Patarimai

Kiekvienam vairuotojui, kurio automobilyje yra turbina, aktualu žinoti ne tik koks turbinos veikimo principas, bet ir kokie gali būti gedimai. Tuomet bus galima greičiau nuspręsti, kokiais atvejais būtinas turbinos remontas.

Turbina veikia gana paprastai – ji pumpuoja daugiau oro į variklį, kad jis veiktų efektyviau. Dažnai, sugedus turbinai, gali sutrikti ir kitų dalių veikimas – pavyzdžiui, oro ir alyvos filtrų, kuro ir išmetamųjų dujų sistemų. Keli galimi turbinos gedimai:

• užteršta alyva arba ji nuteka (turbina negauna jos pakankamai);
• tam tikros dalys išsibalansavo, taigi negali tinkamai veikti;
• sudilo tam tikros dalys (turbinų lėkštutės, geometrijos žiedai, vožtuvai);
• per didelė išmetamųjų dujų temperatūra;
• dalys buvo paveiktos korozijos.

Apie šiuos gedimus „praneša“ sumažėjęs automobilio galingumas, pasirodžiusios keistos spalvos išmetamosios dujos. Geriausia nebandyti turbinos taisyti patiems, o vežti į autoservisą, kur bus atliktas profesionalus turbinos remontas. Atvykus į autoservisą bus atlikta turbinos diagnostika, rastas galimas gedimas. Atliekant diagnostiką bus patikrintas ir variklis, filtrai, nes, kaip buvo minėta, tam tikri turbinos gedimai gali paveikti ir šias dalis.

Atradus tam tikros dalies gedimą, jis turi būti pašalintas. Priklausomai nuo gedimo dydžio, sugedusią dalį galima taisyti arba keisti. Remontuojant turbina išmontuojama, visos dalys pataisomos arba pakeičiamos. Profesionaliai remontuojant turi būti patikrinta turbinos šerdis (kartridžas), ašis, sparnuotė, o prireikus – ir pakeisti. Tuomet viskas išplaunama, o dalis nuvalius jos sudedamos į vėl veikiančią turbiną. Tik tada ji išbandoma, o dalys subalansuojamos (svarbiausia patikrinti šerdį, ašį, sparnuotę). Taip patikrinamas dalių funkciškumas ir turbiną vėl galima įstatyti į automobilį.

Turbina susijusi su varikliu, oro filtru, taigi pastebėjus jos gedimą geriau negaišti ir iš karto važiuoti į autoservisą. Ten dirbantys profesionalai patars, ką daryti: galbūt Jūsų laukia turbinos restauravimas, o gal turbokompresorius prastai veikia dėl kitų dalių gedimų. Prieš išvažiuodami iš autoserviso sulauksite patarimų, kaip išlaikyti puikiai veikiančią turbiną.

Kai orai prasti, iš karto pablogėja matomumas gatvėse, taigi automobiliui būtini ne tik kokybiški priekiniai žibintai, bet ir galiniai. Kai kurie žibintai naudojami gana dažnai (dienos šviesos, numerio ženklo apšvietimo, posūkių, stabdžių, atbulinės eigos), o kai kurie – tik išskirtiniais atvejais: artimųjų, tolimųjų ir rūko automobilių žibintai.

Dienos šviesos žibintai turi būti įjungti veikiant varikliui ir išjungti įjungus kitas šviesas (artimąsias, tolimąsias). Jie naudojami ne keliui apšviesti, o dėmesiui atkreipti. Nuo 2011 m. šie žibintai visada turi būti įjungti, mat buvo pastebėta, kad įjungus juos automobiliai labiau pastebimi. Šie priekiniai žibintai suvartoja mažiau energijos nei kiti.

Kasdien naudojami žibintai – ir atbulinės eigos. Automobilyje turi būti bent vienas arba du atbulinės eigos rodmenys. Jei yra tik vienas, jis turi būti arba per vidurį, arba dešinėje pusėje. Ne visuomet pastebimi posūkio žibintai turi būti tiek priekyje, tiek gale. Jungiami žibintai ir kairėje, ir dešinėje parodant, į kurią pusę suka automobilis.

Kai matomumo sąlygos prastos, naudojami artimieji, tolimieji, priešrūkiniai žibintai. Pastarieji žibintai, kai matomumas geras, nenaudojami: jie gali išprovokuoti eismo įvykį, nes akina kitus vairuotojus. Tačiau sugedus artimajam kairiajam žibintui, leidžiama įjungti rūko žibintus. Artimieji ir tolimieji priekiniai žibintai įjungiami sutemus.

Automobilių žibintai gali būti skirstomi ir pagal spalvą:

• balti žibintai: atbulinės eigos, apšviečiantys valstybinį numerį, priekiniai gabaritiniai.
• raudoni žibintai: galiniai rūko žibintai, stabdymo signalo, užpakaliniai gabaritiniai.
• geltoni: posūkio, šoniniai gabaritiniai.

Baltos spalvos žibintai paprastai būna LED, ksenoniniai arba halogeniniai. Geriausios kokybės šviesą skleidžia LED žibintai, kurie suvartoja ir mažiau automobilio energijos. Šie žibintai dažniausiai montuojami naujuose automobiliuose.

Kokie žibintai ir kada turi būti įjungti apibendrina kelių eismo taisyklės:

• sutemus būtina įsijungti artimąsias arba tolimąsias šviesas;
• tolimųjų šviesų negalima naudoti apšviestuose keliuose, jei artėja automobilis (jis yra arčiau nei 150 m) ir tai akina kitus vairuotojus;
• jei jus akina kito vairuotojo žibintai, būtina apie tai pranešti: įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir sulėtinti greitį;
• priešrūkiniai žibintai gali būti naudojami tik kai matomumas prastas (nebent sugedo kairysis artimųjų šviesų žibintas).

Prieš vykstant automobiliu reikėtų patikrinti, ar veikia visi žibintai. Jungimo rankenėlę sukite pagal laikrodžio rodyklę ir kas kartą išlipę iš automobilio patikrinkite, ar įsijungė gabaritinės, artimosios bei tolimosios šviesos. Numerio apšvietimas ir dienos šviesos turi būti įjungta visuomet įjungus variklį.

Kiekvienai transporto priemonei gaminamos unikalios dalys, todėl jei manote, kad motociklų padangos – tokios pačios kaip automobilių, klystate. Padangos – viena svarbiausių šios transporto priemonės dalių, lemiančių motociklo galią, patogumą ir saugumą. Tad kiekvienam motociklininkui aktualu pasirinkti tokias padangas, kurios idealiai tiktų jo transporto priemonei ir atitiktų asmeninius poreikius.

Uždėję automobilio padangas motociklui iš karto padidinsite šios transporto priemonės vairavimo riziką. Be to, per daug nusidėvėjus vienai padangos pusei, negalima jos apsukti ar sukeisti su kita: gali pasikeisti protektoriaus raštas, o tai gali lemti prastesnį sukibimą su keliu ir važiuojant motociklas ims dažniau slysti. Padangos motociklams, taip pat kaip ir automobiliams, turi protektorius, ir reikia reguliariai tikrinti jų nusidėvėjimą. Norint įvertinti protektorių kokybę, reikėtų pamatuoti tarpelį – jo gylis turėtų būti bent kelių milimetrų.

Po guminiu padangos sluoksniu yra karkasas, gaminamas iš suvytų plieno gijų. Šios gijos gali būti supintos įstrižai arba spinduliais. Priklausomai nuo supynimo, motociklų padangos yra kietesnės arba minkštesnės. Spinduliu supintos padangos geriau paskirsto nuo trinties atsirandantį karštį, todėl ir nusidėvi mažiau, geriau sukimba su keliu. Tačiau ir įstrižai supintos vis dar naudojamos: jos praverčia sunkesniems motociklams, kurie veža kelis keleivius, krovinius. Šių abiejų tipų, t. y. skirtingų, padangų negalima montuoti ant vieno motociklo.

Visa padangos informacija, dydis nurodyta ant jos šono. Pirmas skaitmuo paprastai reiškia plotį, antras aukštį, po šių rodmenų esanti raidė rodo supynimo tipą, trečias skaitmuo – rato dydį, ketvirtas – apkrovos indeksas, o paskutinioji raidė rodo greičio galimybes (koks maksimalus galimas greitis važiuoti tokiomis padangomis).

Padangų keitimas – svarbus motociklo priežiūros etapas. Padangas reikėtų keisti, kai nusidėvi protektoriai, pastebite tam tikrų įskilimų ar plyšimų. Motociklams nereikia keisti padangų į žiemines: Lietuvoje šios transporto priemonės sezonas tęsiasi tik pusę metų. Apskritai padangas reikėtų keisti kas 5 metus – tai vidutinis jų nusidėvėjimo laikas. Jas galėsite keisti ir rečiau, jei važiuojate motociklu tik kartą per savaitę ir neilgus atstumus.

Reguliariai – geriausia prieš išvažiuodami į kelią – tikrinkite padangų nusidėvėjimą ir slėgį. Jei padangos per daug pripūstos, vidurinioji dalis greičiau nusidėvės nei šonai. Per mažai pripūtę padangas sulauksite atvirkštinio rezultato. Jei nežinote, koks turėtų būti slėgis, visuomet galite patikrinti gamintojo rekomendacijas.

Motociklų padangos skiriasi nuo automobilių, taigi pradėję važinėtis motociklu būtinai paskaitykite apie jas daugiau, susipažinkite su skirtingų gamintojų modeliais. Be to, reguliariai tikrinkite padangų slėgį, nusidėvėjimą, kad padangų keitimas nebūtų toks dažnas.

Automobilio sankabos paskirtis ganėtinai svarbi – ji reikalinga tam, kad būtų galima įjungti kitas pavaras, taigi sankaba atsakinga už tai, kad ratai būtų atjungti ir vėl susieti su varikliu. Jei sankaba veikia gerai, vairuotojas beveik nejaus jos atleidimo momento ir galės efektyviai didinti arba mažinti greitį.

Nesvarbu, ar tai plaukiojanti sankaba, ar – ne, ją paprastai sudaro šios dalys:

• smagratis (vienmasis arba dvimasis);
• disko mechanizmas;
• mynimo mechanizmas (mechaninis arba hidraulinis);
• diskatorius.

Smagratis – būtina sankabos dalis. Priklausomai nuo to, kiek smagračių sudaro sankabą, ji skirstoma į du tipus. Jei sankaba turi tik vieną smagratį, ji laikoma neplaukiojančiąja. Tai paprastesnis, senesnis sankabos tipas. Šiuo metu jis gana retokai montuojamas automobiliuose, tačiau toks smagratis turi privalumų: jų komplektai pigesni ir juos lengviau taisyti. Sankabos keitimas daug paprastesnis, jei automobilyje yra vienmasis smagratis. Plaukiojančioji sankaba (dviejų masių smagratis) paprastai montuojama naujesniuose automobiliuose, ypač jei jie varomi dyzeliu, o jų pavarų dėžė – mechaninė. Toks smagratis buvo sukurtas siekiant palengvinti variklio apkrovą, sumažinti vibracijas ir kuro sąnaudas. Sugedus smagračiui, važiuojant gali girdėtis nemalonūs garsai: jie ypač sustiprėja atleidžiant sankabą.

Sugedus tam tikroms dalims, negali būti užtikrinta sankabos paskirtis. Paprastai galimi du gedimai – varymas arba buksavimas. Pirmuoju atveju sankaba gali visiškai neišsijungti, taigi gali būti sunku perjungti pavarą. Sankabai buksuojant automobiliui sunkiau įsibėgėti. Kad sankabos netektų taip dažnai taisyti, reikėtų nelaikyti jos ilgai nuspaustos, mat gali perkaisti diskatorius. Sankaba gali gesti ir per dažnai perjunginėjant pavaras. Atsargesniems reikėtų būti vairuojant prikrautus automobilius.

Sugedus tam tikroms dalims paprastai atliekamas visos sankabos keitimas: keičiami smagračiai, diskatorius. Smagratis paprastai keičiamas atsižvelgiant į tai, ar buvo plaukiojanti sankaba, ar – ne. Įmanoma pakeisti plaukiojančiąją sankabą neplaukiojančiąja, bet tik jei gamintojai sukūrę pakaitinį variantą. Kitu atveju tai nepatartina. Svarbus dar vienas aspektas: nereikėtų ilgai laukti būtino remonto. Delsiant remontuoti, gali būti paveiktos ir kitos dalys, taigi – išaugti remonto kaina. Prieš keičiant sankabą reikėtų susipažinti su gamintojo rekomendacijomis: paprastai siūloma iš karto keisti visą komplektą. Pakeitus tik kelias dalis (pvz., tik sankabą be smagračio) greitai gali tekti ir vėl taisyti šią automobilio dalį.

Sankaba – svarbi automobilio dalis, jungianti variklį, pavaras ir ratus, taigi aktualu visuomet tinkamai šia dalimi pasirūpinti, o prireikus vežti taisyti profesionalams.

Variklio alyva – turbūt vienas svarbiausių į automobilį pilamų skysčių (neskaitant degalų). Būtent šis skystis užtikrina, kad visos variklio dalys veiktų be problemų, nepradėtų rūdyti, o pats automobilis lengvai judėtų. Taigi būtina žinoti, kaip pasirinkti tinkamą variklio alyvą pagal automobilį, kuo skiriasi jos tipai ir kada ją reikia keisti ar papildyti.

Kaip ir degalai, alyva gali būti skirtingų tipų. Išskirtini du pagrindiniai alyvos tipai – natūrali arba sintetinė. Pirmoji pigesnė, tačiau ji prasčiau pasiskirsto reikiamose automobilio dalyse. Sintetinė alyva brangesnė, ji gerokai pranoksta natūralios alyvos savybes, dažnai ji – su įvairiais priedais, kurie pailgina automobilio dalių gyvavimo laiką. Kiti alyvos tipai – minėtųjų alyvų mišiniai arba vediniai, turintys papildomų savybių, kitaip tariant, tam tikros alyvos rūšys, kurios gali būti pritaikytos būtent benzinu arba dyzeliu varomiems automobiliams su turbokompresoriumi arba be jo. Tokias – pritaikymo – galimybes nurodo ant alyvos užrašytos raidės „A“, „B“, „C“ arba „E“. Pavyzdžiui, „A“ rodo tinkamumą benzininiam varikliui, o „B“ – dyzeliniam. „C“ žyma rodo, kad alyva tinka varikliams su katalizatoriais, „E“ – didelę apkrovą turintiems varikliams. Taigi svarbu atkreipti dėmesį į šias žymas – tai pirmasis žingsnis norint teisingai pasirinkti variklio alyvą pagal automobilį.

Dar vienas svarbus rodiklis – klampos, jis parodo skysčio tekėjimo lengvumą. Šis rodiklis gaunamas išbandžius variklio alyvą 100 laipsnių temperatūroje. Jei alyva išbandyta šaltesnėje temperatūroje, kode bus nurodytos ne raidės „SAE“, o „W“. Paprastai į automobilį reikia pilti skystesnę alyvą (taigi kodas – su „W“ raide). Sušilus varikliui ji tampa reikiamos klampos.

Alyvos keitimas kiekvienam vairuotojui turėtų būti jau įprastas ir žinomas veiksmas. Paprastai ją keisti reikia kas 10 000 km, tačiau tiksli rida priklauso nuo vairavimo stiliaus. Jums gali prireikti alyvą keisti ir anksčiau, jei dažnai papuolate į spūstis, reikia nuolat stabdyti automobilį ir vėl akseleruoti. Aktualu kartkartėmis patikrinti, ar nereikia keisti alyvos.

Kai variklis šaltas, pakelkite kapotą, raskite alyvos įpylimo angą. Atsukite dangtį ir ištraukite alyvos svirtelę. Ją nuvalę, įkiškite atgal į alyvą ir vėl ištraukite. Dabar ant svirtelės esantis alyvos pėdsakas tiksliai parodys, koks yra jos lygis tarp minimumo ir maksimumo. Jei ištepta žemiau minimumo padalos, būtinas alyvos keitimas ar papildymas. Keisti alyvą reikėtų tuomet, kai ji paseno, jos spalva nebe juoda ar ruda. O papildyti lengvai galite patys: tiesiog pilkite pusę butelio jūsų automobiliui tinkančios alyvos į alyvos įpylimo angą. Pilti reikia tik pusę, nes variklis negali būti perpildytas alyva, todėl nuolat reikia patikrinti jos lygį. Pasistenkite neprilaistyti alyvos, mat vairuojant jausis svilėsių kvapas. Kai alyva beveik siekia maksimalią ribą, galite užsukti dangtelį.

Variklio alyva nėra ilgaamžė: ji gali oksiduotis, taigi gali atsirasti alyvos gumbelių, korozija, o tai laikui bėgant gali paveikti ir variklį. Būtina reguliariai tikrinti alyvą, ją papildyti ir keisti. Žinodami šią informaciją galėsite įvertinti, kokio tipo alyvos reikia jūsų automobiliui ir kaip ją pakeisti.

Vis daugėja automobilių, kurių varikliai varomi elektra, dujomis. Tačiau ir įprasti varikliai nuolat aptariami, stengiamasi išsiaiškinti, kurie jų pranašesni, ekonomiškesni. Taigi geriau dyzeliniai varikliai ar benzininiai? Abu jie turi privalumų ir trūkumų, jų pasirinkimą lemia tam tikri asmeniniai požymiai.

Pastaruoju metu daugėja sakančių, kad dyzelinis variklis – būtent tai, ką reikėtų rinktis. Visgi ar tai tiesa? Dyzelis lengviau apdorojamas nei benzinas, tačiau iš jo sunkiau pašalinti kenksmingas daleles. Vis dėlto dyzelis turi ir ne vieną privalumą: skaičiuojant litrais, jis turi daugiau energijos ir išskiria mažiau anglies dvideginio. Kartais dyzeliniai varikliai efektyvesni už benzininius apie 20 proc., nors ir sveria daugiau. Dyzelio sąnaudos mažesnės, jei visuomet važiuojama pastoviu dideliu greičiu. Visgi skirtumas akivaizdus tik tuomet, jei važiuojama labai didelius atstumus (bent 30 000 km). Kitu atveju dyzeliniai ir benzininiai varikliai mažai skiriasi, o nuvažiuojant tik iki 10 000 km apskritai labiau rekomenduojami benzininiai varikliai.

Renkantis tarp šių dviejų variklių įtakos gali turėti ir degalų kaina. Anksčiau dyzelis buvo brangesnis, tačiau dabar abiejų rūšių degalų kainos panašios. Dabar pasirinkimą lemia tiesiog pačių variklių skirtumai ir privalumai. Kuo toliau, tuo labiau dyzeliniai varikliai populiaresni pasaulyje, ypač atsiradus tylesnei konstrukcijai.

Pasirinkus benzininį variklį, jūsų automobilis greičiau įsibėgės (greitesnis įsidegimas ir paprastai benzininiai varikliai lengvesni), tad jis puikiai tinka daug važinėjantiems tankiai apgyvendintuose miestuose. Priešingai nei benzinas, dyzelis dega stabiliau, todėl naudingesnis važiuojant ilgus atstumus ir esant didelei apkrovai. Dėl šios priežasties dyzeliniai varikliai dažniau naudojami didelėse transporto priemonėse ir technikoje (ne tik automobiliuose) – traktoriuose, lokomotyvuose. Dyzelinių variklių efektyvumas mažėja, jei dažnai važiuojama skirtingais greičiais.

Koks labiau tiks jums, – benzininis ar dyzelinis variklis, – priklauso ir nuo paties automobilio modelio, jūsų poreikių.Reikia apgalvoti ir kiekvieno mėnesio automobilio priežiūros išlaidas: draudimas, galimas remontas, degalų kaina. Paprastai automobiliai su benzininiais varikliais reikalauja mažiau priežiūros, todėl siūlomi asmenims, kurių pajamos mažesnės.

Kokį variklį pasirinksite, priklauso tik nuo Jūsų. Tiek dyzeliniai, tiek benzininiai varikliai turi teigiamų ir neigiamų savybių. Daug priklauso ir nuo jūsų skiriamo dėmesio šiems varikliams. Jei tinkamai juos prižiūrėsite, reguliariai keisite alyvą, tai nesvarbu, kokio tipo variklis bus, jis tarnaus ilgai.

Kartais pamirštama, kad būtent nuo padangų priklauso važiavimo sklandumas, sukibimas su keliu. Taigi būtina ir tinkama padangų priežiūra. Dažniausiai apie jas susimąstoma tik tuomet, kai ateina padangų keitimo laikas. Tačiau kartais padangos susidėvi greičiau ir jas reikia pakeisti anksčiau.

Automobilių padangos dėvisi nuolat važinėjant, tačiau jų dėvėjimąsi pagreitinti gali ir ydingi vairavimo įpročiai. Jeigu nuolat staigiai stabdoma ar akseleruojama, tai gali paveikti padangų paviršių. Be to, padangas labai veikia įvairios kliūtys, duobės: jas reikėtų aplenkti. Jei manevruojate gatvėmis puikiai, vis tiek pravartu kartkartėmis patikrinti padangų būklę. Labai svarbus padangų protektoriaus gylis: vasarinių padangų protektoriaus gylis turi būti 1,6 mm, žieminių – 3 mm. Jei jis mažesnis, turėtumėte padangas pakeisti. Be to, padangos visuomet turi būti tinkamai pripūstos, kitaip jos gali perkaisti, o per daug pripūstos apsunkinti automobilio valdymą. Nuolat patikrinkite, ar padangos neįtrūkusios, ar nėra jose įstrigusių bet kokių dalelių ir pan. Atėjus laikui, kada keisti padangas būtina, nepamirškite apžiūrėti ir pakeisti atsarginės padangos. Pakeitę padangas, įsitikinkite, kad jos tinkamai subalansuotos.

Vasarines padangas (be dyglių) galima naudoti nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 10 d. Žinoma, reikia atsižvelgti į oro sąlygas: jei balandžio mėnesį vis dar pasitaiko ledo ar sniego, privalu važiuoti žieminėmis padangomis. Visgi visus metus jomis važinėti nevertėtų: nuo aukštos temperatūros padangos suminkštėja ir negali išlaikyti automobilio stabilumo. Nepakeitę padangų Jūs ne tik nesaugiai vairuojate, bet ir rizikuojate: atsitikus autoįvykiui, gali būti, kad draudimas neatlygins patirtos žalos.

Paprastai vasarines padangas į žiemines vairuotojai keičia truputį anksčiau – pavyzdžiui, lapkričio 1 d. Tiesa, galima rasti ir universalaus profilio padangų, tinkamų naudoti ir vasarą, ir žiemą, tačiau jos nėra labai geras pasirinkimas: nėra tokių padangų, kurios užtikrintų vienodai saugų vairavimą visais metų laikais. Beje, prireikus pakeisti padangas, galite tai padaryti autoservise. Saugiausia žiemines padangas keisti į vasarines tuomet, kai oro temperatūra pakyla iki 10 ar daugiau laipsnių.

Reikėtų nepamiršti, kad nuimtas padangas reikia tinkamai prižiūrėti. Jų negalima užkrauti kitais daiktais, jos turi būti laikomos gerai vėdinamoje sausoje vietoje, kurios nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Be to, padangos neturėtų būti greta įvairių chemikalų ar aštrių daiktų. Pažiūrėkite, kad ant padangų nebūtų nelygaus nusidėvėjimo (jį ganėtinai paprasta pastebėti). Pastebėjus jį, reikėtų padangą pakeisti.

Prireikus padangą pakeisti kelyje, nepamirškite:

• Sustokite ant lygaus kelio paviršiaus.
• Įjunkite rankinį stabdį.
• Pastatykite sunkesnių daiktų (plytų, akmenų) abejose nekeičiamų padangų pusėse (iš priekio ir galo).
• Padėkite rankinį keltuvą ant žemės ir raskite tinkamą vietą, kad galėtumėte pakelti automobilį. Įstačius keltuvą į netinkamą vietą, gali suskilti automobilio plastikinės dalys.
• Pakelkite automobilį tiek, kad padanga vis dar liestų žemę. Atsukite veržles. Tuomet keltuvu kelkite automobilį tol, kol padanga bus kiek virš žemės. Tik tada galite atsukti visas veržles.
• Nuimkite padangą ir padėkite šalia.
• Uždėkite kitą padangą.
• Pradėkite sukti veržles. Nuleiskite šiek tiek keltuvą, kad padanga liestų žemę, bet neremtų automobilio. Galutinai priveržkite visas veržles.
• Nuleiskite keltuvą, pašalinkite apsaugas, patikrinkite padangos slėgį.
• Nepamirškite pasiimti nenaudojamos padangos.

Automobilių padangos užtikrina saugumą, patogumą, tad jomis reikia tinkamai rūpintis ir nepamiršti, kada yra tinkamas automobilių padangų keitimo laikas. Padangas galite keisti pats arba pasinaudoti profesionalų paslaugomis ir tai padaryti autoservise: tuomet galėsite būti tikri, kad padangos uždėtos ir subalansuotos kokybiškai.

Svarbu mokėti pasirūpinti visomis automobilio dalimis. Netinkamai sumontuota ar neveikianti dalis gali tapti autoįvykio priežastimi. Tokiais atvejais, kai, pavyzdžiui, nekreipiama dėmesio į sugedusius stabdžius, nepatikrinamos stabdžių kaladėlės ir vis tiek važiuojama, draudimas gali atsisakyti padengti taisymo išlaidas. Kiekvienas vairuotojas turi žinoti, kaip pasirūpinti savo automobilio stabdžiais.

Automobilio prietaisų skydelyje yra simbolis (apskritime esantis šauktukas), įspėjantis apie stabdžių problemą. Tačiau reikėtų numatyti reguliarias stabdžių patikras, kad problema neiškiltų vidury kelio. Norint tinkamai pasirūpinti stabdžiais, visų pirma reikia suprasti, kaip jie veikia, kada būtinas stabdžių kaladėlių keitimas ar skysčio papildymas.

Kad už Jūsų važiuojantys vairuotojai žinotų, jog stabdote, stabdžių pedalai sujungti su galiniais žibintais. Svarbu pastebėti, kad jei esate įpratę šį pedalą spausti kairiąja pėda, visuomet šiek tiek šviečia žibintas, nes pėdos kraštu lengvai spaudžiate pedalą. Tai ne tik naudoja akumuliatoriaus energiją, bet ir veikia stabdžius: jie gali prarasti efektyvumą. Paprastai stabdžių efektyvumas prastėja dėl kelių priežasčių:

• sugedo tam tikros dalys;
• netinkamo vairavimo.

Pirmoji priežastis atsiranda neišvengiamai, ilgainiui vairuojant. Paprastai automobiliuose naudojami diskiniai stabdžiai, kurie montuojami ant visų keturių arba dviejų priekinių ratų. Jei ant galinių ratų nenaudojami diskiniai, tvirtinami būgniniai stabdžiai. Stabdžiai sudaryti iš kelių dalių, taigi jie gali prasčiau veikti ir dėl sumažėjusio vienos iš toliau nurodytų dalių funkcionalumo:

• Susidėvi stabdžių kaladėlės. Jos turėtų būti tikrinamos kas šešis mėnesius, daugiausia – metus. Jei girdite cypimą, pailgėjo jūsų stabdymo kelias, gali būti, kad jau metas pakeisti kaladėles. Stabdžių kaladėlių keitimas turi būti vykdomas profesionalaus mechaniko. Jei nesate automobilių specialistas, geriau stabdžių neliesti: gali būti daugiau žalos negu naudos.
• Sugedę cilindrai. Jie genda, jei perkaista, arba nėra tinkamai pritvirtinti.
• Baigėsi stabdžių skystis. Jį reikia pakeisti, jei pastebėjote, kad pasidarė tamsesnis. Nepakeitus stabdžių skysčio, gali pradėti kauptis oras ir prastai veikti stabdžiai. Jei ilgai nekeitėte, stabdžių skystis gali pradėti kaupti drėgmę ir prarasti kokybę.

Tačiau stabdžiai gali pradėti prasčiau veikti ir dėl paties vairuotojo kaltės:

• Greitas stabdymas. Jei vairuotojas nuolat stabdo nesumažindamas greičio, greičiau dėvisi stabdžių kaladėlės.
• Ne ta koja. Anksčiau minėta, kad geriau kairiąja koja nespausti stabdžių, nes dažnai tai gali sparčiau eikvoti akumuliatoriaus energiją, sumažinti stabdžių veikimą. Stabdžių pedalą spauskite tik dešiniąja koja.
• Išmokite geriau manevruoti. Mokant gerai manevruoti gatvėse, nereikės staigiai stabdyti ir tai leis pataupyti stabdžius.
• Matykite, kas vyksta. Visuomet žiūrėkite į priekį, kad galėtumėte numatyti galimą persirikiavimą į kitą eismo juostą, raudoną šviesoforo signalą: nereikės taip dažnai stabdyti.
• Per daug svorio automobilyje. Kuo sunkesnis automobilis, tuo sunkiau jį valdyti ir stabdyti, tad pasistenkite nesivežioti tai, ko nereikia.

Nepamirškite, kad jei neveikia pagrindinis stabdys, negalite važiuoti. Prieš išvažiuodami į gatves, patikrinkite, ar stabdžiai funkcionalūs, ar stabdžių skystis papildytas. Kartkartėmis nuvykite į autoservisą, kur galėsite atlikti stabdžių patikrą. Būsite tikri, kad tinkamai pasirūpinote savo automobiliu.

Jeigu norite būti tikri, kad automobilis paruoštas važiuoti gatvėmis įvairiomis sąlygomis, turi būti atlikta jo techninė apžiūra. Automobilių techninė apžiūra atliekama kartą per dvejus metus, ir kad nereikėtų techniškai tikrinti automobilio kelis kartus, jis turi būti tinkamai paruoštas.

Ruošiant automobilį techninei apžiūrai, būtina patikrinti svarbiausias jo dalis. Net toks žingsnis kaip žibintų reguliavimas negali būti praleistas. Prieš vykdami į techninę apžiūrą, įsitikinkite, kad jūsų priekiniai, galiniai, rūko žibintai veikia be priekaištų. Juk būtent jie užtikrina, kad būsite matomi ir patys matysite kelią bet kokiomis oro sąlygomis. Tikrindami padangas apžiūrėkite, ar protektoriai nėra per daug nusitrynę. Minimalus vasarinių padangų protektoriaus gylis – 1,6 mm, žieminių – 3 mm. Techninė apžiūra gali būti įvertinta neigiamai ir jei vasarą važinėjate dygliuotomis padangomis.

Jei automobilio techninė apžiūra įvertinama neigiamai, vairuotojui suteikiama 90 dienų gedimams ir trūkumams pašalinti. Jei automobilio techninės apžiūros talonas panaikinamas, draudžiama važinėti automobiliu, tuomet vairuotojas turi per vieną parą pašalinti gedimus. Jeigu automobilio techninė apžiūra įvertinama teigiamai, tuomet vairuotojui išduodamas praeitos apžiūros talonas – dabar techniškai patikrinti automobilį reikės tik po dvejų metų. Svarbu pastebėti, kad į automobilių techninę apžiūrą leidžiama atvykti ir anksčiau: likus 30 kalendorinių dienų iki techninės apžiūros talono galiojimo pabaigos.

Prieš vykdami į techninę apžiūrą, turėkite savo techninį pasą, vairuotojo teises ir patikrinkite savo automobilį. Apie tai, koks svarbus padangų ir žibintų reguliavimas, jau kalbėta, tačiau reikia patikrinti ir kitas automobilio dalis:

• Gesintuvas automobiliui – būtinas, todėl įsitikinkite, ar turite jį, o kartu – ir avarinio sustojimo ženklą bei tinkamai sukomplektuotą pirmosios pagalbos vaistinėlę.
• Vairuotojo langas turi veikti be problemų: tiek atsidaryti, tiek užsidaryti.
• Stabdžiai – ko gero, svarbiausi. Patikrinkite, ar pakankamai likę stabdžių skysčio, ar nėra nusitrynusios kaladėlės.
• Signalas turi būti garsus ir aiškus.
• Saugos diržai turi lengvai užsisegti, atsisegti ir užsifiksuoti smūgio metu.
• Priekinio ir galinio (jei yra) langų valytuvai turi veikti sklandžiai, o langų skysčio būti pakankamai.
• Pasitikrinkite ir savo šildymo sistemą.
• Jei neveikia posūkio signalai, techninė apžiūra gali būti įvertinta neigiamai.
• Patikrinkite, ar lengvai užsidaro ir atsidaro visos durys.

Jei patikrinote ir nėra jokių nesklandumų, trūkumų, pasirūpinote pirmosios pagalbos vaistinėle, gesintuvas automobiliui taip pat yra, tuomet galite vežti patikrinti transporto priemonę. Nepamirškite, kad tikrinant automobilį jame negali būti pašalinių asmenų, gyvūnų ar krovinių. Jei nesate tikri, ar pavyks sėkmingai įveikti apžiūrą, ypač kai automobilis užkeliamas ant keltuvo ir tikrinami lankstai, jungtys, galite prieš tai nuvažiuoti ir patikrinti automobilį autoservise: jei bus nesklandumų, čia viską tuo pat metu ir sutvarkys.

Skirtingose techninės apžiūros stotyse automobilio patikra gali skirtis, tačiau pagrindiniai patikros niuansai visur išlieka tie patys. Jei nenorite laukti eilėje, galite užsiregistruoti internetu: Jums bus nurodyta tiksli data, kada turite atvykti į automobilių techninę apžiūrą.