Turbūt daug kam pažįstamas jausmas, kai ryte įsėdus į automobilį arba kartais net kitu paros metu langai būna gerokai užrasoję. Langai rasoti gali ir važiuojant. Šis procesas vargina, ir kelia pavojų saugumui, kadangi visiškai apriboja matomumą. Be to, jeigu skubate, kartais nėra noro ar galimybės laukti, kol rasą nupūstų kondicionierius. Šiame straipsnyje mes pasižiūrėsime į tai, dėl ko langai apskritai rasoja bei ką daryti, kad tai liautųsi!
Rasa – kondensacija. Kai šiltas, drėgnas oras kontaktuoja su vėsiu langų paviršiumi, susidaro kondensatas, todėl langai aprasoja. Trumpiau tariant, kai jūs viduje sukuriate šilumą ir ore atsiranda daug drėgmės, langai ims rasoti. Tai lengva pastebėti į automobilį įsėdus po treniruotės, kai esate suprakaitavę arba žiemą, kai jūs iškvepiate šiltą orą, o lauke spaudžia šaltukas.
Prie rasojimo prisideda ir prastai veikianti A/C sistema arba salono filtras.
Turime net 5 unikalius bei naudingus patarimus, kurie gali padėti sumažinti rasos kiekį, kuris susidaro ant stiklo automobilyje.
Yra specialių purškalų arba servetėlių, kurios saugo jūsų langus nuo kondensato. Tokios servetėlės arba purškalai skirti naudoti iš salono pusės. Juos panaudojus, stiklas pasidengia ypatingai plona plėvele, kuri atstumia kondensatą.
Priemonė per laiką nugaruoja pati, tad iš naujo ja dengti stiklus paprastai reikės kas porą dienų ar kas 1 – 2 savaites.
Drėgmė salone arba bet kurioje erdvėje nusistovėti gali tik tada, jeigu nėra cirkuliacijos bei ventiliacijos. Norėdami mažinti rasojimą galite praverti langą ir įjungti A/C su funkcija imti orą iš lauko. Jeigu oro srautas galės cirkuliuoti, kondensato ant stiklų neturėtų atsirasti. Tiesa, tai reikia daryti nuolat, nes drėgmė iš žmogaus, kol jūs važiuojate, niekur nedingsta.
Gamintojai puikiai žino apie šį reiškinį bei paprastai automobilius suprojektuoja taip, kad oro cirkuliacija būtų kuo geresnė. Jeigu net įjungus kondicionierių bei langų pūtiką kondensacija išlieka, problema gali būti užsikimšęs salono filtras. Būtent jis yra atsakingas už vėdinimą. Nepamirškite, kad jo pakeitimas nėra brangus, o tai rekomenduojama daryti kartą per 1, ne rečiau nei kartą per 2 metus.
A/C jūsų automobilyje turi funkciją naudoti orą, paimtą iš automobilio vidaus. Tai – naudinga funkcija, jeigu lauko ore yra nemalonūs kvapai, didelė tarša. Tačiau, jeigu ji nuolat įjungta, drėgmės lygis išlieka aukštas, tad labiau tikėtinas aprasojimas. Patikrinkite ar ši funkcija neįjungta ir, jei reikia, vėl nustatykite įprastą kondicionieriaus režimą.
Ypač žiemą bei rudenį daug drėgmės į automobilį įnešame kartu su batais. Dėl to verta pasikeisti medžiaginius kilimėlius į guminius. Bet kokias drėgmės ar vandens sankaupas galėsite čia pat išpilti. Taip nebus papildomų drėgmės šaltinių, dėl kurių galėtų rasoti langai.
Ar žinote, jog automobiliui, ypač naujam, turinčiam start-stop sistemą, paprastas akumuliatoriaus pakeitimas nėra pakankamas. Dar reikia pririšti akumuliatorių – jį priprogramuoti, kad automobilio valdymo blokas jį pažintų bei galėtų optimaliai naudoti energiją. Šiame straipsnyje aptarsime pririšimo svarbą, su tuo susijusius procesus ir tai, kaip šį procesą atlikti arba kam jį patikėti.
Visi žinome, jog moderniuose automobiliuose elektronikos netrūksta. Jeigu trūksta energijos arba įtampos, elektronika išsijungia, veikia nepatikimai, ant skydelio užsidega įvairios lemputės ir ne tik. Akumuliatoriaus energija reikalinga Start-stop sistemos valdymui, o taip pat ir šildomoms sėdynėms, multimedijai, žibintams, aibei kitų funkcijų.
Tačiau, jeigu automobilio valdymo blokas ir variklis jaučia, jog akumuliatorius nėra pakankamai įkrautas, Start-stop sistema nebus naudojama. Tuose automobiliuose, kurie turi akumuliatoriaus valdymo sistemą (angl. Battery Management System arba BMS, taip pat dar vadinamą BEM), norint tiksliau stebėti akumuliatoriaus įkrovą, vairuotojui arba serviso darbuotojui reikia įvesti akumuliatoriaus parametrus. Taip automobilio sistemos gali koreguoti savo veikimą siekiant palaikyti optimalią įkrovą kuo ilgesnį laiką.
Sistema taip pat atlieka automobilio akumuliatoriaus stebėseną ir apsaugą, kurios paskirtis - taip pat ilgiau išlaikyti sveiką akumuliatorių.
Deja, bet automobilio sistemoms nėra galimybės automatiškai pajausti, kada akumuliatorius pakeistas. Šią užduotį gali reikėti atlikti patiems, savarankiškai. To nepadarius veiks safe režimas, kada pusė funkcijų neveiks, veiks prastai arba automobilis visai neužsives.
Atlikus pririšimą, automobilio elektronika vėl veikia sinergiškai ir tvarkingai.
Įdomu tai, jog tikrai ne visų markių automobiliams ši užduotis būtina. BMW ir jam priklausantis Mini, taip pat naujesni VW bei Audi, o taip pat ir Porsche automobiliai šio veiksmo reikalauja dažniausiai. Bendro sąrašo pateikti neįmanoma, tad reikėtų pasikonsultuoti su savo markės atstovybe arba remonto specialistai.
Bendrąja prasme, jeigu automobilyje yra IBS (angl. intelligent battery sensors) ir galima matuoti akumuliatoriaus voltažą, srovės stiprį, temperatūrą, įkrovą – pririšimo, beveik be išimčių, reikia. Jeigu tokios sistemos arba BMS nėra, pririšimas nebūtinas.
Jokie specialistai ir gamintojai nerekomenduoja eksploatuoti tinkamai nepririšto akumuliatoriaus. Jeigu automobilis turi IBS sistemą, anksčiau ar vėliau tikrai turėtumėte susidurti su problemomis.
1. Labiausiai tikėtina yra akumuliatoriaus perkrova arba per žemas įkrovimo lygis. Pastaruoju atveju prasideda sulfatacija. Tai – procesas, kurio metu degraduoja akumuliatoriaus viduje esančios plokštelės. Perkrovos lygiu akumuliatorius perkaista ir dėl to jis taip pat netenka potencialo.
2. Taip pat neišvengiamai sudegs daugiau degalų. Neveikiant Start-stop funkcijai kuro sąnaudos vis tiek išauga.
3. Gali kilti rimtų elektros sistemos problemų. Tai apima perdegusius saugiklius, elektrinių prietaisų gedimus bei net neužsivedantį automobilį.
Norint pririšti akumuliatorių reikia specialios OBD-II tipo jungties bei atitinkamos programinės įrangos kompiuteryje, planšetėje ar telefone. Taip pat yra ir specialių akumuliatorių priežiūros įrenginių. Tai – tarsi mini kompiuteriai, kurie gali:
Prijungus tokį įrenginį arba kompiuterį, pririšimas turėtų užimti vos kelias ar keliolika minučių. Visgi efektyviausiai ir saugiausia – kreiptis į profesionalų servisą.
Tai gali atrodyti kaip puikus problemos sprendimo būdas. Kadangi su padidėjusiu dūmingumu susiduria pakankamai nemažai vairuotojų. Tačiau išspręsti šią problemą ne visuomet būna paprasta. Tuo labiau, kad neretai atrodo, jog dėl to išvis nevertėtų jaudintis, nebent prieš techninę apžiūrą. Kuomet patikrinamas realus automobilio dūmingumas, kuris neturi viršyti nustatytų ribų. Ir tokiu atveju gali kilti tikrai rimtų problemų, kadangi automobilio toliau eksploatuoti nepašalinus problemos bus paprasčiausiai neįmanoma.
Aišku, tuomet galima pasirinkti, kokius priedus naudoti. Ar tuos, kurie tiesiog padės praeiti techninę apžiūrą, ar tuos kurie pravalys kuro sistemą. Taip pat priklausomai nuo priežasties galima naudoti priedus į alyvą bei priedus į kurą, kuomet netvarkinga ši sistema.
Kada tai efektyvu?
Galima išgirsti atvejų, kai tokie priedai suveikė tiesiog stebuklingai ir labai greitai pavyko išspręsti dūmingumo problemą. Tačiau labai svarbu suvokti ir jos tikrąją priežastį. Kadangi tam tikrais atvejais šios priemonės tikrai bus efektyvios, bet kartais jos gali ir visai neduoti realios naudos.
Viena iš pagrindinių bei dažniausių problemų yra deginama alyva, kuri ir lemia daugiau dūmų. Šiuo atveju tokios priemonės tikrai padės. Kadangi jos kardinaliai pakeičia alyvos savybes ir taip sumažinamas dūmingumas. Tiesa, tai tik laikinas sprendimas, kadangi iš esmės toks variantas problemos nepašalins. Kadangi po kažkiek laiko alyvos savybės vėl atsistato ir problema sugrįžta. Tačiau praktikoje toks variantas naudojamas labai dažnai, ypač norint apgauti techninės apžiūros specialistus. Bet reikėtų suprasti dar ir tai, jog šiuo atveju dūmingumas praneša apie gerokai rimtesnes variklio problemas. O kartais tai gali signalizuoti ir apie tai, kad jis artėja prie savo resursų pabaigus. Kas ypač pastebima senesniuose automobiliuose.
Tačiau tikrai ne visuomet verta skubėti pasitikėti šiais priedais. Kadangi kartais problemą galima išspręsti ir gerokai paprasčiau. Tam pasitarnaus kokybiškesni degalai. Pavyzdžiui, aukštesnės klasės benzinas arba dyzelinas pro. Kuris pasižymi kiek kitokiomis savybėmis, kitaip dega, yra ekologiškesnis, todėl ir į aplinką išmetama mažiau teršalų. Aišku, šis variantas dūmingumo drastiškai gal ir nepakeis, ypač, jeigu tai lemia rimtesnės variklio problemos. Tačiau pabandyti tikrai verta.
Paprastesnės problemos
Jeigu automobilis pasižymi didesniu dūmingumu, tikrai nevertėtų iš karto nerimauti bei galvoti apie blogiausią variantą. Kadangi kartais tą gali lemti ir labai paprasti aspektai, kuriuos galima lygiai taip pat paprastai išspręsti. Pavyzdžiui, jeigu automobilyje nėra periodiškai keičiamas oro filtras, bėgant laikui jis užsikiša. Tuomet dėl oro trūkumo variklyje vyksta ne toks kokybiškas degimas ir į aplinką natūraliai išskiriama daugiau įvairių medžiagų, kurios bendrai ir lemia padidėjusį dūmingumą.
Taip pat priežastis gali būti ir ramus važiavimas. Jo metu išmetimo sistemose prisikaupia suodžių, kurie natūraliai turėtų išsivalyti esant didesnėms apsukoms. Tačiau dėl lėto važiavimo taip nevyksta. Todėl tikrai ne atsitiktinai prieš keliaujant į techninę apžiūrą rekomenduojama pakelti apsukas. Tai leidžia natūraliai pašalinti susikaupusius suodžius ir kartu sumažinti dūmingumą.
Be to, nereikėtų pamiršti ir visos kuro sistemos, kuri taip pat gali turėti įvairių problemų. Ir kartais būtent jos gali lemti padidėjusį dūmingumą. Todėl, jeigu ankstesni sprendimai nepadėjo, vertėtų neeksperimentuoti, bet pasikonsultuoti su profesionaliais meistrais. Kurie tikrai padės atrasti tikrąją priežastį ir galbūt pašalins problemą, kuri dažnu atveju gali netgi nebūti tokia rimta. Dėl ko nemaža dalis vairuotojų nerimauja bei ieško kitų sprendimo būdų.
Kokybiški priedai – efektyvus sprendimas
Taigi, pasirinkus kokybiškus priedus iš tikrųjų galima sumažinti dūmingumą. Tačiau prieš tai reikėtų suprasti tiek tikrąją šios problemos priežastį, tiek ir tokių priedų veikimo principą. Dar labai svarbus aspektas yra tai, kad jie padės tik laikinai.
Nemalonus garsas bei cypimas tikrai neleis ignoruoti šios problemos. Aišku, dažnu atveju gali nutikti taip, jog šie garsai erzins tik užvedus automobilį, o varikliui įšilus jie pradings. Tačiau net ir tokiu atveju vertėtų susimąstyti, kadangi tai nėra normalu. Ir tuomet jau pats automobilis išduoda apie problemas, kurias reikėtų išspręsti. Tuo labiau, kad ir to priežastys gali būti pakankamai įvairios. Todėl pirmiausiai reikėtų identifikuoti, iš kur sklinda cypimas, o tuomet jau aiškintis, kodėl jis atsiranda. Aišku, geriausia šį darbą būtų patikėti profesionaliems meistrams, kurie tikrai nesunkiai atras gedimą bei jį išspręs.
Natūralus nusidėvėjimas
Tai pakankamai dažna priežastis, dėl kurios vienas ar kitas variklyje esantis dirželis gali pradėti skleisti nemalonų garsą. Ir generatorius tikrai nėra išimtis. Kadangi net ir automobilių gamintojai rekomenduoja šiuos dirželius pakeisti kas keletą metų arba maždaug kas 100 tūkstančių kilometrų. Aišku, priklausomai nuo gamintojo, modelio bei variklio tipo šie skaičiai gali kažkiek skirtis. Tačiau faktas tas, jog tokie komponentai reikalauja nuolatinės priežiūros. Aišku, jeigu dirželis nėra labai susidėvėjęs, tuomet gali padėti ir speciali priemonė nuo cypimo.
Netinkamas įtempimas
Gali nutikti dar ir taip, jog pats dirželis bus geros būklės, tačiau skleis pašalinius garsus dėl netinkamo įtempimo. Taip gali nutikti, kai įtempėjas sulūžta arba dėl kažkokių kitų priežasčių neatlieka savo funkcijos. Ir tuomet dirželis praranda įtempimą, atsilaisvina bei pradeda skleisit nemalonų garsą. Esant per silpnam įtempimui dirželis paprasčiausiai gali prasisukti ant skriemulių. Tai ypač bus pastebima įjungus oro kondicionierių arba pasukus vairą. Lygiai taip pat problemų sukelti gali ir per didelis įtempimas, kuris didina pavaros elementų apkrovą ir lemia žymiai greitesnį nusidėvėjimą. Todėl tiek vienu, tiek ir kitu atveju nereikėtų ignoruoti problemos. Tuo labiau, kad įtempimą galima pakankamai nesunkiai patikrinti. Tą galima pastebėti tiek vizualiai, tiek ir pasikonsultuoti su profesionaliais meistrais.
Sulūžęs generatoriaus skriemulio guolis arba pats skriemulys
Nors tokie variantai nėra patys dažniausi, tačiau jie tikrai gali pasitaikyti ir tapti cypimo priežastimi. Aišku, juos pastebėti bei identifikuoti problemą savarankiškai ne visuomet bus lengva. Tuo labiau, kad nemalonius garsus gali lemti ir paprasčiausias skriemulio persikreipimas. Taip pat prie šių priežasčių galėtų būti priskiriami ir vairo stiprintuvo arba oro kondicionieriaus gedimai. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog šie komponentai niekuo nesusiję, tačiau iš tikrųjų jie siejasi labai glaudžiai. Ir kartais būtent tai tampa pašalinių garsų priežastimi.
Kontaktas su antifryzu arba alyva
Atrodytų, jog tame nėra nieko blogo ar pavojingo, tačiau šios medžiagos gali pakankamai greitai pažeisti dirželį. Lygiai taip pat kaip ir praktiškai bet kuris kitas savo sudėtyje aliejaus turintis produktas. Jo patekimas ant diržo lemia labai greitą susidėvėjimą bei deformacijas. Kas kartu tampa ir cypimo priežastimi. Tokiu atveju neliks nieko kito kaip tik pakeisti dirželį. Todėl svarbu tai atsiminti bei pilant šias medžiagas elgtis atsargiai, jog jos nepatektų ant kitų variklio komponentų.
Kaip nustatyti cypimo priežastį?
Kadangi problemos priežasčių gali būti labai įvairių, todėl svarbu tinkamai identifikuoti, dėl ko atsiranda garsas. Aišku, geriausiai tą galėtų padaryti meistrai, kurie jau susidūrę su tokiomis situacijomis. Tačiau yra keli pagrindiniai žingsniai, kurie gali kiekvienam padėti aptikti problemą.
Pirmiausiai vizualiai apžiūrimas diržas ir įsitikinama ar nėra kažkokių įtrūkimo bei akivaizdžiai matomų jo nusidėvėjimo požymių.
Tuomet patikrinamas įtempimas, ką pakankamai nesunkiai galima padaryti ir rankomis. Tiesa, jeigu anksčiau to nėra tekę daryti, tuomet gali būti sudėtinga identifikuoti ar tai yra normalus įtempimas. Nebent dirželis būtų akivaizdžiai atsilaisvinęs arba pernelyg stipriai įsitempęs, jog net negalėtų judėti.
Jeigu šių problemų neaptinkama, tuomet galima nuimti dirželį bei pajudinti patį skriemulį. Turi būti juntamas tik minimalus jo laisvumas. Taip pat vertėtų juos pabandyti pasukti rankomis ir įsitikinti, jog šie komponentai sukasi laisvai.
Dar vienas būdas yra užpurkšti nedidelį kiekį vandens ant diržo dirbant varikliui. Jeigu tuomet cypimas pradingsta, priežastis galėjo būti paprasčiausiai sausas diržas, laisvumas viename iš skriemulių ar jų persitempimas. O jeigu garsas nedingo, tuomet galima įtarti guolio ar įtempimo mechanizmo gedimą.