Patarimai

Važiuojant automobiliu kartais pasitaiko smūgių, kuriuos sukelia nepastebėtos kliūtys (dažniausiai duobės). Kad šių kliūčių vairuotojas nejaustų ir būtų lengviau valdyti automobilį, būtina pasirūpinti automobilio amortizatoriais.

Amortizatoriai: kas tai?

Amortizatoriai – tai automobilio pakabos dalys, kurios slopina spyruoklių svyravimus ir neleidžia automobiliui šokinėti, todėl užtikrina geresnį sukibimą su keliu, važiavimo stabilumą, komfortą ir trumpesnį stabdymo kelią.

Amortizatorių tipai

Pagrindinė amortizatoriaus užduotis – sušvelninti įvairius svyravimus ir kaip galima efektyviau užtikrinti padangų sukibimą su kelio danga. Šiai sistemai taip pat priklauso ir padangos, spyruoklės, jungtys, amortizatorių atramos ir apsaugos. Šios sistemos gali skirtis priklausomai nuo to, ar jos montuojamos automobilio priekyje ar gale.

Amortizatorius įprasta skirstyti į du tipus:

• Tepaliniai: vis dar paplitę transporto priemonėse. Šių amortizatorių cilindruose svyravimus slopina oro ertmė.
• Dujiniai: savo konstrukcija panašūs į tepalinius, tik vietoje oro ertmės amortizatorius pripildytas suspaustomis azoto dujomis, kurios gali būti suspaustos nuo 6 (paprastuose automobiliuose) iki 25 atmosferų (sportiniuose automobiliuose). Suslėgtos dujos geriau palaiko rato sukibimą su kelio ir neleidžia alyvoje susidaryti putoms.

Kada būtinas amortizatorių keitimas?

Dažniausios priežastys, dėl kurių būtinas amortizatorių keitimas, yra alyvos nuotėkis arba suplyšusios gumos. Dėl to detalė pradeda trintis su smėliu ar kelio purvu ir galiausiai sugadinamas riebokšlis ir išteka tepalas. To pasekmė - neveikiantis amortizatorius.
Automobilį patikrinus ant specialaus stendo ir nustačius, kad amortizatoriaus funkcionalumas yra tik 50 (ar net mažiau) procentų, jį reikia keisti.

Ką rekomenduojama keisti kartu?

Sugedus šiai transporto priemonės daliai, gali būti paveiktos ir kitos detalės, tokios kaip šarnyrai ar stabilizatoriai. Nors dažniausiai atraminiai guoliai neturi įtakos amortizatorių efektyvumui, vis dėlto, jeigu atramos visiškai suirusios, žinoma, tai amortizatoriui atsiliepia neigiamai – jis negali tvirtintis prie kėbulo. Minėtas dalis itin veikia Lietuvos klimatas (drėgmė, purvas, kelio druska žiemą). Jei atraminiai guoliai nespėjo stipriai paveikti amortizatorių, užteks pakeisti tik juos. Vieni svarbiausių elementų, darančių įtaką detalės darbui, yra apsauginės gumos bei amortizatoriaus slopintuvai, saugantys nuo smūgių visą mazgą, todėl keičiant amortizatorius, pakeiskite ir juos.

Keisti ar restauruoti?

Iškilus klausimui, kas geriau – amortizatorių restauravimas ar keitimas, apsispręsti padės Jūsų mechanikas. Dažniausiai restauruojamos tik tas detalės, kurios arba daug kainavo, arba būtina pakeisti tam tikras jų savybes (aukštį, kietumą), pritaikant automobilį kitai paskirčiai. Visgi, patariama geriau rinktis naujas detales, kurios užtikrina visišką saugumą, priešingai nei restauruotos. Su jomis saugumas bus tik dalinis ir galbūt laikinas.
Amortizatoriai automobiliui suteikia daugiau stabilumo, komforto važiuojant, atlieka svarbią rolę saugumo prasme. Todėl nuvažiavę 20 000 km būtinai apsilankykite autoservise, kad profesionalūs mechanikai galėtų patikrinti Jūsų transporto priemonę.

„Sailentblokai“ – tai guminės įvorės, kurios yra Jūsų automobilio pakaboje. Šios detalės paskirtis yra sugerti pakabos judesius, kurie atsiranda važiuojant nelygiu keliu bei suteikti pakabos elementams galimybę judėti ir efektyviai reaguoti į kelio nelygumus. Kai įvorės dyla, atsiranda papildomas laisvumas, automobilis tampa nestabilus kelyje, jis šiek tiek vingiuoja. Įvorės naudojamos pakabos šakėse, stabilizatoriuose, traukėse, amortizatorių stovuose, kitose pakabos ir vairo mechanizmo dalyse. Taip pat jos yra naudojamos variklio ir transmisijos laikikliuose. Įvorės paprastai dyla dėl ilgo tarnavimo laiko, karščio, druskų, tepalų ar per didelio pakabos apkrovimo. Tai gali pagreitinti kitų dalių dėvėjimąsi. Apžiūrint reiktų nustatyti, kurios dalys yra sudilusios – įvorės ar galbūt šarnyrai. Automechanikai gali pasiūlyti keisti ir kai kurias kitas dalis, kurios turėtų būti atnaujintos pačiu artimiausiu metu. Kai kuriuose naujuose automobiliuose įvorės būna keičiamos kartu su svirtimi.

Priežastys, lemiančios sailentblokų dilimą

Didžiausią neigiamą įtaką guminėms įvorėms daro prasta kelio danga bei vairavimo ypatumai. Jeigu važiuojama nelygiu keliu tikėtina, kad ratams patekus į duobę smūgis paveikia ir pakabą. Ilgainiui švelnindami tokius smūgius dėl nelygios važiuojamosios dalies dyla ir patys sailentblokai, o nekeičiant detalės nauja, gadinamos ir kitos važiuoklės dalys. Dar viena priežastis, pagreitinanti guminių įvorių dilimą yra neatidus, neatsakingas vairavimas. Jeigu važiuojant nelygiu keliu vairuotojas nemanevruoja automobilio, nesistengia išvengti duobių ar primažinti greičio važiuojant per kalnelį, visa tai irgi spartina sailentblokų dilimo procesą.

Iš ko galima spręsti, kad susidėvėjo įvorės?

Kaip ir apie daugelį automobilio gedimų, taip ir apie sudilusius sailentblokus praneša neįprasti garsai. Nusidėvėjusioms guminėms įvorėms būdingas ypač stiprus bildesys, kai pravažiuojama per duobę. Nors važiuojant normaliu, gana lygiu keliu gali ir nesijausti jokių pašalinių, apie sugedusią detalę pranešančių garsų, tačiau ratams važiuojant prasta danga iš karto pasigirsta triukšmas. Kartais delsiant pakeisti sailentblokus gali atsirasti ir nestabilumas kelyje. Važiuojant gali jaustis nestiprus laisvumas, o važiuojant dideliu greičiu – sakoma, kad transporto priemonė pradėjo „mėtytis kelyje“.

Pastebėjus neįprastus automobilio požymius važiuojant, reikėtų patikrinti gedimą. Jei neturite reikiamos kvalifikacijos ar tinkamų įrankių, geriau remonto darbus patikėkite autoserviso darbuotojams.

Gera pakabos būklė yra labai svarbi saugiam automobilio eksploatavimui.

Jei dėmės ant Jūsų automobilio apsauginio dažų sluoksnio nėra didelės, jų panaikinimui galite naudoti poliravimo pastą. Vaškas taip pat naudingas – nors jis ir nepanaikina dėmių, atlieka apsauginę funkciją. Priemones rekomenduojama naudoti ypač atsargiai. Su švelniu audiniu paimkite truputį priemonės ir sukamaisiais judesiais poliruokite tol, kol dėmės išnyks. Tada nuplaukite vandeniu ir įsitikinkite, kad nebesimato jokių įbrėžimų ant automobilio.

Gilesnius įbrėžimus sutvarkykite kuo greičiau, kad nepradėtų rūdyti metalas. Ant kiekvieno automobilio kėbulo yra nurodytas originalus to automobilio dažų kodas. Pagal jį dažai gali būti pagaminami arba pritaikomi (purškiami aerozolinėje pakuotėje).

Nuvalykite pažeistą automobilio paviršių ir su teptuku užpildykite įbrėžimus dažais. Jei įbrėžimas parūdijęs, panaudokite labai švelnų šlifavimo popierių. Prieš dažant visada patariama naudoti gruntą. Leiskite dažams išdžiūti keletą dienų. Jei yra didesni pažeidimai, rekomenduojame kreiptis į „Autoaibės“ specialistus.


Kaip nupoliruoti stiklą?

Užpurkškite stiklo valikį ant lango ir jį valykite švelniu skudurėliu. Nuvalykite labai kruopščiai,
nes bet koks purvas ar smėlis gali tik pabloginti rezultatą.

Stiklų poliravimui naudojamos specialios priemonės. Naudokite jas taip:
nuplaukite stiklo paviršių ir jį nudžiovinkite;
drėgna šluoste ir nedideliu kiekiu polirolio valykite paviršių sukamaisiais judesiais;
daugiau dėmesio skirkite subraižytoms sritims;
leiskite išdžiūti;
matiniu sluoksniu pasidengusį paviršių nubraukite zomšine šluoste.
Įbrėžimą nuvalykite švelniu audiniu. Jei įbrėžimas vis dar matosi, pakartokite poliravimą.

Atminkite, kad produktai skirti tik naudojimui ant stiklo, todėl jų negalima tepti ant tamsinimo plėvelių, organinio stiklo, plastiko ar šildomų langų.

Stiklų priežiūra ypač aktuali darganotu oru – ypač kai lyja. Paruošti automobilio stiklus dabar galima taip, kad net ir pati stipriausia liūtis nesutrukdys gerai matyti kelio ir kitų eismo dalyvių. Lietaus lašus skaidantis skystis naudingas visiems automobiliams, o jo naudojimas visai nesudėtingas: švariai nuvalę stiklą, užpurkškite ant jo priemonės ir nestipriai įtrinkite medvilnine šluoste. Šiek tiek palaukę, kol stiklas pasidarys matinis, dar kartą įtrinkite paviršių, tik kita, sausa šluoste. Taip apsaugoję savo automobilio langus galėsite patogiau važiuoti bet kokiu oru.

Pavasarį šylant orams pradeda tirpti sniegas ir padangų keitimas neturėtų būti vienintelis darbas, ką turėtumėte padaryti, siekdami paruošti automobilį naujam sezonui. Kai kurie žmonės nesutinka, jog papildoma apžiūra yra būtina, tačiau patikrinus ratų, padangų ir pačios transporto priemonės būklę, vėliau galima išvengti įvairių gedimų. Taigi, ką keičiantis sezonams turėtumėte daryti automobiliui?

Pasirūpinkite skysčiais
Pirmiausia, turite patikrinti, ar automobilyje yra pakankamas reikalingų skysčių kiekis. Atkreipkite dėmesį į:

• alyvą, apsaugančią nuo per greito detalių nusidėvėjimo;
• patikrinkite, ar aušinimo skystis, nėra žemiau minimalaus lygio;
• stabdžių skystį, būtiną tinkamai stabdžių sistemos veiklai;
• Vairo stiprintuvo skystį, jis užtikrina lengvesnį vairo sukimą ir pačio automobilio valdymą;
• Pavarų dėžės alyvos lygį, jeigu tai – automatinė transmisija.
• langų valymo skystį, apie kurį prisimenama tik tada, kai jis baigiasi.

Skysčių dažniausiai nereikia visiškai keisti, užtenka juos tik papildyti. Taip pat siūloma tikrinant skysčių kiekį apžiūrėti ir filtrus: ar jie vis dar švarūs, gali tinkamai funkcionuoti, be to reikėtų atkreipti dėmesį, ar niekur nesimato skysčio nuotėkų, įtrūkimų. Nepamirškite pakeisti langų valytuvų, jeigu prieš žiemą to nepadarėte. Tai užtikrins gerą matomumą ir saugų važiavimą.

Variklis ir akumuliatorius
Žiema yra gana sunkus sezonas visoms automobilio dalims: didesnė tikimybė, kad akumuliatorius greičiau išsikraus, dėl ko negalėsite užvesti automobilio. Todėl tikrindami, ar nesibaigė aušinimo skystis, patikrinkite variklio būklę: ar nesusidėvėjo diržai, ar nesimato alyvos nuotėkio žymių.
Tikrindami akumuliatorių, atkreipkite dėmesį, ar jis vis dar gali palaikyti tą patį darbo krūvį. Tai galite patikrinti įvairiuose autoservisuose, kuriuose jis gali būti ir pakrautas, o gedimo atveju – ir pataisyti. Jei silpsta Jūsų akumuliatorius ir net dažnai kraunant jis vis tiek sunkiai veikia, patikrinę specialistai galės jį iš karto pakeisti nauju.

Padangos
Padangų keitimas nėra vienintelis svarbus veiksnys. Be to, kad jas reikia keisti ne tik prieš žiemą, pavasarį ar tada, kai jos susidėvi, reikia nuolat sekti jų oro slėgį. Taip pat atkreipkite dėmesį ir į jų protektoriaus gylį. Minimalus vasarinių padangų protektoriaus gylis yra 1,6 mm, o žieminių - net 3 mm. Tai matuojama labiausiai nusidėvėjusioje vietoje. Padangų gamintojai rekomenduoja žiemines padangas keisti į naujas, kai protektoriaus gylis dar siekia 4-5 mm ribą. Delsiant ir gyliui sumažėjus iki 3-5 mm ypač pablogėja padangų eksploatacinės charakteristikos.

Švara
Žiemą transporto priemonę plauti tiesiog būtina, nes paviršiui gali pakenkti ant kelio barstoma druska. Ji skirta sniegui tirpdyti, tačiau tuo pat metu pamažu kenkia ir kėbulo būklei: druska nutirpdo pirmąjį dažų sluoksnį. Plaudami pažiūrėkite, ar nėra jokių rūdžių požymių, kuriuos reikėtų sutvarkyti. Taip pat patariama nuolat valyti automobilio kilimėlius, kuriuos gadina purvas, pritrypta kelio druska.
Nors kai kuriais atvejais rekomenduojama, kad prieš naują sezoną automobilį patikrintų mechanikas, daug ką galite atlikti ir patys. Vienas tokių darbų yra padangų keitimas. Jei transporto priemonę patikite specialistui, jis turėtų patikrinti ne tik akumuliatorių, bet ir vairo, aušinimo sistemą.

Vairuotojai kėbulą paprastai prisimena tik tuomet, kai kas nors jį įlenkia ar kai reikia jį perdažyti. Kėbulai yra skirstomi į kelis tipus. Be to, jie turi pagrindines dalis, apie kurias verta žinoti, norint užtikrinti aukštos kokybės priežiūrą.
Kėbulo tipai
Dažniausiai automobilių kėbulo dalys yra tokios pačios įvairių modelių transporto priemonėms. Pagrindinis skirtumas yra vis kitokios jų formos.
Skiriami tokie kėbulo tipai:
• sedanas – vienas populiariausių kėbulo tipų;
• universalas;
• kupė – nedidelis dviejų durų automobilis, panašus į hečbeko ir kabrioleto mišinį;
• hečbekas – panašus į sedaną, tačiau turi bendrą bagažinę su galiniu stiklu, kitaip tariant bagažinė nėra atskirta;
• kabrioletas – nusiima (atsidaro) stogas ir galinis langas, dar gali būti skirstomas į hardtopą (kietas atidaromas stogas) ir targą (nuimamas stogas);
• limuzinas – automobilis, turintis ilgesnį saloną.

Nors paprastai įmonės specializuojasi tam tikrų kėbulų tipų gamyboje, visgi kartais vienas modelis gali turėti kelis skirtingus kėbulus.

Pagrindinės kėbulo dalys
Nesvarbu, kokios formos bus kėbulas, jis turės tam tikras bendras dalis:
• korpusą;
• bagažinės dangtį;
• sparnus (priekinius ir galinius);
• kapotą.

Egzistuoja ir papildomos automobilių kėbulo dalys, kurios pagerina važiavimo patirtį, padidina saugumą.
Kėbulo paskirtis ne atspindėti, kokie automobiliai jums patinka, o apsaugoti visas detales, kurios yra po variklio gaubtu. Prie kėbulo dažnai montuojami ir bamperiai (buferiai).

Kėbulo priežiūra
Kėbulo būkle paprastai susirūpinama tik jį sugadinus. Deja, ne visi žino, kaip geriausia pasirūpinti savo automobiliu, kad po žiemos jis atrodytų lyg naujas.
• Šlifavimas reikalingas norint paslėpti įbrėžimus, lyginant dažų sluoksnius, lako nubėgimus.
• Polirolis: nupoliruotas automobilis atrodys kaip naujas, nes bus panaikinti nedideli įbrėžimai, pašalinti dažymo defektai. Prieš poliruojant turi būti atliktas dažų ir lako dangos vertinimas, ieškant geriausio poliravimo sprendimo.
• Vaškas išlaiko dažų kokybę nuo aplinkos poveikio. Kai kuriais atvejais automobilio kėbulą galima padengti ir teflonu (apsaugine juosta). Tai apsaugos spalvas nuo nublukimo, kėbulą nuo korozijos.
Žinoma, šios priemonės padės tik nuo nedidelių įbrėžimų, palaikant bendrą kėbulo kokybę, naujumą. Tačiau patekus į autoavariją, be rimtesnių pataisymų neapsieinama. Tokiais atvejais gali prireikti atnaujinti, o kartais automobilių kėbulo dalys turi būti ir tiesinamos.

Nuo kėbulo priklauso labai daug. Tai yra automobilio dalis, kuri lemia keleivių saugumą, todėl svarbu jį tinkamai prižiūrėti, o prireikus, nuvežti į autoservisą, kad būtų pašalinti gedimai.

Stabdžių antiblokavimo arba ABS sistema kai kuriais atvejais vertinama dviprasmiškai. Vieni sako, kad be jos automobilio turėti negalima, kiti aiškina, kad ji kaip tik pailgina stabdymo kelią ir yra nereikalinga. Tad, kaip yra iš tiesų? Gilinamės į šios sistemos savybes, teikiamus privalumus ir trūkumus.
Sistemos sukūrimo motyvai
ABS stabdžių sistema buvo sukurta pastebėjus, kad tam tikrose situacijose yra didesnė tikimybė prarasti vairavimo kontrolę staigiai nuspaudus stabdžius. Tai ypatingai svarbu slidžiame kelyje. Tokia sistema neleidžia ratams blokuotis, todėl net ir stabdant galima valdyti automobilį, kas padidina stabdymo efektyvumą.
ABS sistema veikia paprastu principu: pagrindinė dalis yra valdymo blokas, apdorojantis sukimosi dažnio daviklių informaciją. Paprastai sistema turi keturis jutiklius: kiekvienas atskirai kontroliuoja tam tikrą ratą ir užtikrina, kad jis nebūtų blokuojamas. Tai padeda išlaikyti tą patį sukimosi greitį visiems ratams ir efektyviau kontroliuoti automobilį.
Stabdant ant slidaus paviršiaus, jutikliai fiksuoja ratų sukimosi greitį. Kai ABS sistema veikia, spaudžiant pedalą jaučiasi nedidelė vibracija. Jeigu sistemoje atsirado tam tikras gedimas, ABS iš karto nustoja veikti. Be to tai galite suprasti iš prietaisų skydelyje užsidegusių ABS raidžių.
Sistemos privalumai
Pagrindinės priežastys, kodėl ABS sistemos yra populiarios:
1. Stabdymas ant ledo. Ant slidžios kelio dangos labai sunku suvaldyti automobilį, o turint ABS sistemą kontroliuoti automobilį ant itin lygaus paviršiaus yra kur kas lengviau. Stabdant automobilį su paprasta stabdžių sistema, ratai užsikerta ir dėl inercijos gali slysti. ABS blokuoja po truputį, kol galiausiai transporto priemonė visiškai sustoja.
2. Patogesnis stabdymas. Be šios sistemos reikėtų nuolat spausti ir atleisti stabdžius siekiant išlaikyti automobilio kontrolę stabdant. Turint ABS sistemą, Jums tereikia stipriai spausti stabdį, o sistema viskuo pasirūpina.
Sistemos trūkumai
ABS sistema turi ir tam tikrus trūkumus. Dėl jų kai kurie vairuotojai renkasi automobilius be jos.
• Pailgėjęs stabdymo kelias. Dėl sistemos veikimo nebegalima staigiai sustoti, pailgėja stabdymo laikas. Tai ypatingai matosi, jei važiuojate žvyru ar sniegu: stabdant ratai yra neblokuojami, todėl neišrausiamos vėžės, o tai pailgina stabdymo kelią.
• Priežiūros kaštai.
Esant per daug slidžiam keliui, ABS sistema gali nesuveikti, nes greitai slystant su užblokuotais ratais, jutikliai gali fiksuoti nepakitusį greitį.
Visgi, dažniausiai noras apsisaugoti nuo prastų kelio sąlygų žiemą nugali kelis ABS sistemos trūkumus. Pasirūpinę savo automobilio stabdžių efektyvumu, užtikrinsite geresnį automobilio kontroliavimą.

Automobilių akumuliatoriai ypač svarbūs automobiliams: nuo jų priklauso, ar galėsite lengvai užvesti transporto priemonę, ar veiks elektronika (radijas, šviesos). Ne veltui jiems yra skiriamas toks didelis dėmesys. Norint geriau suprasti, kokia turėtų būti teisinga šios transporto priemonės dalies priežiūra, reikia daugiau apie ją sužinoti, pradedant populiariausiomis rūšimis.
Rūgštiniai akumuliatoriai
Tokio tipo akumuliatoriuose yra naudojamas švinas, iš kurio pagamintos plokštelės, ir sieros rūgštis (naudojama kaip elektrolitas). Tai yra viena populiariausių akumuliatoriaus rūšių Lietuvoje. Jų veikimo trukmė labai priklauso nuo įkrovimo lygio, jiems būdingas gilus iškrovimas. Jei turite rūgštinį akumuliatorių, patariama išvažiuoti tik jei jis visiškai pakrautas. Taip pat, jei švininis akumuliatorius ilgam paliekamas iškrautas, po kiek laiko jis gali turėti kur kas mažesnę talpą.
Geliniai akumuliatoriai
Šių akumuliatorių gamybai naudojamos teigiamos ir neigiamos plokštelės, todėl jie yra hermetiškesni, nes susideda iš gelinio elektrolito, sandaresnių kamščių nei rūgštiniai, iš jų neišbėga skystis. Tokiu principu pagaminti akumuliatoriai, priešingai nei rūgštiniai, gali būti įkrauti net kurį laiką jiems buvus visiškai iškrautiems, tai nesumažins jų talpos net itin žemoje temperatūroje.
Gilaus iškrovimo akumuliatoriai
Šio tipo akumuliatoriai naudojami ilgiau nei įprasti. Jie gali būti užpildyti skysčiu (rūgštinio tipo) arba reguliuojami vožtuvais (VRLA). VRLA tipo akumuliatoriai yra itin sandarūs, nes dujos, skystis viduje kontroliuojami vožtuvu, jų taip pat nereikia tikrinti. Visai kaip įprasti geliniai akumuliatoriai, šie gali būti laikomi nenaudojami ilgą laiko tarpą, nesibaiminant sumažėjusios talpos.
AGM tipo akumuliatoriai
Juose yra naudojamos stiklo pluošto plokštelės, į kurias absorbuojamas elektrolitas. Jie dažniausiai yra pigesni nei geliniai akumuliatoriai. Priešingai nei rūgštiniams, jiems nėra didelio skirtumo, kokia temperatūra vyrauja aplinkoje. Jie taip pat ilgiau palaiko tą patį energijos lygį net ilgai sandėliuojami.

Kurį akumuliatorių rinktis?
Visi automobilių akumuliatoriai yra laikini: po tam tikro laikotarpio juos reikės keisti. Nors dažniausiai nustatomas laikas yra apie 2 metus, tačiau labai priklauso nuo to, kaip detalė buvo eksploatuojama. Detalė susidėvi ypač greitai, jei elektronika naudojama nuolat: žibintai, radijas, oro kondicionierius, tokiu atveju jo būklę reikėtų patikrinti dažniau. Paprasčiausia patikrinti akumuliatoriaus užkrovimo lygį tai pamatuoti įtampą tarp akumuliatoriaus gnybtų. Pilnai pakrauto akumuliatoriaus įtampa yra apie 12,65 V, pusiau pakrauto – 12,25. Žiemą akumuliatorių rekomenduojama įkrauti, jeigu jis išsikrovęs 25%, o vasarą – 50%. Žiemą pilnas akumuliatoriaus išsikrovimas yra ypač pavojingas, nes akumuliatoriuje esantis elektrolitas gali užšalti ir negrįžtamai suardyti akumuliatoriaus plokšteles. Užšalusio akumuliatoriaus požymis – jis išsiplečia, „suapvalėja“
Galingesni akumuliatoriai yra reikalingi dyzeliniams automobiliams. Be to, automobilio gide galima patikrinti, ką rekomenduoja gamintojai.

Nė vienas vairuotojas nėra garantuotas, kad išvengs nelaimių kelyje. Todėl kiekvienam transporto priemonės vairuotojui yra pravartu žinoti, kaip taisyklingai užpildyti eismo įvykio deklaraciją – tai padės išvengti papildomų nesklandumų. Statistika byloja, kad bemaž pusė visų pateikiamų eismo įvykių deklaracijų yra užpildytos netiksliai. Pildant bendrąją informaciją dažniausiai nesklandumų pavyksta išvengti, tačiau pildant kitus deklaracijos laukelius neretai iškyla keblumų. Tai reiškia, kad eismo įvykis gali būti nagrinėjamas ilgiau, o draudimo išmokos mokamos vėliau. Tokios situacijos dažniausiai atsitinka todėl, kad dažnas vairuotojas su šiomis deklaracijomis susipažįsta jau tik įvykus nelaimei kelyje.

Kaip taisyklingai užpildyti Eismo įvykio deklaraciją?

Atsitikus autoįvykiui ir vairuotojams sutarus dėl įvykusių aplinkybių, užpildoma Eismo įvykio deklaracija, kurią sudaro du identiški blankai. Kurio vairuotojo transporto priemonė žymima A ar B raidėmis, nėra svarbu. Atminkite, kad visus reikalingus laukelius būtina užpildyti aiškiai ir įskaitomai, įvykio dalyvių vardus, pavardes bei draudimo įmonių pavadinimus rašykite didžiosiomis raidėmis.

Pildant Eismo įvykio deklaraciją ypač svarbu atkreipti dėmesį į deklaracijos 12 ir 13 laukelius. 12 dalis „Aplinkybės“, esanti deklaracijos viduryje, yra viena pagrindinių, siekiant tiksliai nustatyti įvykio kaltininką. Šios dalies 1 ir 2 langeliuose reikia išbraukti netinkamus žodžius įrašytuose teiginiuose. Kituose 12 dalies langeliuose ženklu „x“ pažymėkite teiginius, kurie tiksliausiai atitinka nutikusio įvykio aplinkybes. Baigus pildyti deklaracijos 12 dalį, nurodykite pažymėtų langelių kiekį.

13 deklaracijos dalyje rekomenduojama ypač atidžiai nubraižyti tikslią įvykio schemą. Aiškiai nubraižykite kelio planą bei nurodykite kryptį, kuria vyko transporto priemonių judėjimas. Gretimuose langeliuose nurodykite ir aprašykite, kokią žalą patyrė transporto priemonės. Kuo tiksliau pavaizduota įvykio schema (gatvių ir kelių pavadinimai, kelio ženklai, atstumai tarp transporto priemonių ir statinių ir pan.), tuo didesnė tikimybė, kad įvykis bus išnagrinėtas greitai.

Deklaracijos 14 dalis „Mano pastabos“ yra skirta pasirašyti tik kaltininkui. Žinoma, tai galioja tik tuo atveju, jei eismo įvykio vietoje pavyksta sutarti, kuris asmuo yra kaltas. Abiem vairuotojams pasirašyti reikia 15 deklaracijos dalyje „Vairuotojų parašai“.

Jei eismo įvykyje dalyvavo daugiau nei du dalyviai, teks užpildyti ir papildomas deklaracijas. Kiekvienoje jų nubraižoma identiška įvykio schema su kitais eismo įvykio dalyviais, visose deklaracijose įvykio kaltininkas pats pilnai užpildo savo dalį.

Deklaracijos kopiją rekomenduojama atiduoti įvykio kaltininkui, o originalą pasilikti nukentėjusiajam vairuotojui, nes pastarasis visuomet bus suinteresuotas kreiptis dėl žalos atlyginimo, tad draudikas tokiu atveju gaus raiškesnį dokumentą. Tuo tarpu kaltininkai apie atsitikusį įvykį praneša ne visuomet.

Pasirašę deklaraciją būtinai atkreipkite dėmesį, ar kitas autoįvykio dalyvis taip pat užpildė savo deklaracijos dalį ir ją pasirašė. Pilnai užpildytos ir pasirašytos deklaracijos jau negalima niekaip taisyti, papildyti bei keisti.

Jei atsitiko taip, kad pats esate kaltas dėl eismo įvykio, per 3 darbo dienas privalote apie tai pranešti atitinkamoms institucijoms. Taip pat į Jūsų civilinės atsakomybės draudikus reiktų kreiptis ir tuo atveju, kai nėra aišku, kuris eismo dalyvis yra atsakingas už sukeltą įvykį. Tas pats galioja ir visiems automobilių savininkams, apsidraudusiems KASKO draudimu.

Deklaracijos blanko komplektą bei rašiklį visuomet turėkite savo transporto priemonėje – nežinia, kada jų gali prireikti.

Surasti, kur važiuoti, kartais yra labai sunku, ypač, jei vykstate į nežinomą miestą ar vietovę. Tokiais atvejais naudingi navigacijos įtaisai. Naudojantis jais, sužinosite greičiausią ar trumpiausią maršrutą savo kelionės pasiekimui. Straipsnyje pateikiami patarimai, kaip išsirinkti geriausią navigaciją.
Pasirinkimą palengvinantys klausimai
Renkantis, kuris navigacijos prietaisas geriausiai atitiks Jūsų poreikius, pirmiausia, reikia išsiaiškinti, ko tiksliai Jums reikia. Nepirkite pirmo pasitaikiusio įtaiso, skirkite šiek tiek laiko ir atsakykite į kelis klausimus:
• Kiek ketinate išleisti? Navigacijos prietaisų kainos kartais skiriasi net keliais šimtais eurų, todėl iš anksto nuspręskite, kiek pinigų galite tam skirti.
• Kokiam tikslui reikalinga navigacija? Ne visi navigacijos įtaisai turi tas pačias funkcijas: vienuose yra tik pagrindiniai maršrutai, kituose – daugybė papildomų nustatymų, iš anksto parodančių eismo spūstis, kelio dangos būklę ir pan. Pastarosios navigacijos yra naudingesnės miestų gyventojams. Dažnai vykstantiems į ilgas keliones vertėtų pasirūpinti ilgai neišsikraunančia prietaiso baterija arba pirkti pakraunamą iš pridegiklio lizdo.
• Kokio dydžio ekrano reikia? Jums užtektų ir mažesnės navigacijos, tačiau didesnio skersmens ekrane maršrutas ir kita naudinga kelionei informacija matysis daug aiškiau.
• Ar svarbi garso kokybė? Jeigu navigacija naudositės dažnai, važiuosite įvairiomis kelio dangomis (asfaltu, žvyrkeliu, miško keliu), automobilio salone jungsite oro kondicionierių ir pan., pasirūpinkite gera navigacijos įrenginio garso kokybe. Antraip negirdėsite pranešimų apie posūkius ar kelio kliūtis.
• Ar teritorijoje GPS signalas pakankamai stiprus? Kai kurios vietovės pasižymi silpnu GPS signalu, dėl to navigacijos prietaiso veikimas gali strigti. Ketinantiems vykti į prastą ryšio signalą turinčias vietas reikėtų pasirūpinti prietaisu, turinčiu stipresnį signalą.
• Ar papildomos funkcijos – reikalingos? Kai kurie GPS prietaisai reaguoja į balsą, tačiau tai vis dar pritaikyta tik anglų, o ne lietuvių kalbai.

Ruošiatės pirkti?

Prieš perkant, geriausia pamatyti ir išbandyti prietaisus realybėje. Jeigu tiksliai žinote, kokiomis funkcijomis pasižymi Jums geriausia navigacija, būtent tokių įrenginių galite ieškoti ir pirkti juos internetu. Atsiliepimų skaitymas irgi naudingas – galėsite apie prietaiso kokybę sužinoti iš žmonių, kurie jais naudojosi. Nors kai kurie navigacijos įtaisai gali turėti profesionalų produkto aprašymą, ne visuomet tai atitinka tikrovę. Todėl tokiu atveju ypač vertinga kitų, jau išbandžiusių prietaisą žmonių, nuomonė.

Keliaujant po nepažįstamas vietas pasiklysti yra labai lengva. Trumpiausią maršrutą rasti padeda šiuolaikiškas navigacijos prietaisas. Jis palengvina kelionę, padeda išvengti spūsčių, todėl kelionės tikslas pasiekiamas greičiau.