Patarimai

Antifrizas, dar žinomas kaip variklio aušinimo skystis, yra būtinas jūsų transporto priemonės varikliui. Dažnai apie jo svarbą net nesusimąstome, tačiau jis yra nepakeičiamas, kai norime, jog mašinos variklis veiktų sklandžiai, ypač – vasarą bei Start-Stop eisme. Tačiau ar tikrai žinote, ką jis daro, kur jį pilti ir kiek jo pilti? Apžvelkime!

Kur tiksliai pilti antifrizą?

Visų pirma - atsidarykite kapotą. Antifrizas pilamas į specialų bakelį (talpą), esantį po kapotu. Šį bakelį lengva rasti, nes ant jo dažnai pavaizduojama aušinimo skysčio piktograma (termometras).

Kadangi bakelis yra skaidrus, ant šono matysis gradacijos žymės MIN bei MAX. Su jų pagalba lengvai matysite, kiek skysčio reikia pilti. 

Kas yra antifrizas ir ką jis tiksliai daro?

Antifrizas yra vandens ir etilenglikolio arba propilenglikolio mišinys, cirkuliuojantis automobilio variklyje ir radiatoriuje. Lietuviškesnis jo pavadinimas – variklio aušinimo skystis geriausiai nusako, kokia jo paskirtis.  Apžvelkime svarbiausias šio skysčio užduotis:

• Jis padeda vėsinti variklį. Skystis sugeria šilumą ir neša ją tolyn nuo variklio.
• Šaltuoju metų laiku jis yra apsaugotas nuo užšalimo, todėl ir pavadintas antifrizu.
• Antifrizo sudėtyje esantys specialūs priedai apsaugo metalines dalis nuo rūdžių ir korozijos, kadangi jis nuolat teka pro ir kontaktuoja su metalu.

Kiek antifrizo pilti, priklauso nuo automobilio, tačiau paprastai tai svyruoja nuo 4 iki 12 litrų. Reikia atsižvelgti į automobilio markę ir modelį bei net variklio tipą. Šią informaciją paprastai rasite savininko vadove.

Kas bus, jeigu nekreipsite dėmesio į antifrizo lygį?

Negalvodami apie antifrizo lygį arba nepaisydami prietaisų skydelyje įsižiebusių įspėjamųjų lempučių apie tai, jog reikia skysčio rezervuarą papildyti, galite susidurti su rimtomis problemomis:

Jei truks aušinimo skysčio, variklis gali perkaisti. Toks motoras labai greitai dėvisi, todėl ženkliai išauga gedimų bei net nepataisomos žalos rizika.

Na, o jei žiemą variklyje nėra pakankamai antifrizo (arba jis – prastos kokybės), vietomis jis gali užšalti, todėl aušinimo sistemoje gali atsirasti trūkių ir nuotėkių. Tuo pačiu verta paminėti ir koroziją, kuri trumpina įvairių mazgų tarnavimo laiką ir atsiranda tada, jeigu antifrizo sistemoje yra per mažai.

Reguliariai tikrinant antifrizo lygį automobilyje, kreipiant dėmesį į perspėjamąsias lemputes skydelyje ir laikantis rekomenduojamo automobilio techninės priežiūros grafiko, šių problemų išvengsite.

Odinių sėdynių priežiūrai yra specialių rinkinių, kurias sudaro viskas, ko galėtų reikėti valymui bei pavienių automobilio salono priežiūros priemonių, kurių jums gali trūkti. Autoaibės internetinėje parduotuvėje galite įsigyti:

• Odos valiklius ir gaiviklius;
• Kondicionierius;
• Apsaugas nuo dėmių įsitrynimo;
• Odos dažus.

Norint pradėti atnaujinimo procesą, svarbu kruopščiai nuvalyti odines sėdynes. Naudokite specialiai odai skirtą valiklį ir šepetį su minkštais. Taip nuo paviršiaus pašalinsite purvą, nešvarumus ar dėmes. Šepečiu valykite sukamaisiais judesiais. Padenkite visą sėdynę. Baigę valyti, švariu drėgnu skudurėliu nušluostykite priemonės likučius bei perteklių.

Skudurėlį išplaukite.

Odos kondicionavimas bei atnaujinimas

Odoje yra natūralių aliejų, kurie gali išgaruoti bei kurių netekusi, oda išsausėja, praranda elastingumą, skilinėja bei nebepatraukliai atrodo.

Odines sėdynes nuvalius, reikėtų jas kondicionuoti, kad būtų atkurtas natūralių aliejų balansas ir ji neišsausėtų. Įsigykite specialų odos kondicionierių iš Autoaibė.lt ir tolygiai ištepkite juo visą sėdynę.

Minkšta šluoste ar net kempine įtrinkite kondicionierių į odą, ypatingą dėmesį skirdami vietoms, kurios atrodo susidėvėjusios ar įtrūkusios.

Sėdynės apmušalų taisymas

Jei apžiūros metu pastebėjote nedidelių pažeidimų, pavyzdžiui, nutrynimus, įbrėžimus ar nedidelius įplyšimus, turėkite omenyje, kad juos galima sutvarkyti patiems.

Patogiai galite įsigyti įvairių, specialiai odos taisymui skirtų rinkinių, kurie gali padėti išspręsti šias problemas. Vadovaukitės su rinkiniu pateiktomis instrukcijomis ir sekite žingsnis po žingsnio nurodymus, kad turėtumėte geriausią rezultatą.

Nepamirškite odos dažų spalvą priderinti prie esamos odos, kad apdaila būtų vientisa. Tam reikia šiek tiek pastangų.

Odos apsauga

Jeigu sėdynes nuvalėte, panaudojote kondicionierių bei net pasinaudojote taisymo rinkiniu, laikas galvoti į priekį bei apsispręsti dėl odos apsaugos. Tam naudojamos specialios priemonės. Dažniausiai tai yra speciali apsauginė danga arba kondicionierius su apsauga nuo UV. Pastarieji prisideda prie spalvos blukimo ir išsausėjimo, tad oda sutrūkinėja.

Padengus apsaugine priemone odinių apmušalų tarnavimo laikas turėtų pailgėti.

Na ir galiausiai – tam, kad odinių automobilio sėdynių būklė jus džiugintų kuo ilgiau, svarbu reguliariai ją prižiūrėti. Jums reikėtų tam tikru periodiškumu valyti bei kondicionuoti savo sėdynes. Taip pat reikėtų nevengti daryti periodines apžiūras, tam, kad iš anksto pamatytumėte ar nėra nusidėvėjimo, pažeidimų požymių. Jeigu nedelsiant spręsite bet kokias problemas, džiaugsitės gera sėdynių išvaizda, o jos pačios dar ilgiau tarnaus!

Dauguma automobilių turi hidraulinį vairo mechanizmą. Jame esanti hidraulika leidžia pasukti vairą be didelių fizinių pastangų ir tiksliai manevruoti skirtingose situacijose. Nors vairo mechanizmą sudaro daug įvairių komponentų bei sistemų, daugiausiai žinių reikėtų turėti apie vieną – stiprintuvo skystį. Na, o jei tiksliau – tai jo pildymą. Jeigu skysčio sistemoje trūksta, vairas sukasi gerokai sunkiau, o siurblys ir kiti hidraulinės vairo sistemos komponentai gali būti pažeisti. Dėl to atskleisime tai, kur pilasi vairo stiprintuvo skystis bei kaip jį papildyti.

Skysčio lygio patikra

Dauguma modernių automobilių turi elektroninį sensorių, kuris praneš apie tai, jog reikia papildyti vairo stiprintuvo skystį. Tačiau kai kada tai pastebėsite ir patys, jeigu vairo sukinėjimas pasidarė sunkus, o skysčio lygis rezervuare atrodo labai mažas. Taip pat apie poreikį papildyti skystį gali išduoti aukštas, šaižus garsas, girdimas susukus vairaratį.

Atsidarę kapotą, po juo rasite specialų cilindrinį ar panašios formos rezervuarą, ant kurio bus pažymėta Power Steering ar Steering – nupieštas vairas ar panašus žymėjimas. Nors daugumoje automobilių talpa gali būti net labai panašiose vietose, patogu patikrinti ir internete arba savo automobilio instrukcijoje.

Jeigu talpa yra skaidri, galite matyti skysčio lygį iš išorės. Jis turėtų būti ne žemiau nei MIN padala. Jeigu talpa – neskaidri, pasinaudokite matuokliu, kuris turėtų būti pritvirtintas prie dangtelio.

Rekomenduojama skysčio lygį tikrinti po to, kai automobilis pastovės bent 10 – 15 minučių.

Galimos problemos bei skysčio lygio papildymas

Jeigu galite, skudurėliu arba vizualiai patikrinkite esamo skysčio spalvą. Jis turėtų būti skaidrus, gintaro arba rausvos spalvos. Tačiau, jeigu jis yra rudas arba juodas, tada gali būti problemų, jog į talpą įsimaišė gumos iš jungiamųjų tarpinių, sandarinimo elementų ar jungiamųjų žarnelių. Tada jau reikės mechaniko pagalbos.

Tuo atveju, kai spalva nekelia papildomų įtarimų, pasiimkite stiprintuvo skysčio buteliuką ir papildykite talpą tol, kol pasieks reikiamą lygį pagal išorinę gradaciją. Būtinai naudokite tokį stiprintuvo skystį, kuris tinka jūsų automobiliui ir atitinka jūsų hidraulinės sistemos keliamus reikalavimus dėl klampumo.

Labai svarbu papildyti tinkamu kiekiu ir skysčio neperpilti. Daug geriau būtų nedapilti iki maksimalios ribos užuot įpylus per daug, kadangi šis skystis įkaista ir įkaitęs, plečiasi. Jei pripildysite rezervuarą iki pat viršaus ir bandysite važiuoti, išaugęs slėgis gali sukelti problemų, dėl kurių atsiras poreikis brangiam remontui.

Negilius, paviršinius įbrėžimus šalinti galima ir be jokios didelės patirties, su pakankamai paprastomis automobilio išorės priežiūros priemonėmis. Jums rekomenduojame turėti:

• Automobilinio vaško;
• Polirolio;
• Kelių grūdėtumų švitrinio popieriaus (puikiai tiks 1500, 2000, 3000 ir 4000);
• Mikropluošto šluostės (nuo jos nuplėškite etiketę, kadangi ji gali pakenkti);
• Purškiamo buteliuko, kurio viduje sumaišytumėte muilą su vandeniu muilo tirpalui gauti;
• Dažymo juostos;
• Žibintuvėlio patikrinimui;
• Paprastos kempinės.

Galbūt dar kyla klausimas, kaip atskirti ar pažeidimas paviršinis, ar giluminis? Tam reikėtų ant pažeistos vietos užpurkšti muilo tirpalo. Jeigu pažeidimas vizualiai pranyksta, tada beveik neabejotina, kad pažeistas tik paviršinis sluoksnis.

Tiesa, jeigu norite didžiausio įmanomo tikslumo, prie šių darbų įsigykite ir dažų sluoksnio storio matuoklį. Nors tai nėra būtina, tačiau mėgstantiems kėbulą patvarkyti patiems, toks pirkinys gali būti labai naudingas. Su matuokliu patikrinkite sluoksnio storį aplink pažeidimą. Gali paaiškėti, kad jau buvo darytas poliravimas jūsų tvarkomai detalei. Tada geriau pažeidimo patiems netvarkyti.

Įbrėžimų šalinimo procesas

Pasistengsime apžvelgti, kaip su mūsų įvardintomis priemonėmis galima pradėti įbrėžimų šalinimą.

Šlifavimas

1. Pažeidimo vietą apipurkškite muilo tirpalu ir nuvalykite su mikropluošto šluoste.

2. Paliekant po 3 – 5 cm tarpus iš visų pusių, apklijuokite įbrėžimo plotą su dažymo juosta;

3. Įbraukite nagu į pačio įbrėžimo plotą - statmenai;

4. Su švitriniu popieriumi pradėkite šveitimo procesą. Stenkitės trinti ne per smarkiai bei, jeigu popierius stringa už pažeistos vietos, pasiimkite didesnio grūdėtumo (aukštesnio skaičiaus) popierių.

5. Šlifuoti reikėtų statmenai įbrėžimui.

6. Kas keliolika sekundžių sudrėkinkite šlifuojamą plotą bei patį švitrinį popierių. Palaukite 15 – 20 sekundžių prieš pradėdami šlifavimą.

7. Kartokite šlifavimo ir drėkinimo procesą.

8. Patikrinkite ar įbrėžimas vis dar liko ir, jeigu taip, kartokite.

Perėjimas

1. Tam, kad padengimas bei šlifuota zona ne taip kristų į akis, reikia padaryti perėjimą. Perkelkite dažymo juostą dar šiek tiek toliau iš visų pusių.

2. Pasiimkite 4000 grūdėtumo švitrinį popierių.

3. Nupurkškite zoną ir popierių muilo tirpalu bei pradėkite šlifavimą sukamaisiais judesiais.

4. Jeigu apšvietimo trūksta, pasiimkite į rankas žibintuvėlį (geriausia – LED) bei švieskite į pažeidimo plotą. Jis turėtų atrodyti tolygus bei matinis.

5. Nuimkite dažymo juostą.

Poliravimas

1. Pažeistą ir nušvitrintą plotą padenkite poliroliu. 

2. Šiek tiek jo užtepkite ant mikropluošto šluostės bei sukamaisiais judesiais ištepkite jį ant matinio ploto.

3. Poliruoti nustoti galima tada, kai matosi blizgumas.

Pagal poreikį čia galima dar ir lako užtepti, kad būtų pasiektas norimas blizgesys. Jeigu rezultatas jus tenkina ir matosi veidrodinis atspindys, galima paimti automobilinį vašką bei jį taip pat užtepti ant pažeistos vietos. Vaškas saugo dažų sluoksnį. Tiesa, jį po užtepimo reikėtų palikti kelioms valandoms.

Žinokite apie alternatyvius įbrėžimų šalinimo metodus

Tiesa ta, kad internete galima rasti ir daugybę alternatyvių patarimų bei gidų, kaip šalinti įbrėžimus nuo kėbulo.

Dantų pasta

Vietoje polirolio ir viso šveitimo, kai kada rezultatui pasiekti pakaks tik dantų pastos. Tiesiog užtepkite nedidelį jos kiekį ant drėgnos mikropluošto šluostės ir sukamaisiais judesiais švelniai įtrinkite įbrėžtą vietą. Po to reikėtų plotą nuplauti bei išvaškuoti.

Kepimo soda ir vanduo

Dar vienas Pasidaryk pats projektų entuziastų atradimas, jog rezultatą įmanoma pasiekti su kepimo soda bei vandeniu. Iš šių medžiagų reikėtų pasigaminti pastą, maišant santykiu 1:1. Tą pastą tepkite ant mikropluošto šluostės bei švelniai įtrinkite ant įbrėžimo. Švelniai abrazyvi medžiaga paslepia pažeidimą. Galiausiai plotą taip pat nuplaukite bei išvaškuokite.

Kada kreiptis į profesionalus dėl įbrėžimų šalinimo?

Kreiptis į profesionalus dėl automobilio dažų įbrėžimų pašalinimo rekomenduojama tada, kai pažeidimas yra gilus arba jei neturite reikiamų įgūdžių, įrankių, daug laiko ir čia išvardintų produktų.

Specialistai turi patirties ir net specialią įrangą, kad tiksliai nustatytų įbrėžimo rimtumą ir pritaikytų tinkamus metodus dažų blizgesiui atstatyti. Kreipdamiesi pagalbos į profesionalus būsite ramūs dėl rezultato.

Apsiblausę ir patamsėję žibintai neatrodo gražiai ir net gali tapti rimta problema automobilio eksploatavimo metu. Pro apsiblaususį žibintą neprasiskverbs reikiamas šviesos kiekis ir jūs nematysite to, kas vyksta kelyje arba nepavyks praeiti techninės apžiūros. Laimei, nebūtina keisti žibintų naujais. Paprastai šią problemą galima išspręsti poliruojant – restauruojant priekinius ar galinius žibintus. Nors tai daro specialistai, neblogų rezultatų įmanoma pasiekti ir patiems. Pasižiūrėkime, kaip!

Dėl ko apsiblausia žibintai?

Labai nemažos dalies naudotų automobilių žibintai tikrai nėra visiškai skaidrūs. Geriausiai tai matosi ant priekinių žibintų, kurių danga įprastai yra skaidri, o ne raudona ar spalvota, kaip įprasta galiniams. Apsiblausimą sukelia:

•   UV spindulių poveikis;
• Į žibintus važiavimo metu atsitrenkiantys vabzdžiai, akmenukai ir kitos šiukšlės, kurios subraižo paviršių;
• Netinkamas žibintų valymas su šepečiais.

Dauguma šių veiksnių yra neišvengiami ir su jais reikia susitaikyti. Sumažėjęs šviesos srautas ne tik blogina matomumą, tačiau ir neleidžia automobiliui būti vadinamam techniškai tvarkingu. Kas tam tikrą laiką reikėtų tiesiog nupoliruoti žibintus. Atkūrę jų skaidrumą ir blizgesį vėl džiaugsitės gražiai atrodančiu automobiliu ir maksimaliu matomumu bei saugumu eisme.  

Pasiruošimas žibintų poliravimui – jums reikės

Šį darbą galima neblogai pasidaryti ir namų sąlygomis. Tam jums reikės įsigyti priemonių, kurias įprastai daug kas turi tiesiog namuose. Na, o kitas reikalingas žibintų atnaujinimo priemones  įsigyti galite ir Autoaibės internetinėje parduotuvėje.

Jums reikės:

•   Muilo, vandens ir specialios priemonės riebalams pašalinti (labai naudinga);
• Dažymo juostos;
• Šlifuoklio, daugiafunkcinio įrankio su keičiamais antgaliais arba poliravimo aparato (svarbu, kad būtų galimybė reguliuoti greitį);
• Šlifavimo/poliravimo diskų su skirtingu kietumu;
• Skirtingo rupumo švitrinio popieriaus (rekomenduojame turėti įvairių rupumų nuo P600 iki P2500);
• Šluostės, kuri nesiveltų ir nerinktų pūkų – tinka žibintų valymo valymo arba specialiai poliravimo užduotims skirtos servetėlės;
• Žibintų arba universalaus polirolio, tinkančio šiurkščiam darbo ciklui ir poliravimo pastos;
• Apsauginės dangos (purškiama, tepama...).

Pradėti poliravimą reikėtų su stambesnės frakcijos švitriniu popieriumi ir palaipsniui eikite prie smulkesnės – o ne atvirkščiai. Šį darbą geriausiai atlikti uždaroje patalpoje arba geru oru, kai nelyja ir nėra daug dulkių ore bei gerai viskas matosi. Pravartu ir save apsaugoti, tad pasiimkite apsaugines pirštines, akinius bei pasirinkite tinkamus drabužius bei avalynę darbui.

Poliravimo eiga

Kai turite visas reikiamas priemones, atsivarykite automobilį ir pasiimkite kibirą ar dubenį. Į jį įpilkite muilo, kad užputotų, išmirkykite kempinę ir išgręžkite. Turintiems sodo žarną pakaks tik kempinę išmuilinti.

Nuvalykite žibintus, nušluostykite sausai ir apdorokite riebalų šalinimo priemone. Nors pastarasis žingsnis nėra 100 % būtinas, jis rekomenduojamas, kadangi tada ir pačio poliravimo rezultatas bus geresnis.

Tam, kad pavyktų poliruoti, net nebūtina žibinto išsiimti iš automobilio. Tačiau labai smarkiai apsiblaususiems žibintams kitos išeities gali ir nebūti...

Žibintų poliravimas – žingsniai

1. Dėl maksimalaus saugumo ir švaros, apklijuokite kėbulą aplink žibintus dažymo juosta.

2. Poliruojant svarbu neleisti paviršiui visiškai išsausėti, todėl reguliariai, prieš kiekvieną šveitimą, apipurkškite žibintą bei švitrinį  popierių vandeniu.

3. Su poliravimo aparatu arba daugiafunkciniu įrankiu, arba net rankomis pradėkite poliravimą sukamaisiais judesiais. Šveitimo eigoje keiskite švitrinį popierių į vis labiau smulkiagrūdį.

4. Po tam tikro laiko visas žibintas turėtų tarsi pasidengti matine plėvele. Nusausinkite paviršių.

5. Tada pasiimkite poliravimo - šveitimo padą bei poliravimo priemonę.

6. Užtepkite ją ant šlifuoti skirto antgalio ir ant žibinto.

7. Rekomenduojama pradėti su ~1800 RPM greičiu, o po to pereiti iki ~2000 RPM greičio. Pabaigę – nusausinkite paviršių.

8. Pakeiskite antgalį į poliravimui skirtą, minkštesnį ir tęskite poliravimą.

9. Vėl nusausinkite paviršių.

10. Pasiimkite purškiamą ar tepamą apsauginę dangą ir palikite džiūti.

11. Visas darbas neturėtų užimti daugiau nei 20 – 30 minučių, todėl tikrai galima tokį darbą pasidaryti per laisvą dieną ar savaitgalį.

D.U.K. apie žibintų poliravimą

Geriau daryti pačiam ar kreiptis į profesionalus?

Nors 90 % šį darbą galima pasidaryti pačiam, į profesionalus verta kreiptis, jeigu neturite laiko arba nepavyksta nupoliruoti paviršiaus namų sąlygomis.

Kaip išsiimti žibintą iš kėbulo, jeigu jį reikia poliruoti staklėse?

Kiekviename automobilyje tai gali būti skirtingas procesas. Norėdami saugiai nuimti priekinį žibintą nuo kėbulo ir nupoliruoti, vadovaukitės instrukcija arba raskite instrukcinio pobūdžio vaizdo įrašą YouTube.

Kur įsigyti reikiamas priemones poliravimui?

Jeigu tinkamų priemonių neturite, jas labai patogiai galite įsigyti net neišėję iš namų – tiesiog www.autoaibe.lt.

Kas kiek laiko reikėtų poliruoti automobilio žibintus?

Poreikis labai priklauso nuo aplinkos sąlygų, net metų laiko (gali būti daugiau dulkių), taip pat ir jūsų maršrutų bei pradinės žibintų būklės. Paprastai rekomenduojama juos poliruoti pagal poreikį, kad būtų išlaikytas optimalus matomumas ir išvaizda. Tikrai nebus blogai tai padaryti kartą per metus arba kiekvieną sykį prieš TA.

Tokių ženklų gali būti ne 1 ir ne 2. Apžvelkime tuos, kurie dažniausiai praneš apie vairo kolonėlės gedimus, pažeidimus:

• Sunkiau pasukti vairą arba jis pasidarė labai kietas/standus;
• Sukant vairą girdite tarškesius, gergždimo ar kitus keistus garsus;
• Vairas pats nebeatsisuka ir sustoja tam tikroje padėtyje;
• Vairas vibruoja (ypač aktualu magistralėje, pasiekus didesnį greitį);
• Vairas labai lengvas arba visiškai palaidas bei reikia jį gaudyti.

Be to, vertėtų nepamiršti, kad vairo mechanizme slepiasi ir nemažos dalies automobilių užvedimo sistema, garsinis signalas bei kai kurie kiti komponentai. Jų problemos gali būti susiję.

Kaip tikrinama vairo kolonėlė?

Iš tiesų yra dviejų tipų patikra – vizuali bei fizinė.

Pirmasis žingsnis tikrinant vairo kolonėlę yra paprasta apžiūra. Pastatykite automobilį ir atsidarykite kapotą. Po juo suraskite vairo kolonėlę. Atidžiai ją apžiūrėkite, ar nėra pažeidimų požymių, pavyzdžiui, įtrūkimų, įlenkimų ar laisvų dalių. Akimis taip pat peržvelkite supančią erdvę, kad nebūtų skysčio pratekėjimo ar atsipalaidavusių jungčių.

Jeigu problemos plika akimi nesimato, reikėtų patikrinti vairo elgesį jį sukant. Atsisėskite į vairuotojo vietą, užveskite variklį ir suimkite vairą ties 3 ir 9 valandomis. Švelniai sukiokite jį ir įvertinkite ryšį, kurį jaučiate. Jeigu vairas sukasi pernelyg sunkiai, girgžda, labai lengvai sukasi arba rodo kitus neįprasto elgesio „simptomus“, gali būti, jog problema yra vairo kolonėlėje.

Galiausiai patys galite patikrinti ir vairo stiprintuvo skysčio lygį bei pačios kolonėlės mechanizmą iš arčiau. Kalbant apie skystį, jo lygį lengva pamatyti vos užmetus akį į ant talpos, išorėje esančias gradacijos atžymas. Jeigu skysčio per mažai, greitai įsigykite talpą iš Autoaibės bei papildykite. Na, o pačios kolonėlės mechanizmo apžiūra naudinga tuomet, jeigu turite mechanikos žinių bei galite patys identifikuoti, kokios dalys pažeistos, jas įsigyti ir pakeisti.

Tenka pripažinti, kad eisme dažnai galime pasijausti nesaugūs. Nors klaidų gali pasitaikyti kiekvienam, tačiau svarbu, kad nelaimės atveju galėtume apginti, įrodyti teisybę, gauti atitinkamą kompensaciją bei išvengti tolesnių problemų. Tam skirti vaizdo registratoriai, kurie fiksuoja vaizdą pro priekinį, o kartais ir pro priekinį, ir pro galinį automobilio langus. Situacijose, kada nukentėjote jūs arba aplinkiniams reikia vaizdinių įrodymų, registratorius labai naudingas.

Šiuolaikiniai registratoriai ne tik fiksuoja vaizdą, bet ir gali pagerinti jūsų vairavimo patirtį apsaugodami nuo klaidų. Tačiau rinkoje yra tikrai daug skirtingų modelių, todėl išsirinkti tinkamą registratorių gali būti nelengva užduotis. Šiame straipsnyje apžvelgsime visus svarbiausius registratorių parametrus, į kuriuos reikia atsižvelgti, kad įsigytumėte geriausią!

Vaizdo kokybė

Galima sakyti, jog tai yra vaizdo registratoriaus esminis parametras. Kadangi dauguma pirkėjų lygins kelis variantus ir alternatyvas, prioritetą teikite registratoriams, kurie filmuoja aukštesne raiška bei didesniu kadrų dažniu. Pastaroji funkcija leidžia identifikuoti tokius elementus kaip valstybiniai numeriai ar kita net ir tada, kai veiksmas įvyksta dideliu greičiu.

Šiuolaikiniais standartais kalbant, reikėtų rinktis bent FHD – 1080p filmuojančias kameras. Jeigu galite sau leisti – investuokite į modelį su UHD (4K) arba bent 1440p filmavimo raiška. Patikrinti tai, kaip atrodo vaizdas iš regsitratoriaus galite per YouTube. Tiesiog įveskite jus dominančio registratoriaus pavadinimą bei prirašykite Test footage.

Matymo laukas bei naktinis režimas

Nors vaizdo įrašų kokybė yra svarbi, tai tikrai nėra vienintelis parametras, į kurį reikėtų kreipti dėmesį. Bent dar du elementai daro labai didelę įtaką vaizdo registratoriaus efektyvumui ir naudai. Tie elementai yra:

•   Matymo laukas (FOV);
•   Naktinis režimas.

Matymo laukas (FOV)

Jis apibrėžia tai, kaip plačiai kamera gali filmuoti. Didesnis FOV užtikrina, kad registratorius matys viską, kas vyksta prieš akis bei neliks tiek daug aklųjų zonų. Tačiau tuo pat metu tam, kad vaizdo medžiaga neišsikraipytų, ją reikės suredaguoti, nes platus matymo laukas sudaro išgaubimo efektą.

Rekomenduojama rinktis vaizdo registratorių, kurio matymo laukas yra bent 140 laipsnių, kad būtų galima jaustis užtikrintai.

Naktinis režimas

Nors šios funkcijos buvimas kiek pakelia įrenginio kainą, ji tikrai to verta. Turbūt jau pastebėjote, kad ir jūsų išmaniojo telefono kamera naktį filmuoja gerokai prasčiau. Taip yra dėl apšvietimo stokos. Dėl to reikia specialių techninių bei programinių sprendimų, kurie gali būti įrengti ir vaizdo registratoriuje.

Ieškokite modelių su infraraudonųjų spindulių (IR) jutikliais arba silpno apšvietimo funkcija. Jie gali užfiksuoti aiškų vaizdą net prieblandoje ar naktį.

GPS bei su tuo susietos funkcijos

Modernūs vaizdo registratoriai jau nebėra tik kameros. Jie gali daugiau. Bene daugiausiai papildomų funkcijų ir inovacijų prideda GPS - navigacijos integracija. Registratorius tada gali:

• Rodyti ir stebėti momentinį bei ilgalaikį greitį (naudinga dėl matuoklių);
• Pranešti apie tai, kada artėjate prie įprastų patruliavimo ar greičio matuoklių vietų;
• Stebėti tikslią buvimo vietą.

Ši informacija gali būti vertinga įvykus eismo įvykiui ar kilus ginčui, nes joje pateikiami tikslūs duomenys apie transporto priemonės greitį ir buvimo vietą įvykio metu.

Išmanumas bei patogumas naudotis

Vis didesnė vaizdo registratorių dalis darosi išmani. Tokius įrenginius lengva susieti su išmaniuoju telefonu ar planšete bei, pagal poreikį, išsisaugoti bei pamatyti norimą vaizdo medžiagą.

Tradiciniai vaizdo registratorius naudoja atminties kortelę, kurią gali pripildyti arba, kurioje be sustojimo yra užrašinėjamas vaizdas, o nutikus įvykiui ar atsiradus poreikiui, išsaugomas norimas fragmentas. Tačiau tam reikia išimti atminties kortelę arba pasiimti registratorių, jungti jį USB laidais. Išmanus įrenginys veikia belaidžiu būdu. Iš jo pasiimti reikalingą medžiagą bus daug patogiau.

Taip pat negalima pamiršti ir naudotojo patirties. Dėl patogios vartotojo sąsajos lengviau naršyti po registratoriaus nustatymus ir naudotis įvairiomis funkcijomis ar reguliuoti parametrus. Ieškokite įrenginių su intuityviais meniu ir aiškiomis piktogramomis, kuriomis lengva naudotis net kai neturite daug laiko arba, kad pavyktų užčiuopti reikiamą mygtuką net būnant už vairo. Tai pagerina bendrą naudotojo patirtį ir užtikrina sklandų naudojimą.

Parking režimas

Nors visi žinome, kad vaizdo registratorius filmuoja tol, kol automobilis yra užvestas, nemažai problemų gali nutikti ir tada, kai jis priparkuotas. Dažnai pasitaiko situacijų, kai į automobilį kažkas atsitrenkia ir pasišalina iš įvykio vietos. Tam reikalingas Parking režimas, kuris leidžia registratoriui filmuoti net tada, kai automobilis stovi.

Ieškokite prietaisų kamerų su judesio aptikimo arba smūgio jutikliais, kad jaustumėtės maksimaliai saugūs net ir palikę savo automobilį ilgesniam laikui.

Kiti svarbūs niuansai bei faktoriai

Nepamirškite, kad, jeigu dažnai keliaujate į užsienį ir važinėjate po ES, ne visose šalyse legalu naudoti registratorius. Lietuvoje tai yra nedraudžiama, tačiau pasidomėkite kiekvienos šalies teisės aktais, prieš planuodami kelionę. Be to, jeigu registratoriaus filmuotą medžiagą talpinsite į internetą dėl pramogos ar ieškodami kaltininko, būtinai užtušuokite nesusijusių asmenų veidus bei automobilių registracijos numerius.

Jeigu įsigysite registratorių su dedama atminties kortele, rekomenduojama, kad ji būtų bent 32 GB talpos.

Daugelyje registratorių yra įmontuoti mikrofonai, kuriais kartu su vaizdo įrašu įrašomas ir garsas, tačiau reikėtų kiekvieną įrenginį tikrinti individualiai.

Ypač populiarėja ir vaizdo registratorių sistemos bei veidrodėliai – vaizdo registratoriai. Terminu sistemos apibūdiname dvi, sinchroniškai dirbančias kameras. Pirmoji filmuoja vaizdą iš prieko, o antroji – iš galo. Na, o veidrodėliai – vaizdo registratoriai veikia taip pat, tik jie tvirtinami ten, kur įprastai būtų galinio vaizdo veidrodėlis bei atrodo taip pat. Per juos transliuojamas vaizdas iš automobilio galo. Tad transporto priemonėse, kur per veidrodėlį ir galinį stiklą matomumas yra ribotas, verta įsigyti būtent tokio tipo registratorių.

Gesintuvas automobilyje atsiduria tikrai ne be reikalo. Jis gali padėti suvaldyti didelį pavojų, sumažinti žalą ar net išgelbėti gyvybę. Nenuostabu, kad KET (Kelių eismo taisyklės) ir techninės apžiūros reikalavimai įpareigoja automobilių savininkus ir valdytojus turėti galiojantį automobilinį gesintuvą Šiame straipsnyje atsakysime į klausimą – „Kiek laiko galioja automobilio gesintuvas?“ bei atidžiau įsigilinsime į šią temą mat yra ką žinoti.

Automobilio gesintuvo galiojimo laikas

Atsakymas į klausimą dėl galiojimo laiko yra komplikuotas. Įdomu tai, kad net ir KET bei oficialiame Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakyme „DĖL TECHNINIŲ MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IR JŲ PRIEKABŲ REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO“ (trumpiau tariant – techninės apžiūros reglamento) tokios informacijos nerasite.

Ten nurodoma, kad transporto priemonėje turi būti:

<...>tvarkingas (-i) gesintuvas (-ai), atitinkantis (-ys) Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 „Dėl Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo.“

Taigi, gesintuvas turi būti tvarkingas. Taip pat paminima, kad jis turi būti pasiekiamas, tačiau net ir paminėtame teisės akte nėra jokios informacijos dėl gesintuvo galiojimo laiko.

Tai reiškia, kad gesintuvo galiojimo laikas pagal TA ir KET raidę yra neribotas.

Tačiau tuo pat metu techninės apžiūros specialistas gali įvertinti seną gesintuvą, kaip netvarkingą ir nesuteikti transporto priemonei galimybės dalyvauti eisme. Jį vis tiek reikės pakeisti, kad atitiktų sąvoką tvarkingas. Ginčų tvarka būtų labai sudėtinga ir kadangi vertinimo laisvė palikta būtent techninės apžiūros specialistams, patogiausia tiesiog pakeisti seną gesintuvą. Paprastai tie specialistai vadovaujasi priešgaisrinės saugos taisykli7 rekomendacijomis ir kelių metų senumo gesintuvų, kurie netikrinti, gali ir nepraleisti. 

Dėl to tam tikru periodiškumu rekomenduojama gesintuvą tikrinti, kad jis visada būtų tvarkingas.

Automobilinio gesintuvo patikra

Nepaisant to, kad nėra jokio oficialaus termino, kiek pagal TA reglamentus ar KET galioja automobilio gesintuvas, priešgaisrinės saugos specialistai rekomenduoja juos reguliariai tikrinti.

Tiek privačios priešgaisrine sauga užsiimančios įmonės, tiek priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai rekomenduoja tai daryti kartą per metus. Net, jeigu dauguma gesintuvų tikrai neblogai veiks ir po didesnio laiko tarpo, tačiau bent prieš techninę apžiūrą jį reikėtų pakeisti ar priduoti apžiūrai.

Patikros metu specialistai gesintuvą pripildo iš naujo bei užplombuoja, kad, reikalui esant, jis vėl galėtų apsaugoti turtą ar gyvybes.

Patikrą paprastai atlieka dauguma priešgaisrinės saugos prekes parduodančių įmonių.

Kokį gesintuvą įsigyti automobiliui?

Visgi, neretai finansiškai nėra didelio skirtumo tarp gesintuvo patikros ir naujo gesintuvo pirkimo. Daugumai vartotojų paprasčiau internetu užsisakyti ar fizinėje parduotuvėje įsigyti naują 1 kg gesintuvą, o ne ieškoti firmų, darančių patikras ar užpildymą. Tad nors ir patiriamas kelių eurų nuostolis, dėl to, kad nėra tokio didelio kainų skirtumo, vairuotojai apsvarsto pirkimą. Kokį gesintuvą įsigyti automobiliui?

Rekomenduojama rinktis A gaisrų klasei tinkančius gesintuvus, kurie būtų užpildyti angliarūgšte arba specialiais gesinimo milteliais. Nors pagal reglamentus lengvajame automobilyje pakanka tik 1 kg talpos gesintuvo, vertinantiems saugumą rekomenduojame rinktis 2 kg talpos gesintuvą. Jeigu įsigyjate didesnės talpos variantą, finansiškai vis labiau ima apsimokėti jo pildymas bei patikra, o ne vis naujo gesintuvo pirkimas.

Paprastai tinkamų gesintuvų variantus rasite bet kurioje specializuotoje automobilių detalių parduotuvėje, kaip Autoaibė.  

Bendrosios kelių eismo taisyklės (KET) numato, kad visuose eisme dalyvaujančiuose automobiliuose turi būti vaistinėlė, kurios sudėtyje privalo būti atitinkami reikmenys. Tokia vaistinėlės sudėtis numatyta vadovaujantis bendrąja kitų ES šalių bei ekspertų praktika. Vaistinėlėje turėtų būti viskas, ko galėtų reikėti būtinai pagalbai suteikti kelyje arba šalikelėje. Dažniausiai vairuotojų patogumui parduodami jau sukomplektuoti vaistinėlės rinkiniai, kad nereikėtų nieko pirkti atskirai bei ieškoti po vieną.

Automobilio vaistinėlės turinys nuo 2023 metų:

1. Pirmosios pagalbos teikimo atmintinė/instrukcija bei instrukcija, taisyklės turniketų naudojimui.

2. Turniketai (2 vnt.) – atsirado nuo 2023 metų.

3. Sterilūs pleistrai (10 vnt.).

4. Pleistras ritinyje (1 vnt.).

5. Vienkartiniai šaldantys paketai (2 vnt.) - atsirado nuo 2023 metų.

6. Pirmosios pagalbos kaukės gaivinimui (2 vnt.) - atsirado nuo 2023 metų.

7. Sterilus suspaudžiamas tvarstis (1 vnt.).

8. Nesterilus tvarstis (5 vnt.).

9. Vienkartinės pirštinės (4 vnt.).

10. Sterilūs tvarsčiai žaizdoms (10 vnt.).

11. Trikampio formos imobilizuojantis tvarstis (2 vnt.).

12. Pirmosios pagalbos žirklės (1 vnt.).

13. Specialios pirmosios pagalbos antklodės (2 vnt.).

Kaip matote, didžiąją dalį turinio sudaro tvarsčiai ir pleistrai. Na, o vienintelis atnaujinimas nuo 2019 metų taisyklių yra turniketai. Du turniketus reikia turėti, kitaip vaistinėlė nebeatitiks reglamento. Juos galima nusipirkti ir atskirai, tačiau paprasčiau, ko gero, pirkti visą vaistinėlę iš karto.

Dažniausiai užduodami klausimai apie automobilių vaistinėles

Dabar atsakysime į keletą dažniausiai užduodamų klausimų apie vaistinėles transporto priemonėje.

Ar nepraeisiu techninės apžiūros, jeigu vaistinėlė neatitiks reglamento?

Jeigu vaistinėlės visai nėra arba, jeigu vaistinėlės turinyje trūksta pagal atnaujinimą numatytų 2 vnt. turniketų, tuomet tai žymima, kaip „nedidelis trūkumas“. Tai reiškia, kad automobilis gali būti praleistas pro techninę apžiūrą, tačiau tikrintojas primins, jog vaistinėlė turėtų būti.

Nepamirškite ir apie gesintuvą, kurio automobilyje taip pat reikia.

Ar galiu gauti baudą, jeigu policijos pareigūnai nustatys, jog automobilyje nėra vaistinėlės?

Taip, vairuotojui, kurio automobilyje yra senos sudėties vaistinėlė arba visai nėra vaistinėlės, gali būti skiriama bauda pagal 417 straipsnį. Toks pažeidimas užtraukia 10 – 12 eurų baudą. Tiesa, teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad už šį pažeidimą baudžiama retai. Net ir patikros vaistinėlėms būna gana retos, tačiau vis tiek, saugant save bei kitus tikrai pravartu šių reglamentų laikytis bei įsigyti tinkamą vaistinėlę.

Perku vaistinėlę iš mažai žinomo tiekėjo/pardavėjo – ar ji yra tinkama?

Jeigu perkate iš rankų arba per skelbimus, įsitikinkite, kad ant vaistinėlės prietaisų bei reikmenų yra specialus CE ženklas. Jis nurodo atitiktį pagal galiojančius standartus bei procedūras.

Kur vaistinėlę laikyti?

Dažniausiai vaistinėlė laikoma daiktadėžėje, automobilio salone arba bagažinėje. Svarbiausia, kad ji būtų lengvai pasiekiama.

Kiek kainuoja vaistinėlė?

Vaistinėlių kainos gali būti labai įvairios. Kokybiškų, lietuviškų vaistinėlių kaina gali svyruoti nuo 29 iki 50 ir daugiau eurų.