dėvisi greičiau. Kitas dažnas pažeidimas yra sulenktas amortizatoriaus kotas, jis paprastai pažeidžiamas smūgio metu.
Sugedę amortizatoriai kenkia automobilio pakabos detalėms. Per didelė vibracija daro neigiamą įtaką kitų pakabos detalių darbui ir gadina vairo traukes, šarnyrus, stabilizatorius, kitus pakabos elementus.
Kad tam tikros pakabos detalės ir amortizatoriai veikia netinkamai, išduoda tam tikri požymiai. Dažniausiai tai būna neįprasti garsai vairuojant. Tačiau, kol gedimas nedidelis, šio garso vairuotojas gali ir nepastebėti. Tik stipriau pažeidus šarnyrus, garsas intensyvėja, nes šarnyrai atsilaisvina ir pradeda klibėti.
Jei girdisi keisti garsai, girgždesys arba dunksėjimas, sukant vairą arba važiuojant nelygiu keliu, tikėtina, kad kažkas negerai su amortizatoriaus guoliais. Be to, tokiu atveju sunku sukti vairą. Dunksėjimas ar cypimas automobilio gale praneša apie galinių amortizatoriaus atramų susidėvėjimą. Amortizatorių keitimas
Pasireiškus minėtiems gedimams, amortizatorius greičiausiai teks keisti arba restauruoti. Amortizatorius restauruoti verta, kai siekiama pakeisti jų kietumą, aukštį ar pritaikant automobilio pakabas sportui. Tačiau, jei transporto priemonę naudojate kiekvieną dieną ir jūsų amortizatorius susidėvėjo, vertėtų jį pakeisti nauju, o ne jį restauruoti.
Keičiant amortizatorių ar amortizatorių spyruokles, verta apžiūrėti ir kartu pakeisti jų atraminius guolius su gumomis bei amortizatoriaus apsaugas. Taip pat, jei atraminės amortizatoriaus plokštelės stipriai pažeistos, jas reikėtų keisti arba kiek galima pašalinti korozijos pažeistą metalo sluoksnį, tada impregnuoti rūdis šalinančiomis ir neleidžiančioms joms plisti priemonėmis.
Montuojant naują amortizatorių, gerai išvalykite vidinę kėbulo dalį, į kurią remiasi amortizatorius. Atraminės plokštelės viršų patepkite silikonu ar kitomis priemonėmis, kurios sulaikytų purvą ir drėgmę.
Nereikėtų delsti su amortizatorių keitimu, nes laiku nepakeisti amortizatoriai neužtikrina gero ratų sukibimo su kelio danga bei neapsaugo automobilio nuo smūgių važiuojant nelygiu keliu. Automobilis netenka stabilumo. Be to, susidėvėję amortizatoriai dėl padidėjusios vibracijos kenkia automobilio pakabai ir jos dalims. Sugedę amortizatoriaus atraminiai guoliai gali neigiamai paveikti vairo stiprintuvą bei spyruokles, o ilgainiui – sukelia pakabos deformacija. Netvarkingi ar sugedę amortizatoriai daro tiesioginę įtaką automobilio važiavimo kokybei ir saugumui. Siekdami išvengti neigiamų padarinių, reguliariai juos prižiūrėkite ir esant pažeidimams pakeiskite amortizatorius naujais.
Automobilio ratai išlaiko automobilio svorį, švelnina kelio nelygumų sukeltus nemalonius, stiprus smūgius, todėl jų prisitvirtinimas prie automobilio rato guolių pagalba tampa labai svarbiu aspektu.
Jei ratai sumontuoti netinkamai, jie nesukimba su kelio danga ir padangos greičiau dėvisi. Neigiamai tai veikia ir rato guolius. Jų tarnavimo laikui taip pat labai svarbu vairavimo sąlygos ir stilius: jei važinėjate prastais keliais, ekstremaliomis sąlygomis, guoliai automobiliams dėvėsis greičiau.
Kai rato guolis susidėvi, jis pradeda skleisti ūžimo ir švilpimo garsą. Priekinio rato guolyje šį garsą išgirsite posūkiuose. Ilgai nekeičiant rato guolio, jis pradeda klibėti, ratas pasidaro laisvesnis ir automobilis tampa nestabilus. Padangos taip pat pradeda dėvėtis nelygiai, o dėl vibracijos ir didesnės apkrovos pradeda gesti ir kitos pakabos detalės, dėl guolių automobiliams gedimo gali gesti ir stabdžių sistema.
Jei guoliai susidėvėję, juos reikėtų nedelsiant pakeisti. Prižiūrėdami rato guolius ir juos keisdami, užtikrinsite, kad pakabos detalės ilgiau tarnaus, neges, bus mažesnės kuro sąnaudos ir padangos dėvėsis tolygiai.
Visų pirma, rato guolis turėtų būti tinkamai sumontuotas. Guolio nereikia plauti, antraip nuplausite ir tepalą, kuris apsaugo rato guolį nuo korozijos. Svarbu pasirinkti kokybiškus riebokšlius, nes jie saugo guolyje esanti tepalą nuo aplinkos poveikio. Jei riebokšlis praleidžia tepalą, guolis dėvisi greičiau.
Montuojant guolius svarbu, kad būtų užtikrinta švara, nes ši detalė yra jautri bet kokiam užteršimui. Reikia pasirinkti tinkamus įrankius guolių montavimui – specialius guolių presavimo įrankius, dinamometrinį užveržimo raktą. Visgi, geriausia gedimo atveju kreiptis į specialistus, kurie užtikrins kokybišką darbą.
Pakaitinimo žvakės dyzeliniuose varikliuose yra skirtos variklio užvedimui. Įjungus degimą, per pakaitinimo žvakę pradeda tekėti elektros srovė, kuri įkaitina variklio cilindrų degimo kamerose esančių žvakių galus iki 1000 °C. Tokiu būdu palengvinamas suspausto kuro mišinio užsidegimas ir užvedamas variklis.
Neveikiant pakaitinimo žvakėms, variklis neužsiveda arba užsiveda sunkiai. Vyraujant minusinei temperatūrai ypač išauga pakaitinimo žvakių reikšmė, todėl įvairūs pakaitinimo žvakių gedimai tampa ypač pastebimi – sunkiau užsidega oro ir dyzelinio kuro mišinys, o lėčiau besisukantis starteris nesudaro pakankamo suspaudimo. Dėl to prieš kiekvieną žiemą vertėtų patikrinti dyzeliniuose automobiliuose esančias pakaitinimo žvakes ir, jei reikia, jas pakeisti.
Kai lauke šilta, pakaitinimo žvakių gedimo galima ir nepastebėti, nes esant šiltam ir sausam orui dyzelinis variklis dažniausiai užsiveda. Tokiu atveju verta atkreipti dėmesį į automobilio prietaisų skydelį – jei užvedus variklį šviečia pakaitinimo žvakių įspėjamoji lemputė, tai gali signalizuoti apie pakaitinimo žvakių gedimus. Tačiau minusinėje temperatūroje prastai veikiančios pakaitinimo žvakės gali lemti tai, kad variklis neužsives arba užsives ir dirbs sunkiai, netolygiai, leisdamas dūmus.
Jei variklis neužsiveda, reikėtų patikrinti visą pakaitinimo žvakių sistemą. Įjungus degimą būtina įsitikinti, ar pakaitinimo žvakes pasiekia elektros srovė. Jeigu ne, verta patikrinti saugiklį, o jei su juo viskas gerai – galimai sugedusi pakaitinimo žvakių relė. Jeigu maitinimas į žvakes tiekiamas, tačiau problema išlieka, tikėtina, kad perdegė pačios pakaitinimo žvakės.
Susidūrus su aukščiau minėtais gedimo požymiais, pakaitinimo žvakes reikėtų keisti. Pakaitinimo žvakių keitimas nėra lengvas procesas, o pakaitinimo žvakių išsukimas gali sukelti papildomų problemų, nes išsukant kai kurios žvakės gali nulūžti ir likti variklio viduje.
Jei žvakės automobilyje nebuvo keičiamos ilgą laiką, jų išsukimas tampa sudėtingas – sukant žvakės gali lūžti, o jų dalys patekti į variklį. Tokiu atveju gali tekti nuimti variklio galvutę, kas reiškia papildomas laiko ir finansines išlaidas. Šiuo metu yra specialių įrankių, kurių pagalba nulūžusių pakaitinimo žvakių išsukimas tampa paprastesnis, tačiau siekiant išvengti sudėtingų remontų, pakaitinimo žvakes visada rekomenduojama keisti laiku.