Nemalonus garsas bei cypimas tikrai neleis ignoruoti šios problemos. Aišku, dažnu atveju gali nutikti taip, jog šie garsai erzins tik užvedus automobilį, o varikliui įšilus jie pradings. Tačiau net ir tokiu atveju vertėtų susimąstyti, kadangi tai nėra normalu. Ir tuomet jau pats automobilis išduoda apie problemas, kurias reikėtų išspręsti. Tuo labiau, kad ir to priežastys gali būti pakankamai įvairios. Todėl pirmiausiai reikėtų identifikuoti, iš kur sklinda cypimas, o tuomet jau aiškintis, kodėl jis atsiranda. Aišku, geriausia šį darbą būtų patikėti profesionaliems meistrams, kurie tikrai nesunkiai atras gedimą bei jį išspręs.
Natūralus nusidėvėjimas
Tai pakankamai dažna priežastis, dėl kurios vienas ar kitas variklyje esantis dirželis gali pradėti skleisti nemalonų garsą. Ir generatorius tikrai nėra išimtis. Kadangi net ir automobilių gamintojai rekomenduoja šiuos dirželius pakeisti kas keletą metų arba maždaug kas 100 tūkstančių kilometrų. Aišku, priklausomai nuo gamintojo, modelio bei variklio tipo šie skaičiai gali kažkiek skirtis. Tačiau faktas tas, jog tokie komponentai reikalauja nuolatinės priežiūros. Aišku, jeigu dirželis nėra labai susidėvėjęs, tuomet gali padėti ir speciali priemonė nuo cypimo.
Netinkamas įtempimas
Gali nutikti dar ir taip, jog pats dirželis bus geros būklės, tačiau skleis pašalinius garsus dėl netinkamo įtempimo. Taip gali nutikti, kai įtempėjas sulūžta arba dėl kažkokių kitų priežasčių neatlieka savo funkcijos. Ir tuomet dirželis praranda įtempimą, atsilaisvina bei pradeda skleisit nemalonų garsą. Esant per silpnam įtempimui dirželis paprasčiausiai gali prasisukti ant skriemulių. Tai ypač bus pastebima įjungus oro kondicionierių arba pasukus vairą. Lygiai taip pat problemų sukelti gali ir per didelis įtempimas, kuris didina pavaros elementų apkrovą ir lemia žymiai greitesnį nusidėvėjimą. Todėl tiek vienu, tiek ir kitu atveju nereikėtų ignoruoti problemos. Tuo labiau, kad įtempimą galima pakankamai nesunkiai patikrinti. Tą galima pastebėti tiek vizualiai, tiek ir pasikonsultuoti su profesionaliais meistrais.
Sulūžęs generatoriaus skriemulio guolis arba pats skriemulys
Nors tokie variantai nėra patys dažniausi, tačiau jie tikrai gali pasitaikyti ir tapti cypimo priežastimi. Aišku, juos pastebėti bei identifikuoti problemą savarankiškai ne visuomet bus lengva. Tuo labiau, kad nemalonius garsus gali lemti ir paprasčiausias skriemulio persikreipimas. Taip pat prie šių priežasčių galėtų būti priskiriami ir vairo stiprintuvo arba oro kondicionieriaus gedimai. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog šie komponentai niekuo nesusiję, tačiau iš tikrųjų jie siejasi labai glaudžiai. Ir kartais būtent tai tampa pašalinių garsų priežastimi.
Kontaktas su antifryzu arba alyva
Atrodytų, jog tame nėra nieko blogo ar pavojingo, tačiau šios medžiagos gali pakankamai greitai pažeisti dirželį. Lygiai taip pat kaip ir praktiškai bet kuris kitas savo sudėtyje aliejaus turintis produktas. Jo patekimas ant diržo lemia labai greitą susidėvėjimą bei deformacijas. Kas kartu tampa ir cypimo priežastimi. Tokiu atveju neliks nieko kito kaip tik pakeisti dirželį. Todėl svarbu tai atsiminti bei pilant šias medžiagas elgtis atsargiai, jog jos nepatektų ant kitų variklio komponentų.
Kaip nustatyti cypimo priežastį?
Kadangi problemos priežasčių gali būti labai įvairių, todėl svarbu tinkamai identifikuoti, dėl ko atsiranda garsas. Aišku, geriausiai tą galėtų padaryti meistrai, kurie jau susidūrę su tokiomis situacijomis. Tačiau yra keli pagrindiniai žingsniai, kurie gali kiekvienam padėti aptikti problemą.
Pirmiausiai vizualiai apžiūrimas diržas ir įsitikinama ar nėra kažkokių įtrūkimo bei akivaizdžiai matomų jo nusidėvėjimo požymių.
Tuomet patikrinamas įtempimas, ką pakankamai nesunkiai galima padaryti ir rankomis. Tiesa, jeigu anksčiau to nėra tekę daryti, tuomet gali būti sudėtinga identifikuoti ar tai yra normalus įtempimas. Nebent dirželis būtų akivaizdžiai atsilaisvinęs arba pernelyg stipriai įsitempęs, jog net negalėtų judėti.
Jeigu šių problemų neaptinkama, tuomet galima nuimti dirželį bei pajudinti patį skriemulį. Turi būti juntamas tik minimalus jo laisvumas. Taip pat vertėtų juos pabandyti pasukti rankomis ir įsitikinti, jog šie komponentai sukasi laisvai.
Dar vienas būdas yra užpurkšti nedidelį kiekį vandens ant diržo dirbant varikliui. Jeigu tuomet cypimas pradingsta, priežastis galėjo būti paprasčiausiai sausas diržas, laisvumas viename iš skriemulių ar jų persitempimas. O jeigu garsas nedingo, tuomet galima įtarti guolio ar įtempimo mechanizmo gedimą.
Visi mes norime būti saugūs keliuose, kur nuolat didėja transporto srautai. O tai būtų visiškai neįmanoma be tobulai veikiančios stabdžių sistemos. Stabdžiai yra viena svarbiausių sistemų, padedančių užtikrinti saugumą kelyje. Jei pajutote, kad važiuojant keliu, stabdymas užtrunka ilgiau, automobilis nesustoja, stabdžiai yra nejautrūs, slystate – verta sunerimti.
Stabdymas užtrunka ilgiau
Stabdis – tai mechaninis įtaisas, slopinantis judesį. Visi norime laiku sustoti ir laiku pajudėti iš vietos. Deja, kartais mechanizmai ima ir paveda, jie susidėvi. Nė vienas nenorime atsidurti situacijoje, kaip prireikus staigiai stabdyti, reikia net keletą kartų spausti pedalą, kad stabdžiai pradėtų veikti. Kiekvieną kartą paspaudus, stabdžių pedalas tampa kietesnis. Stabdymas prasideda tik iki pačio galo nuspaudus pedalą. Automobilis neklauso, stabdymo kelias tampa žymiai ilgesnis nei įprastai.
Kaip nuorinama stabdžių sistema?
Stabdžių sistemai nuorinti, būtina turėti talpą ar rezervuarą, kur turėtų sutekėti skystis. Reikia skaidrios žarnos, kurios diametras sutaptų su stabdžių nuorinimo varžtu, ir įvairių įrankių varžtams atsukti. Jei sunku atsukti užrūdijusius varžtus, tinka juos nupurkšti varžtų atlaisvintoju, kuris padės atsukti užstrigusius tvirtinimo elementus ir jungtis. Būtina turėti kryžminį raktą ir domkratą, jeigu prireiktų nuimti ratus, kad galėtumėte pasiekti ratų cilindrus (stabdžių apkabas). Gali prireikti ratų atramų. Galbūt jums teks stabiliai pritvirtinti savo automobilį, nes kai kuriems modeliams nuorinimo metu nerekomenduojama įjungti stovėjimo stabdžio. Oro pašalinimo iš stabdžių linijų seka priklauso nuo transporto priemonės gamintojo ir modelio. Ją taip pat lemia stabdžių sistemos struktūra bei papildomi mechanizmai ir sistemos. Transporto priemonėse naudojamos įvairios stabdžių pavaros. Jos gali būti mechaninės, hidraulinės, pneumatinės, elektrinės bei kombinuotosios. Lengvuosiuose automobiliuose dažniausiai naudojamos dviejų tipų stabdžių pavaros: mechaninės ir hidraulinės.
Dėl lietaus, tirpstančio sniego ir ledo ant stabdžių sistemos dalių arba stabdžių skystyje gali susidaryti drėgmė. Drėgmės perteklius stabdžių skystyje sumažina stabdžių skysčio virimo temperatūrą ir gali sukelti vidinę stabdžių sistemos dalių koroziją. Taip pat stabdžių skystis gali pradėti virti nuo papildomai išsiskyrusios šilumos, atsirandančios dėl padidėjusios trinties tarp stabdžių, dėl to susilpnės stabdžių efektyvumas ir padidės stabdymo kelias. Kai stabdžių sistemos viduje atsiranda nedidelis oro kiekis, tai gali sumažinti stabdžių sistemos efektyvumą. Stabdžių sistemos nuorinimas padeda užtikrinti, kad jūsų stabdžių sistema veiks efektyviai ir saugos jus ir jūsų keleivius.
Kyla begalė klausimų
Bandant nuorinti stabdžius, vairuotojai pastebi, kad tai padaryti nėra paprasta. Po stabdžių kaladėlių pakeitimo, dažnai būna kietas pedalas, neaišku, ar jį spausti iki galo, ar ne? Kyla begalė klausimų, ką daryti atsukus varžtus prie stabdžių įtvirtinimo sistemos, dar vadinamos suportu. Anglakalbėse šalyse ši stabdžių dalis vadinama ne support, o caliper. Caliper žodžio vertimas į lietuvių kalbą daug tiksliau nusako ir mūsuose taip vadinamo suporto funkciją: įtvirtinimas, gaubtuvas, laikiklis. Jei susidėvėjo stabdžių trinkelės, nebūtina keisti viso stabdžių laikiklio, vadinamojo suprto, mechanizmo.
Trinkelės keičiamos ir nekeičiant stabdžių diskų
Mechaninę pavarą sudaro trauklės, svirtys ir lynas, jungiantis stabdžių pedalą ar svirtį su mechanizmu. Tokia pavara įtaisoma stovėjimo stabdžiuose. Stabdžių kaladėlės ir diskai yra bene dažniausios techninės priežiūros reikalaujančios stabdžių dalys. Trintis tarp kelio ir padangų, stabdžių kaladėlių ir diskų sukelia šilumos išsiskyrimą. Jūsų stabdžių trinkelėse yra darbinės trinties medžiagos, kurios laikui bėgant nusidėvi ir teks jas pakeisti. Stabdžių kaladėlės ir stabdžių diskai veikia kartu. Atminkite, kad keičiant stabdžių diskus, reikia pakeisti ir stabdžių trinkeles. Kita vertus, stabdžių trinkelės nusidėvi greičiau nei stabdžių diskai ir jas galima pakeisti, nekeičiant stabdžių diskų, jei jie nėra pernelyg susidėvėję.
Padės specialistai
Norint išvengti šių defektų yra būtina stabdžių sistemos priežiūra. Vienas svarbiausių veiksnių yra laiku pasikeisti stabdžių diskus bei kaladėles, tačiau tai toli gražu neišsprendžia visų problemų, todėl nebijokite konsultuotis su profesionalais. UAB „Autoaibė“, padės diagnozuoti automobilio bėdą, personalas patars, kaip viską atlikti teisingai. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių transporto priemonių stabdžių sistemos defektų yra stabdžių disko įtrūkimai, darbinių paviršių oksidacija ar griovelių atsiradimas. Visa tai daro įtaką stabdžių trinkelių susidėvėjimui, kuris lemia stabdžių diskų perkaitimą ir prieš tai išvardintus stabdžių defektus.
Kada nuorinami stabdžiai?
Oras stabdžių sistemoje gali atsirasti dėl nepakankamo skysčių kiekio. Kai nėra galimybės laiku pakeisti stabdžių skysčio. Žarnos, pro kurias šis skystis praeina, yra korėtos struktūros. Tai reiškia, kad per jas, nors ir nedideliais kiekiais, į sistemą patenka vanduo. Šis susimaišo su stabdžių skysčiu, kas lemia sumažėjusią pastarojo virimo temperatūrą. Dažno stabdymo metu, pavyzdžiui, žvyrkelyje ar nelygiame kelyje, skystis gali užvirti. Virimo metu susidaro garai, todėl kai kuriuose vamzdžiuose ir žarnose susidaro oro kamščiai, į sistemą gali būti įsiurbtas aplinkos oras.
Nuolat patartina patikrinti automobilio skysčius ir juos papildyti. Stabdžių skystis nėra išimtis. Stabdžių skystis yra higroskopiškas, o tai reiškia, kad gali absorbcijos būdu pritraukti vandens molekules, kurios sumažina jo virimo temperatūrą ir gali sukelti vidinę stabdžių sistemos dalių koroziją. Laikui bėgant bei didėjant automobilio ridai, vandens gali prisirinkti gana daug, o tai mažina ir stabdymo efektyvumą. Taip pat spalvos pasikeitimas gali reikšti, kad stabdžių skystis buvo veikiamas drėgmės ir jį reikia kuo greičiau pakeisti. Jei stabdžių sistemoje paliekamas užterštas stabdžių skystis, galite sugadinti kitas stabdžių sistemos dalis ir tai gali brangiai kainuoti. Kad taip neatsitiktų ir viskas veiktų sklandžiai, rekomenduojame reguliariai keisti stabdžių skystį ir (arba) praplauti stabdžių sistemą.
Daugeliui vairuotojų tikrai pažįstama problema, kai tenka kovoti su rasojančiais langais. Ir nors ventiliacija ją pakankamai greitai išsprendžia, tačiau kiekvieną kartą įsėdus į automobilį, tikėtina, lauks tas pats. O tai reiškia tik viena – viduje pernelyg didelis drėgmės kiekis, kuris kondensuojasi ir geriausiai yra pastebimas ant stiklų. Todėl geriausia tokiu atveju būtų pasirūpinti, jog tos drėgmės paprasčiausiai neliktų.
Yra daugybė metodų, kurie leis išspręsti tokią problemą. Tam gali pasitarnauti ir paprasčiausias automobilio pravėdinimas ir specialiai šiam tikslui sukurti produktai. Lygiai taip pat padės ir vadinamosios liaudiškos priemonės, buityje naudojami daiktai. Be to, rekomenduojama pakeisti salono filtrą.
Vienas iš paprasčiausių buitinių variantų būtų laikraščiai, kuriuos galima paslėpti po kilimėliais bei sauskelnės ar kiti gerai drėgmę sugeriantys daiktai. Tam puikiai pasitarnauti gali ir kačių kraikas, išpiltas ant grindų ir vėliau susiurbtas.
Tačiau tikrai ne kiekvienas norės savo automobilį paversti įvairiausių keistų daiktų sandėliu ir vien tam, kad būtų panaikinta drėgmė. Tuomet kyla klausimas, kaip išdžiovinti automobilio saloną, ar yra paprastesnių bei praktiškesnių variantų? Ir atsakymas – taip. Šiomis dienomis galima įsigyti drėgmės surinkėjus, kurie ne tik atlieka savo funkciją, bet ir negadina estetinio vaizdo bei gali būti puikiai priderinti prie automobilio interjero. Be to, kai kurie iš jų gali būti nuolat atnaujinami ir sėkmingai naudojami toliau. Taip ne netgi ne vienerius metus, todėl kartu tai tampa ir ilgalaike investicija.
Jeigu net ir naudojant įvairius metodus, kurie turėtų išdžiovinti automobilį, norimo rezultato nepavyksta pasiekti ir drėgmė nuolat kaupiasi, tuomet reikia ieškoti to priežasties. Kadangi natūraliai automobilis turėtų būti pakankamai sandarus, jog to būtų išvengta. Todėl pirmiausiai reikėtų įsitikinti ar vandens nėra po sėdynėmis, atsarginio rato duobėje. Kur galima atrasti ir specialiai jo išleidimui skirtas angas.
Taip pat vertėtų patikrinti durelių sandarinimo gumas, kurios bėgant laikui dėvisi ir po kelių ar netgi keliolikos metų iš tikrųjų gali neatlikti savo pagrindinės funkcijos. Kadangi būtent pro jas į vidų labai lengvai gali patekti drėgmė. Kad ir ne dideliais kiekiais, tačiau tai tikrai bus jaučiama. O juk niekam nesinorėtų kiekvieną kartą įsėdus važiuoti valyti langus arba laukti, kol vėjelis pašalins nuo jų drėgmę. Dar didesnė problema gali kilti šaltuoju metų laiku, kai toks drėgmės perteklius virsta ledu.
Daugelis vairuotojų apie tai išvis pamiršta, bent jau iki tol, kol susiduria su problema, kai saugikliai perdega. Aišku, dažnu atveju tai gal ir nebus labai blogai, tačiau periodiškai tikrai būtų naudinga įvertinti jų būklę. Tuo labiau, kad šios mažos detalės atlieka labai svarbią funkciją. Ir būtent jų dėka galima išvengti labai rimtų gedimų.
Labai svarbu suprasti, kokią funkciją atlieka automobilio saugikliai ir kodėl jie tokie svarbūs. Tuomet tikrai nekils abejonių, jog reikia juos periodiškai patikrinti, o prireikus ir pakeisti. Šie komponentai pasirūpina, jog elektros perkrovos nepasiektų automobilio elektroninių komponentų. Dėl ko jie dažnu atveju būtų sugadinti. Todėl taip nutikus paprasčiausiai perdega saugiklis ir elektros tiekimas į tam tikrą grandį nutrūksta. Kas leidžia ją apsaugoti.
Tokių situacijų gali pasitaikyti dėl įvairių priežasčių. Tačiau įprastai saugiklių perdegimas neturėtų būti dažnas. O jeigu taip nutinka, tuomet vertėtų susimąstyti. Kadangi elektros perkrovos atsiranda tikrai ne atsitiktinai. Ir tai gali būti indikatorius apie gerokai rimtesnes problemas. Kurias reikėtų kaip įmanoma greičiau aptikti bei išspręsti. Todėl tikrai nereikėtų to ignoruoti.
Visai nesvarbu ar tai paprastas patikrinimas, ar kažkokios problemos, ar automobilio pateikta informacija, jog turite tą padaryti. Visais atvejais reikės atidaryti saugiklių dėžutę, kuri gali būti skirtingose vietose, priklausomai nuo automobilio gamintojo ir modelio. O joje galima rasti dažniausiai dvejomis eilėmis išdėstytus saugiklius. Kurie pakankamai nesunkiai išsiima ir tuomet jau vizualiai galima apžiūrėti jų būklę.
Perdegę saugikliai turi nutrūkusią metalinę grandinę, kuri bus matoma per skaidrų paviršių. Taip pat ir pats jų paviršius gali būti apdegęs, oksidavęsis ar pasilydęs. Tai irgi išduos, kad jie nėra tinkami tolimesniam naudojimui ir kuo greičiau turėtų būti pakeisti.
Visa tai galima atlikti tiek savarankiškai, tiek ir apsilankius praktiškai bet kokiame servise. Tuo labiau, jeigu nėra kažkokių didesnių problemų, kurias turėtų spręsti automobilių elektrikai.
Dažniausiai jie yra pardavinėjami komplektais. Tačiau rekomenduojama nelaukti, kol reikės pakeisti vieną ar kitą saugiklį ir visuomet būti tam pasiruošus. Kadangi kartais nuo to gali priklausyti ir tolimesnė kelionė. Priklausomai nuo saugiklio ir tai, kokią dalį jis apsaugo, kartais jam perdegus automobilio eksploatuoti toliau nebus įmanoma. Kadangi taip nutrūksta ir elektros tiekimas. Taigi, neturint atsarginio saugiklio ir negalint jo pakeisti kils pakankamai nemažų problemų. Kurių galima labai lengvai išvengti. Todėl geriau iš anksto tuo pasirūpinti, nes vėliau tikrai nebus smagu mokytis iš tokių savo nepasiruošimo klaidų. Tuo labiau, kad automobilio saugiklių komplektas tikrai nepareikalaus didelių investicijų. O juos įsigyti galima daugelyje parduotuvių. Tik svarbu atkreipti dėmesį, kad jie gali būti skirtingų tipų bei skirtis amperais, todėl renkantis reikėtų į tai atkreipti dėmesį bei atsižvelgti į automobilio gamintojo rekomendacijas.
Tai bus aktualu ne tik mažųjų tėvams, bet ir visiems kitiems, kuriems tenka keliauti su vaikais. Kadangi iki 135 centimetrų ūgio jie privalo keliauti kėdutėje. Tiesa, priklausomai nuo ūgio bei svorio reikės pasirinkti tinkamiausią variantą. Todėl labai svarbu žinoti pagrindinius niuansus bei pasirinkimo kriterijus, kurie padės atrasti tinkamiausią variantą. O kartu tai užtikrins ir maksimalų saugumą vaikui kelionės metu. Vienas iš tokių aspektų būtų priekinės oro pagalvės atjungimas, kai vaikas keliauja šioje vietoje sėdėdamas prieš judėjimo kryptį.
Paskutiniu metu toks klausimas kyla vis rečiau, kadangi daugelis supranta, jog taip yra dėl vaiko saugumo. Todėl tikrai ne atsitiktinai tam yra skiriama tiek daug dėmesio. Kadangi automobilyje esantys saugos diržai bei oro pagalvės yra pritaikyti apsaugoti aukštesnius žmones. Ir autoįvykio metu vien jų vaikams tikrai nepakaktų.
Taip pat nereikėtų galvoti, jog ant rankų laikomas vaikas bus saugus. Kadangi avarijos metu suveikia inercinės jėgos, dėl kurių apsisaugoti tampa praktiškai neįmanoma. O prie viso to dar reikėtų pridėti ir žmogiškuosius faktorius. Taigi, tikrai ne atsitiktinai automobilinės kėdutės yra privalomos.
Visos jos yra skirstomos į grupes, kad būtų ne tik lengviau pasirinkti, bet ir atrasti tinkamiausią variantą kiekvieno amžiaus tarpsnio vaikui. Ir šioje vietoje daugiausiai dėmesio reikėtų skirti mažylio svoriui bei pagal tai rinktis pritaikytą variantą. Kadangi kiekvienas vaikas auga ne vienodai greitai, todėl orientuotis vien tik pagal amžių nebūtų tikslinga.
0 grupė – skirta patiems mažiausiems, todėl tokios automobilinės kėdutės puikiai tiks vos tik gimusiam kūdikiui ir galės sėkmingai tarnauti, kol jis pasieks maždaug 10 kilogramų svorį. Arba iki sulaukiant pirmojo gimtadienio. Dar labai dažnai tokia kėdutė gali tarnauti ir kaip nešyklė bei taip atlikti dvigubą funkciją.
0+ grupė – nuo maždaug 2-3 kilogramų iki 13 kilogramų sveriantiems vaikams. Todėl ji gali puikiai tikti nuo metų iki maždaug 15 mėnesių. Ir tokia kėdutė neretai taip pat atliks ir nešyklės funkciją, lygiai kaip ir ankstesnės grupės. Tačiau ši bus pritaikyta jau ir kažkiek didesniems vaikams, bet netiks vos tik pasaulį išvydusiems kūdikiams.
I grupė – gali būti naudojama nuo 9 iki 18 kilogramų vaikams vežti. Todėl savo funkciją ji gali sėkmingai atlikti nuo maždaug 9 mėnesio iki 4 metų. Aišku, tai labai priklausys kaip greitai vaikas auga. Ir pagrindinis skirtumas nuo ankstesnių grupių, jog tai jau tikra automobilinė kėdutė, kuri skirta tik šiam tikslui. Todėl ji gali būti tvirtinama tiek prieš, tiek ir palei važiavimo kryptį. Priešingai, negu 0 ir 0+ grupių kėdutės.
II grupė – nuo 15 iki 25 kilogramų vaikams, kurioje jie sėkmingai gali keliauti būdami 4 – 6 metų amžiaus. Ir tokioje kėdutėje jie jau gali būti prisegami ne tik joje esančiais, bet ir automobilyje sumontuotais saugos diržais.
III grupė – tai ne tik įprastos automobilių kėdutės, bet ir pasostės, kurios tinka jau vyresniems vaikams. Šie gaminiai pritaikyti nuo 22 iki 36 kilogramų arba maždaug nuo 4 iki 10 metų.
Dar galėtų būti išskirtos augančios automobilinės kėdutės, kurios apima kelias grupes ir gali būti naudojamos ilgesnį laiką. Tai tarsi universalesnis variantas, kuris gali padėti sutaupyti. Kadangi nereikia taip dažnai keisti kėdutės. Aišku, tuomet teks išimti arba pridėti tam tikras jos dalis.
Pasirinkimas šioje srityje pakankamai gausus ir tai dar viena priežastis, kodėl taip dažnai kyla klausimas – kaip išsirinkti automobilinę kėdutę? Aišku, pirmiausiai reikėtų atsižvelgti į vaiko svorį, amžių, keliavimo įpročius. O tuomet jau galima vertinti ir kitus aspektus. Kadangi kiekvieną kartą jie gali būti labai skirtingi, lygiai kaip ir kiekvieno asmeniniai prioritetai. Vieni didžiausią dėmesį skirs dizainui bei išvaizdai, kiti funkcionalumui, o kitiems svarbiausia bus kaina.
Tačiau nereikėtų pamiršti svarbiausios šio gaminio ypatybės. Tai būtų saugumas. Ir tikrai ne atsitiktinai žinomi bei vertinami gamintojai atlieka savo produktų testus bei taip įvertina jų saugumą. Yra ir nepriklausomų vertintojų bei testuotojų, kurie atlieka bandymus su skirtingų gamintojų produktais. Be to, tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europos Sąjungoje parduodamos kėdutės turi atitikti ECE44-04 sertifikatą. Apie ką išduoda ant jų esanti oranžinės spalvos žyma. Tad renkantis tikrai būtų naudinga į tai atkreipti dėmesį.
Tai dar vienas automobilinės kėdutės tvirtinimo variantas, kuris laikomas gerokai saugesniu nei automobilyje esantys diržai. Šie specialūs tam skirti ir automobilyje gamykliškai sumontuoti tvirtinimo taškai gali būti sėdynių atlošuose, rėmuose ar apatinėje dalyje. Jie privalomi visuose automobiliuose, kurie gaminami nuo 2006 metų. Tačiau vertėtų įsitikinti ar jūsų turimoje mašinoje yra toks kėdutės tvirtinimo variantas. Ypač, jeigu turite seniau pagamintą automobilį. Tuo labiau, kad toks variantas ne tik saugesnis, bet tuo pačiu ir patogesnis.