Patarimai

Kiekvienai transporto priemonei gaminamos unikalios dalys, todėl jei manote, kad motociklų padangos – tokios pačios kaip automobilių, klystate. Padangos – viena svarbiausių šios transporto priemonės dalių, lemiančių motociklo galią, patogumą ir saugumą. Tad kiekvienam motociklininkui aktualu pasirinkti tokias padangas, kurios idealiai tiktų jo transporto priemonei ir atitiktų asmeninius poreikius.

Uždėję automobilio padangas motociklui iš karto padidinsite šios transporto priemonės vairavimo riziką. Be to, per daug nusidėvėjus vienai padangos pusei, negalima jos apsukti ar sukeisti su kita: gali pasikeisti protektoriaus raštas, o tai gali lemti prastesnį sukibimą su keliu ir važiuojant motociklas ims dažniau slysti. Padangos motociklams, taip pat kaip ir automobiliams, turi protektorius, ir reikia reguliariai tikrinti jų nusidėvėjimą. Norint įvertinti protektorių kokybę, reikėtų pamatuoti tarpelį – jo gylis turėtų būti bent kelių milimetrų.

Po guminiu padangos sluoksniu yra karkasas, gaminamas iš suvytų plieno gijų. Šios gijos gali būti supintos įstrižai arba spinduliais. Priklausomai nuo supynimo, motociklų padangos yra kietesnės arba minkštesnės. Spinduliu supintos padangos geriau paskirsto nuo trinties atsirandantį karštį, todėl ir nusidėvi mažiau, geriau sukimba su keliu. Tačiau ir įstrižai supintos vis dar naudojamos: jos praverčia sunkesniems motociklams, kurie veža kelis keleivius, krovinius. Šių abiejų tipų, t. y. skirtingų, padangų negalima montuoti ant vieno motociklo.

Visa padangos informacija, dydis nurodyta ant jos šono. Pirmas skaitmuo paprastai reiškia plotį, antras aukštį, po šių rodmenų esanti raidė rodo supynimo tipą, trečias skaitmuo – rato dydį, ketvirtas – apkrovos indeksas, o paskutinioji raidė rodo greičio galimybes (koks maksimalus galimas greitis važiuoti tokiomis padangomis).

Padangų keitimas – svarbus motociklo priežiūros etapas. Padangas reikėtų keisti, kai nusidėvi protektoriai, pastebite tam tikrų įskilimų ar plyšimų. Motociklams nereikia keisti padangų į žiemines: Lietuvoje šios transporto priemonės sezonas tęsiasi tik pusę metų. Apskritai padangas reikėtų keisti kas 5 metus – tai vidutinis jų nusidėvėjimo laikas. Jas galėsite keisti ir rečiau, jei važiuojate motociklu tik kartą per savaitę ir neilgus atstumus.

Reguliariai – geriausia prieš išvažiuodami į kelią – tikrinkite padangų nusidėvėjimą ir slėgį. Jei padangos per daug pripūstos, vidurinioji dalis greičiau nusidėvės nei šonai. Per mažai pripūtę padangas sulauksite atvirkštinio rezultato. Jei nežinote, koks turėtų būti slėgis, visuomet galite patikrinti gamintojo rekomendacijas.

Motociklų padangos skiriasi nuo automobilių, taigi pradėję važinėtis motociklu būtinai paskaitykite apie jas daugiau, susipažinkite su skirtingų gamintojų modeliais. Be to, reguliariai tikrinkite padangų slėgį, nusidėvėjimą, kad padangų keitimas nebūtų toks dažnas.

Kiekvienam vairuotojui, kurio automobilyje yra turbina, aktualu žinoti ne tik koks turbinos veikimo principas, bet ir kokie gali būti gedimai. Tuomet bus galima greičiau nuspręsti, kokiais atvejais būtinas turbinos remontas.

Turbina veikia gana paprastai – ji pumpuoja daugiau oro į variklį, kad jis veiktų efektyviau. Dažnai, sugedus turbinai, gali sutrikti ir kitų dalių veikimas – pavyzdžiui, oro ir alyvos filtrų, kuro ir išmetamųjų dujų sistemų. Keli galimi turbinos gedimai:

• užteršta alyva arba ji nuteka (turbina negauna jos pakankamai);
• tam tikros dalys išsibalansavo, taigi negali tinkamai veikti;
• sudilo tam tikros dalys (turbinų lėkštutės, geometrijos žiedai, vožtuvai);
• per didelė išmetamųjų dujų temperatūra;
• dalys buvo paveiktos korozijos.

Apie šiuos gedimus „praneša“ sumažėjęs automobilio galingumas, pasirodžiusios keistos spalvos išmetamosios dujos. Geriausia nebandyti turbinos taisyti patiems, o vežti į autoservisą, kur bus atliktas profesionalus turbinos remontas. Atvykus į autoservisą bus atlikta turbinos diagnostika, rastas galimas gedimas. Atliekant diagnostiką bus patikrintas ir variklis, filtrai, nes, kaip buvo minėta, tam tikri turbinos gedimai gali paveikti ir šias dalis.

Atradus tam tikros dalies gedimą, jis turi būti pašalintas. Priklausomai nuo gedimo dydžio, sugedusią dalį galima taisyti arba keisti. Remontuojant turbina išmontuojama, visos dalys pataisomos arba pakeičiamos. Profesionaliai remontuojant turi būti patikrinta turbinos šerdis (kartridžas), ašis, sparnuotė, o prireikus – ir pakeisti. Tuomet viskas išplaunama, o dalis nuvalius jos sudedamos į vėl veikiančią turbiną. Tik tada ji išbandoma, o dalys subalansuojamos (svarbiausia patikrinti šerdį, ašį, sparnuotę). Taip patikrinamas dalių funkciškumas ir turbiną vėl galima įstatyti į automobilį.

Turbina susijusi su varikliu, oro filtru, taigi pastebėjus jos gedimą geriau negaišti ir iš karto važiuoti į autoservisą. Ten dirbantys profesionalai patars, ką daryti: galbūt Jūsų laukia turbinos restauravimas, o gal turbokompresorius prastai veikia dėl kitų dalių gedimų. Prieš išvažiuodami iš autoserviso sulauksite patarimų, kaip išlaikyti puikiai veikiančią turbiną.

Variklio alyva – turbūt vienas svarbiausių į automobilį pilamų skysčių (neskaitant degalų). Būtent šis skystis užtikrina, kad visos variklio dalys veiktų be problemų, nepradėtų rūdyti, o pats automobilis lengvai judėtų. Taigi būtina žinoti, kaip pasirinkti tinkamą variklio alyvą pagal automobilį, kuo skiriasi jos tipai ir kada ją reikia keisti ar papildyti.

Kaip ir degalai, alyva gali būti skirtingų tipų. Išskirtini du pagrindiniai alyvos tipai – natūrali arba sintetinė. Pirmoji pigesnė, tačiau ji prasčiau pasiskirsto reikiamose automobilio dalyse. Sintetinė alyva brangesnė, ji gerokai pranoksta natūralios alyvos savybes, dažnai ji – su įvairiais priedais, kurie pailgina automobilio dalių gyvavimo laiką. Kiti alyvos tipai – minėtųjų alyvų mišiniai arba vediniai, turintys papildomų savybių, kitaip tariant, tam tikros alyvos rūšys, kurios gali būti pritaikytos būtent benzinu arba dyzeliu varomiems automobiliams su turbokompresoriumi arba be jo. Tokias – pritaikymo – galimybes nurodo ant alyvos užrašytos raidės „A“, „B“, „C“ arba „E“. Pavyzdžiui, „A“ rodo tinkamumą benzininiam varikliui, o „B“ – dyzeliniam. „C“ žyma rodo, kad alyva tinka varikliams su katalizatoriais, „E“ – didelę apkrovą turintiems varikliams. Taigi svarbu atkreipti dėmesį į šias žymas – tai pirmasis žingsnis norint teisingai pasirinkti variklio alyvą pagal automobilį.

Dar vienas svarbus rodiklis – klampos, jis parodo skysčio tekėjimo lengvumą. Šis rodiklis gaunamas išbandžius variklio alyvą 100 laipsnių temperatūroje. Jei alyva išbandyta šaltesnėje temperatūroje, kode bus nurodytos ne raidės „SAE“, o „W“. Paprastai į automobilį reikia pilti skystesnę alyvą (taigi kodas – su „W“ raide). Sušilus varikliui ji tampa reikiamos klampos.

Alyvos keitimas kiekvienam vairuotojui turėtų būti jau įprastas ir žinomas veiksmas. Paprastai ją keisti reikia kas 10 000 km, tačiau tiksli rida priklauso nuo vairavimo stiliaus. Jums gali prireikti alyvą keisti ir anksčiau, jei dažnai papuolate į spūstis, reikia nuolat stabdyti automobilį ir vėl akseleruoti. Aktualu kartkartėmis patikrinti, ar nereikia keisti alyvos.

Kai variklis šaltas, pakelkite kapotą, raskite alyvos įpylimo angą. Atsukite dangtį ir ištraukite alyvos svirtelę. Ją nuvalę, įkiškite atgal į alyvą ir vėl ištraukite. Dabar ant svirtelės esantis alyvos pėdsakas tiksliai parodys, koks yra jos lygis tarp minimumo ir maksimumo. Jei ištepta žemiau minimumo padalos, būtinas alyvos keitimas ar papildymas. Keisti alyvą reikėtų tuomet, kai ji paseno, jos spalva nebe juoda ar ruda. O papildyti lengvai galite patys: tiesiog pilkite pusę butelio jūsų automobiliui tinkančios alyvos į alyvos įpylimo angą. Pilti reikia tik pusę, nes variklis negali būti perpildytas alyva, todėl nuolat reikia patikrinti jos lygį. Pasistenkite neprilaistyti alyvos, mat vairuojant jausis svilėsių kvapas. Kai alyva beveik siekia maksimalią ribą, galite užsukti dangtelį.

Variklio alyva nėra ilgaamžė: ji gali oksiduotis, taigi gali atsirasti alyvos gumbelių, korozija, o tai laikui bėgant gali paveikti ir variklį. Būtina reguliariai tikrinti alyvą, ją papildyti ir keisti. Žinodami šią informaciją galėsite įvertinti, kokio tipo alyvos reikia jūsų automobiliui ir kaip ją pakeisti.

Filtrai būtini kiekvienam automobiliui – jie padeda užtikrinti, kad naudojamos medžiagos būtų tinkamos kokybės ir nepažeistų svarbių dalių. Tam tikri filtrai (pvz., oro filtras) užtikrina, kad į automobilio vidų nepatektų kenksmingų dalelių, kai kurie filtrai valo ir grynina įpilamas medžiagas (pvz., kuro filtras), o dar kiti „rūpinasi“ keleiviais (pvz., salono filtras). Netinkamai veikiant filtrams, gali sugesti ir kitos automobilio dalys, todėl kiekvienam vairuotojui reikėtų žinoti šių dalių paskirtis ir galimus gedimus.

Automobilyje esantis salono filtras užtikrina, kad keleiviai kvėpuotų švarų orą. Jis valo orą, ateinantį iš šildymo, ventiliacijos, kondicionavimo sistemos. Už dėtuvės esantis filtras turėtų būti keičiamas panašiai kaip ir oro filtras, kas 15 tūkst. km. Jį galite keisti ir dažniau, jei salone jaučiate prastą kvapą, nuolat važiuojate vietovėmis, kuriose prasta oro kokybė. Jei filtras gana ilgai naudojamas, jo viduje galite pamatyti lapų, svetimkūnių.

Važiuojant automobiliu veikia labai daug dalių, variklis greitai įkaista. Taigi būtina alyva, kuri atšaldytų pagrindines dalis ir leistų joms sklandžiai dirbti. Kad alyvą dar būtų galima panaudoti kelis ciklus, labai svarbu ją nuolat valyti. Šią funkciją atlieka alyvos filtras. Jis turi būti pakeistas kiekvieną kartą, kai keičiama alyva.

Švarus oro filtras neleidžia patekti įvairiems svetimkūniams (smėliui, lapams, vabzdžiams) į variklį, o tai labai svarbu siekiant išlaikyti jo galingumą. Norint išlaikyti oro filtro kokybę, jis turi būti keičiamas kartą per metus arba nuvažiavus 10–15 tūkst. km. Jei nenorite dažnai to daryti, kitas galimas variantas – sportinis oro filtras. Šio filtro nereikia keisti, tačiau jis turi būti išplautas. Šis filtras naudingas tiems, kuriems nereikia dažnai važiuoti prastais keliais, bekele. Priešingu atveju jį teks dažnai plauti arba keisti panašiai kaip ir įprastą oro filtrą. Oro filtras paprastai montuojamas šalia oro angos arba automobilio grotelių, o pakeisti jį ganėtinai paprasta.

Kuro filtras nėra toks svarbus kaip oro ar alyvos, tačiau į jį vis tiek reikia atkreipti dėmesį. Šis filtras yra tarp kuro pompos ir purkštukų. Šį filtrą rekomenduojama keisti kaip ir kitus automobilio filtrus, tačiau didesnį dėmesį kuro filtrui rekomenduojama skirti dyzelinių variklių savininkams.

Norėdami būti tikri, kad jūsų automobilis veiks be problemų, įsitikinkite, kad filtrai yra švarūs. Kai kuriuos jų (pvz., sportinis oro filtras) galima išvalyti, tačiau daugumą, norint išlaikyti puikią kokybę, reikia pakeisti bent kartą per metus.

Neteisinga laikyti, kad motociklas – tai mažesnė dviratė automobilio versija. Visos motociklų dalys skiriasi: motociklų akumuliatoriai, padangos, net rėmai priklauso nuo kiekvieno asmens poreikių. Motociklais netgi negalima važiuoti ištisus metus: sezonas trunka tik šešis mėnesius, o vairuoti leidžiama tik turint A kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Prieš pradedant važinėtis motociklu, svarbu pasidomėti atskirų dalių savybėmis ir apskritai – motociklo vairavimo ypatumais bei atributika.

Speciali apranga motociklininkams būtina, tačiau automobilių vairuotojai gali be jos apsieiti. Motociklininkai visuomet turi dėvėti apsauginę aprangą, avalynę ir šalmą – visa ši atributika gali padėti išvengti nelaimių arba atsitikus ją sušvelninti. Be to, tokia apranga užtikrina, kad vairuotojui nekenks saulės spinduliai. Motociklininkų batai turi gerai sukibti su pedalais ir gerai uždengti kojas. Geriausia, jei jų ilgis virš kelių, tačiau dažniausiai motociklininkai pasirenka pusę blauzdos siekiančius batus ir kelių apsaugas.

Motociklų būna įvairių: jie gali būti lengvi, lenktyniniai, skirti keleiviams vežti ar ilgoms kelionėms. Pagal šios transporto priemonės paskirtį skiriasi ir motociklo padangos, rėmas. Paanalizavus statistiką, akivaizdu, kad dauguma avarijų įvyksta pirmomis vairavimo savaitėmis. Tad jei perkate pirmąjį motociklą, stenkitės per daug neišlaidauti – pirmomis važiavimo savaitėmis jis gali dažniau gesti, gali būti sunku jį valdyti. Nepamirškite įsigyti ir reikiamo šios transporto priemonės draudimo.

Priešingai nei automobilius, motociklus tenka dažniau remontuoti, jų dalys greičiau nusidėvi. Palyginti su automobiliais, vienos dažniausiai besiskiriančių dalių – motociklo padangos. Atsižvelgiant į vairavimo stilių, gali tekti dažniau keisti motociklo galinę padangą (kas 4–5 tūkst. km). Vis dėlto net pastebėjus didesnį galinės padangos nusidėvėjimą jokiu būdu negalima jos sukeisti su priekine.

Dar vienas skirtumas – akumuliatoriai motociklams. Jie mažesni nei automobilių, be to, būna kelių tipų – tradiciniai ir nereikalaujantys priežiūros. Tradiciniai visada turi būti pripildyti distiliuoto vandens, nuolat tikrinami, ar jų paviršius nepažeistas. Labai svarbu šiuos akumuliatorius įstatyti tinkamai, nes kitaip iš jų bėgs skystis ir jie neveiks. Nereikalaujantys priežiūros motociklų akumuliatoriai skirstomi į gelinius arba stiklo pluošto. Abiejų tipų akumuliatoriai atsparūs karščiui, korozijai, be to, kaip galima spręsti pagal pavadinimą, jų nereikia prižiūrėti. Šie akumuliatoriai gana populiarus motociklininkų pasirinkimas.

Motociklo variklio tūris matuojamas kubiniais centimetrais. Tačiau tūris nelemia motociklo galingumo. Dažnai motociklai su mažesnio tūrio varikliais gali būti galingesni: tai labiau priklauso nuo motociklo tipo, kitų dalių ir vairavimo įgūdžių.

Svarbu pastebėti, kad prieš išvažiuojant į gatves reikia tinkamai nusistatyti veidrodėlius – priešingai nei vairuodami automobilį, jų padėties negalėsite pakeisti važiuodami motociklu. Motociklas – kiek rizikingesnė transporto priemonė nei automobilis, taigi ir tikrinti jį reikia dažniau. Rekomenduojama motociklą apžiūrėti kiekvieną kartą prieš išvažiuojant. Kaskart būtina patikrinti detalė – grandinė: ji turi būti nuvalyta ir išvaškuota.

Motociklai – galingos transporto priemonės, tinkančios ne kiekvienam. Jei nusprendėte važiuoti motociklu, pasidomėkite jo dalimis, įsigykite tinkamą aprangą ir nepagailėkite laiko pasimokyti vairuoti. Juk saugumas – svarbiausia.

Automobilio sankabos paskirtis ganėtinai svarbi – ji reikalinga tam, kad būtų galima įjungti kitas pavaras, taigi sankaba atsakinga už tai, kad ratai būtų atjungti ir vėl susieti su varikliu. Jei sankaba veikia gerai, vairuotojas beveik nejaus jos atleidimo momento ir galės efektyviai didinti arba mažinti greitį.

Nesvarbu, ar tai plaukiojanti sankaba, ar – ne, ją paprastai sudaro šios dalys:

• smagratis (vienmasis arba dvimasis);
• disko mechanizmas;
• mynimo mechanizmas (mechaninis arba hidraulinis);
• diskatorius.

Smagratis – būtina sankabos dalis. Priklausomai nuo to, kiek smagračių sudaro sankabą, ji skirstoma į du tipus. Jei sankaba turi tik vieną smagratį, ji laikoma neplaukiojančiąja. Tai paprastesnis, senesnis sankabos tipas. Šiuo metu jis gana retokai montuojamas automobiliuose, tačiau toks smagratis turi privalumų: jų komplektai pigesni ir juos lengviau taisyti. Sankabos keitimas daug paprastesnis, jei automobilyje yra vienmasis smagratis. Plaukiojančioji sankaba (dviejų masių smagratis) paprastai montuojama naujesniuose automobiliuose, ypač jei jie varomi dyzeliu, o jų pavarų dėžė – mechaninė. Toks smagratis buvo sukurtas siekiant palengvinti variklio apkrovą, sumažinti vibracijas ir kuro sąnaudas. Sugedus smagračiui, važiuojant gali girdėtis nemalonūs garsai: jie ypač sustiprėja atleidžiant sankabą.

Sugedus tam tikroms dalims, negali būti užtikrinta sankabos paskirtis. Paprastai galimi du gedimai – varymas arba buksavimas. Pirmuoju atveju sankaba gali visiškai neišsijungti, taigi gali būti sunku perjungti pavarą. Sankabai buksuojant automobiliui sunkiau įsibėgėti. Kad sankabos netektų taip dažnai taisyti, reikėtų nelaikyti jos ilgai nuspaustos, mat gali perkaisti diskatorius. Sankaba gali gesti ir per dažnai perjunginėjant pavaras. Atsargesniems reikėtų būti vairuojant prikrautus automobilius.

Sugedus tam tikroms dalims paprastai atliekamas visos sankabos keitimas: keičiami smagračiai, diskatorius. Smagratis paprastai keičiamas atsižvelgiant į tai, ar buvo plaukiojanti sankaba, ar – ne. Įmanoma pakeisti plaukiojančiąją sankabą neplaukiojančiąja, bet tik jei gamintojai sukūrę pakaitinį variantą. Kitu atveju tai nepatartina. Svarbus dar vienas aspektas: nereikėtų ilgai laukti būtino remonto. Delsiant remontuoti, gali būti paveiktos ir kitos dalys, taigi – išaugti remonto kaina. Prieš keičiant sankabą reikėtų susipažinti su gamintojo rekomendacijomis: paprastai siūloma iš karto keisti visą komplektą. Pakeitus tik kelias dalis (pvz., tik sankabą be smagračio) greitai gali tekti ir vėl taisyti šią automobilio dalį.

Sankaba – svarbi automobilio dalis, jungianti variklį, pavaras ir ratus, taigi aktualu visuomet tinkamai šia dalimi pasirūpinti, o prireikus vežti taisyti profesionalams.

Kai orai prasti, iš karto pablogėja matomumas gatvėse, taigi automobiliui būtini ne tik kokybiški priekiniai žibintai, bet ir galiniai. Kai kurie žibintai naudojami gana dažnai (dienos šviesos, numerio ženklo apšvietimo, posūkių, stabdžių, atbulinės eigos), o kai kurie – tik išskirtiniais atvejais: artimųjų, tolimųjų ir rūko automobilių žibintai.

Dienos šviesos žibintai turi būti įjungti veikiant varikliui ir išjungti įjungus kitas šviesas (artimąsias, tolimąsias). Jie naudojami ne keliui apšviesti, o dėmesiui atkreipti. Nuo 2011 m. šie žibintai visada turi būti įjungti, mat buvo pastebėta, kad įjungus juos automobiliai labiau pastebimi. Šie priekiniai žibintai suvartoja mažiau energijos nei kiti.

Kasdien naudojami žibintai – ir atbulinės eigos. Automobilyje turi būti bent vienas arba du atbulinės eigos rodmenys. Jei yra tik vienas, jis turi būti arba per vidurį, arba dešinėje pusėje. Ne visuomet pastebimi posūkio žibintai turi būti tiek priekyje, tiek gale. Jungiami žibintai ir kairėje, ir dešinėje parodant, į kurią pusę suka automobilis.

Kai matomumo sąlygos prastos, naudojami artimieji, tolimieji, priešrūkiniai žibintai. Pastarieji žibintai, kai matomumas geras, nenaudojami: jie gali išprovokuoti eismo įvykį, nes akina kitus vairuotojus. Tačiau sugedus artimajam kairiajam žibintui, leidžiama įjungti rūko žibintus. Artimieji ir tolimieji priekiniai žibintai įjungiami sutemus.

Automobilių žibintai gali būti skirstomi ir pagal spalvą:

• balti žibintai: atbulinės eigos, apšviečiantys valstybinį numerį, priekiniai gabaritiniai.
• raudoni žibintai: galiniai rūko žibintai, stabdymo signalo, užpakaliniai gabaritiniai.
• geltoni: posūkio, šoniniai gabaritiniai.

Baltos spalvos žibintai paprastai būna LED, ksenoniniai arba halogeniniai. Geriausios kokybės šviesą skleidžia LED žibintai, kurie suvartoja ir mažiau automobilio energijos. Šie žibintai dažniausiai montuojami naujuose automobiliuose.

Kokie žibintai ir kada turi būti įjungti apibendrina kelių eismo taisyklės:

• sutemus būtina įsijungti artimąsias arba tolimąsias šviesas;
• tolimųjų šviesų negalima naudoti apšviestuose keliuose, jei artėja automobilis (jis yra arčiau nei 150 m) ir tai akina kitus vairuotojus;
• jei jus akina kito vairuotojo žibintai, būtina apie tai pranešti: įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir sulėtinti greitį;
• priešrūkiniai žibintai gali būti naudojami tik kai matomumas prastas (nebent sugedo kairysis artimųjų šviesų žibintas).

Prieš vykstant automobiliu reikėtų patikrinti, ar veikia visi žibintai. Jungimo rankenėlę sukite pagal laikrodžio rodyklę ir kas kartą išlipę iš automobilio patikrinkite, ar įsijungė gabaritinės, artimosios bei tolimosios šviesos. Numerio apšvietimas ir dienos šviesos turi būti įjungta visuomet įjungus variklį.

Vis daugėja automobilių, kurių varikliai varomi elektra, dujomis. Tačiau ir įprasti varikliai nuolat aptariami, stengiamasi išsiaiškinti, kurie jų pranašesni, ekonomiškesni. Taigi geriau dyzeliniai varikliai ar benzininiai? Abu jie turi privalumų ir trūkumų, jų pasirinkimą lemia tam tikri asmeniniai požymiai.

Pastaruoju metu daugėja sakančių, kad dyzelinis variklis – būtent tai, ką reikėtų rinktis. Visgi ar tai tiesa? Dyzelis lengviau apdorojamas nei benzinas, tačiau iš jo sunkiau pašalinti kenksmingas daleles. Vis dėlto dyzelis turi ir ne vieną privalumą: skaičiuojant litrais, jis turi daugiau energijos ir išskiria mažiau anglies dvideginio. Kartais dyzeliniai varikliai efektyvesni už benzininius apie 20 proc., nors ir sveria daugiau. Dyzelio sąnaudos mažesnės, jei visuomet važiuojama pastoviu dideliu greičiu. Visgi skirtumas akivaizdus tik tuomet, jei važiuojama labai didelius atstumus (bent 30 000 km). Kitu atveju dyzeliniai ir benzininiai varikliai mažai skiriasi, o nuvažiuojant tik iki 10 000 km apskritai labiau rekomenduojami benzininiai varikliai.

Renkantis tarp šių dviejų variklių įtakos gali turėti ir degalų kaina. Anksčiau dyzelis buvo brangesnis, tačiau dabar abiejų rūšių degalų kainos panašios. Dabar pasirinkimą lemia tiesiog pačių variklių skirtumai ir privalumai. Kuo toliau, tuo labiau dyzeliniai varikliai populiaresni pasaulyje, ypač atsiradus tylesnei konstrukcijai.

Pasirinkus benzininį variklį, jūsų automobilis greičiau įsibėgės (greitesnis įsidegimas ir paprastai benzininiai varikliai lengvesni), tad jis puikiai tinka daug važinėjantiems tankiai apgyvendintuose miestuose. Priešingai nei benzinas, dyzelis dega stabiliau, todėl naudingesnis važiuojant ilgus atstumus ir esant didelei apkrovai. Dėl šios priežasties dyzeliniai varikliai dažniau naudojami didelėse transporto priemonėse ir technikoje (ne tik automobiliuose) – traktoriuose, lokomotyvuose. Dyzelinių variklių efektyvumas mažėja, jei dažnai važiuojama skirtingais greičiais.

Koks labiau tiks jums, – benzininis ar dyzelinis variklis, – priklauso ir nuo paties automobilio modelio, jūsų poreikių.Reikia apgalvoti ir kiekvieno mėnesio automobilio priežiūros išlaidas: draudimas, galimas remontas, degalų kaina. Paprastai automobiliai su benzininiais varikliais reikalauja mažiau priežiūros, todėl siūlomi asmenims, kurių pajamos mažesnės.

Kokį variklį pasirinksite, priklauso tik nuo Jūsų. Tiek dyzeliniai, tiek benzininiai varikliai turi teigiamų ir neigiamų savybių. Daug priklauso ir nuo jūsų skiriamo dėmesio šiems varikliams. Jei tinkamai juos prižiūrėsite, reguliariai keisite alyvą, tai nesvarbu, kokio tipo variklis bus, jis tarnaus ilgai.

Nusipirkus naują automobilį, svarbu ne tik kaip jis važiuoja, bet ir kaip atrodo. Ne vienas vairuotojas kelia klausimą: pakeisti įsigyto automobilio saloną, atnaujinti jį, ar palikti originalų. Atsakymas į šį klausimą aiškus, jei perkate jau gerokai panaudotą automobilį. Tačiau net jei automobilis nėra senas, tam tikras dalis taip pat galite atnaujinti, kad jūsų automobilis taptų išskirtinis – toks, kokio norite.

Dažniausiai keičiamos automobilio detalės – automobilių sėdynių užvalkalai. Kiekvienas vairuotojas nori, kad jie gerai atrodytų, būtų puikios kokybės. Jei jie ne per daug sudėvėti, gali užtekti tiesiog kruopščiai išvalyti. Tačiau jei itin nusitrynę, prireiks naujų užvalkalų. Perkant naujus užvalkalus reikia atkreipti dėmesį į jų savybes. Pavyzdžiui, kai šaltas oras, geriausia tinka avies oda, o medvilnė – kai šilta. Lietuvoje taip pat dažnai naudojami neopreniniai užvalkalai: neoprenas atsparus vandeniui, taigi jis itin praktiškas šalyje, kurioje dažnai lyja, oro sąlygos sudėtingos.

Jei turite išskirtinį automobilį, gali tikti ne visi užvalkalai – kai kurie gaminami specialiai pagal vieną ar kitą modelį. Šiuo atveju puikus pasirinkimas gali būti universalūs užvalkalai, kurie dažnai – ir pigesni. Jei automobilio sėdynės su oro pagalvėmis, prieš atnaujindami užvalkalus įsitikinkite, kad neapribosite prieigos prie jų. Galiausiai, viską patikrinus, telieka pasirinkti, kokios spalvos bus naujieji automobilių sėdynių užvalkalai.

Visgi nebūtina keisti sėdynių apvalkalų. Dar vienas būdas atnaujinti savo automobilį – vairo aptraukimas oda arba kita medžiaga. Vairų apsiuvimas – paprastas būdas bent truputį pakeisti savo automobilio saloną. Be to, šis atnaujinimas leidžia geriau pritaikyti automobilį prie savo poreikių: juk vairą laikome visos kelionės metu. Taigi aktualu, kad jis būtų aptrauktas patogia laikyti, neslidžia medžiaga. Vienas populiariausių sprendimų – vairo aptraukimas oda ar guma. Pirmasis variantas itin tinka prabangiems automobiliams. Jei vairas apsiūtas oda, rekomenduojama nekeisti.

Jei norite nedidelių pokyčių, gali būti atnaujintos pavarų svirties dalys. Pavarų svirtis turi patogiai tilpti delne, kad vairuotojas galėtų lengviau ir paprasčiau perjungti reikiamą pavarą ir padidinti ar sumažinti greitį. Atnaujinus šią dalį galima pakeisti ir pavaros užvalkalą, kad jis geriau tiktų prie automobilio salono. Norėdami atnaujinti pavarų svirtį, galite pagalvoti ir apie įdomesnes formas: tai išskirs jūsų automobilį.

Automobilio salonas gali daug papasakoti apie jį vairuojantį asmenį. Taigi atsižvelgiant į tai reikėtų keisti tam tikras dalis (sėdynių, vairų apsiuvimas, pavarų svirties dalių keitimas). Kai kuriais atvejais sprendimas atnaujinti gali būti susijęs su funkcionalumu: automobiliu maloniau važiuoti, patogiau valdyti vairą ir pavarų svirtį. Jei naujojo automobilio salonas atitinka jūsų asmenybę, jums patinka, galite jo ir nekeisti. Priešingu atveju vairuoti bus kur kas maloniau, jei ryšitės pokyčiams: pakeitus, automobilio vidus jums bus priimtinas ir gerokai artimesnis.