Mechaninę pavarą sudaro trauklės, svirtys ir lynas, jungiantis stabdžių pedalą ar svirtį su mechanizmu. Tokia pavara įtaisoma stovėjimo stabdžiuose. Stabdžių kaladėlės ir diskai yra bene dažniausios techninės priežiūros reikalaujančios stabdžių dalys. Trintis tarp kelio ir padangų, stabdžių kaladėlių ir diskų sukelia šilumos išsiskyrimą. Jūsų stabdžių trinkelėse yra darbinės trinties medžiagos, kurios laikui bėgant nusidėvi ir teks jas pakeisti. Stabdžių kaladėlės ir stabdžių diskai veikia kartu. Atminkite, kad keičiant stabdžių diskus, reikia pakeisti ir stabdžių trinkeles. Kita vertus, stabdžių trinkelės nusidėvi greičiau nei stabdžių diskai ir jas galima pakeisti, nekeičiant stabdžių diskų, jei jie nėra pernelyg susidėvėję.

Padės specialistai

Norint išvengti šių defektų yra būtina stabdžių sistemos priežiūra. Vienas svarbiausių veiksnių yra laiku pasikeisti stabdžių diskus bei kaladėles, tačiau tai toli gražu neišsprendžia visų problemų, todėl nebijokite konsultuotis su profesionalais. UAB „Autoaibė“, padės diagnozuoti automobilio bėdą, personalas patars, kaip viską atlikti teisingai. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių transporto priemonių stabdžių sistemos defektų yra stabdžių disko įtrūkimai, darbinių paviršių oksidacija ar griovelių atsiradimas. Visa tai daro įtaką stabdžių trinkelių susidėvėjimui, kuris lemia stabdžių diskų perkaitimą ir prieš tai išvardintus stabdžių defektus.

Kada nuorinami stabdžiai?

• Paspaudus pedalą galima pastebėti, kad jo pasipriešinimas žymiai sumažėja.
• Jeigu pakeitėte stūmoklius, cilindrus, žarnas ar vamzdžius, būtinai iš karto nuorinkite stabdžius: kai šios detalės yra išmontuojamos, oras laisvai patenka į vamzdyną, o komponentus vėl sumontavus, oras pasilieka.
• Nepakankamas skysčio lygis.

Oras stabdžių sistemoje gali atsirasti dėl nepakankamo skysčių kiekio. Kai nėra galimybės laiku pakeisti stabdžių skysčio. Žarnos, pro kurias šis skystis praeina, yra korėtos struktūros. Tai reiškia, kad per jas, nors ir nedideliais kiekiais, į sistemą patenka vanduo. Šis susimaišo su stabdžių skysčiu, kas lemia sumažėjusią pastarojo virimo temperatūrą. Dažno stabdymo metu, pavyzdžiui, žvyrkelyje ar nelygiame kelyje, skystis gali užvirti. Virimo metu susidaro garai, todėl kai kuriuose vamzdžiuose ir žarnose susidaro oro kamščiai, į sistemą gali būti įsiurbtas aplinkos oras.

• Susidėvėję guminiai komponentai. Ratų cilindrų (arba stabdžių apkabos) sandarikliai, veikiami drėgmės, kelių chemikalų ir nešvarumų, praranda savo elastingumą, ko pasekoje atsiranda nuotėkiai. Per laiką trūkinėti pradeda ir žarnos.

Patikrinkite stabdžių skystį

Nuolat patartina patikrinti automobilio skysčius ir juos papildyti. Stabdžių skystis nėra išimtis. Stabdžių skystis yra higroskopiškas, o tai reiškia, kad gali absorbcijos būdu pritraukti vandens molekules, kurios sumažina jo virimo temperatūrą ir gali sukelti vidinę stabdžių sistemos dalių koroziją. Laikui bėgant bei didėjant automobilio ridai, vandens gali prisirinkti gana daug, o tai mažina ir stabdymo efektyvumą. Taip pat spalvos pasikeitimas gali reikšti, kad stabdžių skystis buvo veikiamas drėgmės ir jį reikia kuo greičiau pakeisti. Jei stabdžių sistemoje paliekamas užterštas stabdžių skystis, galite sugadinti kitas stabdžių sistemos dalis ir tai gali brangiai kainuoti. Kad taip neatsitiktų ir viskas veiktų sklandžiai, rekomenduojame reguliariai keisti stabdžių skystį ir (arba) praplauti stabdžių sistemą.

Daugelis vairuotojų apie tai išvis pamiršta, bent jau iki tol, kol susiduria su problema, kai saugikliai perdega. Aišku, dažnu atveju tai gal ir nebus labai blogai, tačiau periodiškai tikrai būtų naudinga įvertinti jų būklę. Tuo labiau, kad šios mažos detalės atlieka labai svarbią funkciją. Ir būtent jų dėka galima išvengti labai rimtų gedimų.

Apsaugo daugelį komponentų

Labai svarbu suprasti, kokią funkciją atlieka automobilio saugikliai ir kodėl jie tokie svarbūs. Tuomet tikrai nekils abejonių, jog reikia juos periodiškai patikrinti, o prireikus ir pakeisti. Šie komponentai pasirūpina, jog elektros perkrovos nepasiektų automobilio elektroninių komponentų. Dėl ko jie dažnu atveju būtų sugadinti. Todėl taip nutikus paprasčiausiai perdega saugiklis ir elektros tiekimas į tam tikrą grandį nutrūksta. Kas leidžia ją apsaugoti.

Tokių situacijų gali pasitaikyti dėl įvairių priežasčių. Tačiau įprastai saugiklių perdegimas neturėtų būti dažnas. O jeigu taip nutinka, tuomet vertėtų susimąstyti. Kadangi elektros perkrovos atsiranda tikrai ne atsitiktinai. Ir tai gali būti indikatorius apie gerokai rimtesnes problemas. Kurias reikėtų kaip įmanoma greičiau aptikti bei išspręsti. Todėl tikrai nereikėtų to ignoruoti.

Viskas pakankamai paprasta

Visai nesvarbu ar tai paprastas patikrinimas, ar kažkokios problemos, ar automobilio pateikta informacija, jog turite tą padaryti. Visais atvejais reikės atidaryti saugiklių dėžutę, kuri gali būti skirtingose vietose, priklausomai nuo automobilio gamintojo ir modelio. O joje galima rasti dažniausiai dvejomis eilėmis išdėstytus saugiklius. Kurie pakankamai nesunkiai išsiima ir tuomet jau vizualiai galima apžiūrėti jų būklę.

Perdegę saugikliai turi nutrūkusią metalinę grandinę, kuri bus matoma per skaidrų paviršių. Taip pat ir pats jų paviršius gali būti apdegęs, oksidavęsis ar pasilydęs. Tai irgi išduos, kad jie nėra tinkami tolimesniam naudojimui ir kuo greičiau turėtų būti pakeisti.

Visa tai galima atlikti tiek savarankiškai, tiek ir apsilankius praktiškai bet kokiame servise. Tuo labiau, jeigu nėra kažkokių didesnių problemų, kurias turėtų spręsti automobilių elektrikai.

Kodėl verta turėti atsarginių saugiklių komplektą?

Dažniausiai jie yra pardavinėjami komplektais. Tačiau rekomenduojama nelaukti, kol reikės pakeisti vieną ar kitą saugiklį ir visuomet būti tam pasiruošus. Kadangi kartais nuo to gali priklausyti ir tolimesnė kelionė. Priklausomai nuo saugiklio ir tai, kokią dalį jis apsaugo, kartais jam perdegus automobilio eksploatuoti toliau nebus įmanoma. Kadangi taip nutrūksta ir elektros tiekimas. Taigi, neturint atsarginio saugiklio ir negalint jo pakeisti kils pakankamai nemažų problemų. Kurių galima labai lengvai išvengti. Todėl geriau iš anksto tuo pasirūpinti, nes vėliau tikrai nebus smagu mokytis iš tokių savo nepasiruošimo klaidų. Tuo labiau, kad automobilio saugiklių komplektas tikrai nepareikalaus didelių investicijų. O juos įsigyti galima daugelyje parduotuvių. Tik svarbu atkreipti dėmesį, kad jie gali būti skirtingų tipų bei skirtis amperais, todėl renkantis reikėtų į tai atkreipti dėmesį bei atsižvelgti į automobilio gamintojo rekomendacijas.

Taip pat nereikėtų galvoti, jog ant rankų laikomas vaikas bus saugus. Kadangi avarijos metu suveikia inercinės jėgos, dėl kurių apsisaugoti tampa praktiškai neįmanoma. O prie viso to dar reikėtų pridėti ir žmogiškuosius faktorius. Taigi, tikrai ne atsitiktinai automobilinės kėdutės yra privalomos.

Pagrindinės kėdučių grupės

Visos jos yra skirstomos į grupes, kad būtų ne tik lengviau pasirinkti, bet ir atrasti tinkamiausią variantą kiekvieno amžiaus tarpsnio vaikui. Ir šioje vietoje daugiausiai dėmesio reikėtų skirti mažylio svoriui bei pagal tai rinktis pritaikytą variantą. Kadangi kiekvienas vaikas auga ne vienodai greitai, todėl orientuotis vien tik pagal amžių nebūtų tikslinga.

0 grupė – skirta patiems mažiausiems, todėl tokios automobilinės kėdutės puikiai tiks vos tik gimusiam kūdikiui ir galės sėkmingai tarnauti, kol jis pasieks maždaug 10 kilogramų svorį. Arba iki sulaukiant pirmojo gimtadienio. Dar labai dažnai tokia kėdutė gali tarnauti ir kaip nešyklė bei taip atlikti dvigubą funkciją.

0+ grupė – nuo maždaug 2-3 kilogramų iki 13 kilogramų sveriantiems vaikams. Todėl ji gali puikiai tikti nuo metų iki maždaug 15 mėnesių. Ir tokia kėdutė neretai taip pat atliks ir nešyklės funkciją, lygiai kaip ir ankstesnės grupės. Tačiau ši bus pritaikyta jau ir kažkiek didesniems vaikams, bet netiks vos tik pasaulį išvydusiems kūdikiams.

I grupė – gali būti naudojama nuo 9 iki 18 kilogramų vaikams vežti. Todėl savo funkciją ji gali sėkmingai atlikti nuo maždaug 9 mėnesio iki 4 metų. Aišku, tai labai priklausys kaip greitai vaikas auga. Ir pagrindinis skirtumas nuo ankstesnių grupių, jog tai jau tikra automobilinė kėdutė, kuri skirta tik šiam tikslui. Todėl ji gali būti tvirtinama tiek prieš, tiek ir palei važiavimo kryptį. Priešingai, negu 0 ir 0+ grupių kėdutės.

II grupė – nuo 15 iki 25 kilogramų vaikams, kurioje jie sėkmingai gali keliauti būdami 4 – 6 metų amžiaus. Ir tokioje kėdutėje jie jau gali būti prisegami ne tik joje esančiais, bet ir automobilyje sumontuotais saugos diržais.

III grupė – tai ne tik įprastos automobilių kėdutės, bet ir pasostės, kurios tinka jau vyresniems vaikams. Šie gaminiai pritaikyti nuo 22 iki 36 kilogramų arba maždaug nuo 4 iki 10 metų. 

Dar galėtų būti išskirtos augančios automobilinės kėdutės, kurios apima kelias grupes ir gali būti naudojamos ilgesnį laiką. Tai tarsi universalesnis variantas, kuris gali padėti sutaupyti. Kadangi nereikia taip dažnai keisti kėdutės. Aišku, tuomet teks išimti arba pridėti tam tikras jos dalis.

Svarbiausi aspektai

Pasirinkimas šioje srityje pakankamai gausus ir tai dar viena priežastis, kodėl taip dažnai kyla klausimas – kaip išsirinkti automobilinę kėdutę? Aišku, pirmiausiai reikėtų atsižvelgti į vaiko svorį, amžių, keliavimo įpročius. O tuomet jau galima vertinti ir kitus aspektus. Kadangi kiekvieną kartą jie gali būti labai skirtingi, lygiai kaip ir kiekvieno asmeniniai prioritetai. Vieni didžiausią dėmesį skirs dizainui bei išvaizdai, kiti funkcionalumui, o kitiems svarbiausia bus kaina. 

Tačiau nereikėtų pamiršti svarbiausios šio gaminio ypatybės. Tai būtų saugumas. Ir tikrai ne atsitiktinai žinomi bei vertinami gamintojai atlieka savo produktų testus bei taip įvertina jų saugumą. Yra ir nepriklausomų vertintojų bei testuotojų, kurie atlieka bandymus su skirtingų gamintojų produktais. Be to, tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europos Sąjungoje parduodamos kėdutės turi atitikti ECE44-04 sertifikatą. Apie ką išduoda ant jų esanti oranžinės spalvos žyma. Tad renkantis tikrai būtų naudinga į tai atkreipti dėmesį.

„Isofix“ sistema

Tai dar vienas automobilinės kėdutės tvirtinimo variantas, kuris laikomas gerokai saugesniu nei automobilyje esantys diržai. Šie specialūs tam skirti ir automobilyje gamykliškai sumontuoti tvirtinimo taškai gali būti sėdynių atlošuose, rėmuose ar apatinėje dalyje. Jie privalomi visuose automobiliuose, kurie gaminami nuo 2006 metų. Tačiau vertėtų įsitikinti ar jūsų turimoje mašinoje yra toks kėdutės tvirtinimo variantas. Ypač, jeigu turite seniau pagamintą automobilį. Tuo labiau, kad toks variantas ne tik saugesnis, bet tuo pačiu ir patogesnis.

Tačiau tikrai ne kiekvienas norės savo automobilį paversti įvairiausių keistų daiktų sandėliu ir vien tam, kad būtų panaikinta drėgmė. Tuomet kyla klausimas, kaip išdžiovinti automobilio saloną, ar yra paprastesnių bei praktiškesnių variantų? Ir atsakymas – taip. Šiomis dienomis galima įsigyti drėgmės surinkėjus, kurie ne tik atlieka savo funkciją, bet ir negadina estetinio vaizdo bei gali būti puikiai priderinti prie automobilio interjero. Be to, kai kurie iš jų gali būti nuolat atnaujinami ir sėkmingai naudojami toliau. Taip ne netgi ne vienerius metus, todėl kartu tai tampa ir ilgalaike investicija.

Svarbu atrasti priežastį

Jeigu net ir naudojant įvairius metodus, kurie turėtų išdžiovinti automobilį, norimo rezultato nepavyksta pasiekti ir drėgmė nuolat kaupiasi, tuomet reikia ieškoti to priežasties. Kadangi natūraliai automobilis turėtų būti pakankamai sandarus, jog to būtų išvengta. Todėl pirmiausiai reikėtų įsitikinti ar vandens nėra po sėdynėmis, atsarginio rato duobėje. Kur galima atrasti ir specialiai jo išleidimui skirtas angas.

Taip pat vertėtų patikrinti durelių sandarinimo gumas, kurios bėgant laikui dėvisi ir po kelių ar netgi keliolikos metų iš tikrųjų gali neatlikti savo pagrindinės funkcijos. Kadangi būtent pro jas į vidų labai lengvai gali patekti drėgmė. Kad ir ne dideliais kiekiais, tačiau tai tikrai bus jaučiama. O juk niekam nesinorėtų kiekvieną kartą įsėdus važiuoti valyti langus arba laukti, kol vėjelis pašalins nuo jų drėgmę. Dar didesnė problema gali kilti šaltuoju metų laiku, kai toks drėgmės perteklius virsta ledu.

Daugeliui pakankamai įprasta, jog aušinimo skystis bus raudonos spalvos. Būtent toks antifrizas parduodamas dažniausiai. Tačiau jis nėra klasifikuojamas bei priskiriamas kažkuriam iš anksčiau minėtų tipų. Bent jau dažnu atveju.

Geltonos spalvos G11 aušinimo skystis labiau tiks senesniems automobiliams. Kadangi jų aušinimo sistemose daugiau aliuminio detalių. Ir tokį antifrizą rekomenduojama keisti kas maždaug trejus metus.

Raudonos spalvos G12, G12+ bei violetinis  G12++ pritaikyti naujesniems automobiliams. Todėl jis puikiai tiks naujos kartos varikliuose ir jų sistemose. Taip pat toks gaminys pasižymės ilgesniu veikimu, dėl ko jį galima keisti ir kas penkis metus.

Violetinės spalvos antifrizas G13 pasižymės panašiomis savybėmis kaip ir G12++, tačiau jo sudėtyje esantis glicerinas bus itin gerai išvalytas, todėl toks produktas išskiriamas kaip draugiškesnis aplinkai. Tiesa, jis ir kainuos daugiau, negu kiti analogiški skysčiai.

Kodėl nereikėtų maišyti?

Nors antifrizo spalvos iš esmės labiausiai priklauso nuo jų gamintojo, tačiau skirtingų produktų maišyti nepatariama. Todėl keičiant aušinimo skystį reikėtų pirmiausiai jį pašalinti iš sistemos ir tik tuomet pripildyti nauju. Aišku, jeigu prireikia papildymo, tuomet tą tikrai galima daryti, tik vertėtų rinktis to paties gamintojo ir identišką produktą. Kadangi kitu atveju sudėtyje esančios antikorozinės medžiagos gali susimaišyti bei sąveikauti tarpusavyje taip sudarydamos nuosėdas. O kartu ir prarasdamos savo savybes. Kas gali turėti ir tiesioginės neigiamos įtakos visai variklio aušinimo sistemai bei jos darbui.

Automobilio valytuvai yra vienas saugios kelionės garantų. Tik dėl jų galime saugiai tęsti kelionę nepaisydami nepalankių oro sąlygų, tokių kaip lietus ar sniegas. Tačiau, kaip ir kiekviena dalis, valytuvai irgi turi tarnavimo laikotarpį. Kaip žinoti, kad kažkas negerai? Valytuvai neturi palikti nenuvalytų ruožų, stiklas turi būti visiškai permatomas vairuotojo regėjimo plote, valytuvai neturi skleisti cypimo ar kitokių garsų.

Jeigu bent ties vienu iš šių punktų pažymėjote varnelę, laikas susimąstyti, ar nereikia įsigyti naujų valytuvų. Kaip visada, „Autoaibės“ pardavėjai yra pasirengę padėti rasti tinkamiausius valytuvus Jūsų automobiliui. Norėdami patys pasirinkti savo automobiliui tinkamiausius valytuvus, galite pasinaudoti labai patogiu autoaibe.lt tinklalapio dalių parinktuvu. Pagrindiniame puslapyje pasirinkite automobilio pagaminimo metus, markę, modelį bei dėl tikslumo – variklio duomenis. Aišku, valytuvai nuo variklio galingumo nepriklausys, tačiau šiek tiek lengviau atsirinkti iš modelių gausos, ypač dėl to, kad valytuvų tvirtinimai net ir tų pačių metų modeliams kito per visą gamybos laikotarpį. Greitoje kategorijų paieškoje įrašykite raktažodį „valytuvai“ ir paspauskite išfiltruotą kategoriją. Sąraše bus pateikiami Jūsų automobiliui tinkami valytuvų modeliai – tiek priekiniai, tiek galiniai (jeigu automobilyje jie yra). Visada rekomenduojama rinktis žinomo gamintojo (pvz., „Bosch“, „Champion“, „Oximo“) valytuvų komplektus. Jei rinktis ir keisti norite tik vieną valytuvą, galite mėginti „Alca“, „Heyner“, „Acqua“ arba „Champion“ gamintojų valytuvus (autoriaus pastaba – valytuvus REKOMENDUOJAMA keisti poromis, nebent kažkuris iš valytuvų buvo mechaniškai pažeistas. Kitu atveju jų susidėvėjimo lygis bus labai panašus ir vis tiek keisti teks ir antrąjį). Aišku, tokiu atveju geriausia – pasimatuoti to valytuvo, kurį keisime, ilgį arba parinktuve pagal gamintojo („Bosch“) pateikiamus valytuvų ilgius parinkti tinkamą ilgį. Kodėl būtent „Bosch“? Ši įmonė labai ilgą laiką tiekia valytuvus didžiajai daliai naujų automobilių, todėl turi tiksliausius valytuvų ilgių duomenis.

Kai jau turėsime sau tinkamus valytuvus, laikas būtų juos pakeisti. Visų valytuvų keitimo principas labai panašus, todėl ši instrukcija tiks daugumai visų rinkoje esančių automobilių (aišku, galimos tam tikros variacijos).

1. Atkeliame valytuvų šluoteles nuo stiklo paviršiaus (kai kurie automobiliai turi „valytuvų keitimo režimą“, kuris pasiekiamas tam tikra veiksmų seka arba parinkus atitinkamą parinktį automobilio valdymo kompiuteryje. Kiekvieno modelio reikalavimai aprašomi naudotojo instrukcijoje. Jeigu jos nėra, padės „Google“ paieška), bet kol kas jų nenuimame. Kaskart prieš keičiant valytuvus stiklą rekomenduojama paruošti. Tai padaryti labai paprasta – reikia stiklą nuvalyti stiklų valikliu naudojant šluostes stiklui valyti, dar paprastesnis variantas – galima įsigyti drėgnų servetėlių stiklui valyti. Šis veiksmas padės mums užtikrinti, kad bet kokie nešvarumai, sugadinę senus valytuvus, bus pašalinti nuo stiklo. Pasinaudoję proga, galite padengti priekinį stiklą NANO danga stiklui, dėl jos naujus valytuvus jungti reikės žymiai rečiau.
2. Atkabiname valytuvą iš vietos (priklausomai nuo užrakto tipo, šis veiksmas gali skirtis, tačiau rezultatas turi būti nuimtas valytuvas). Jeigu neturime paruoštų naujų valytuvų, atsargiai priglaudžiame valytuvo kojelę prie stiklo (DĖMESIO! To nepadarius bei palikus kojelę atverstą, gali tekti pasikeisti priekinį stiklą, kojelei ant jo nukritus).
3. Paimame išsirinktas šluoteles. „Bosch“, „Champion“ ar „Oximo“ berėmių valytuvų komplektuose esantys valytuvai jau būna paruošti naudoti (kaip ir rėminiai „Acqua“), daryti nieko nereikia, galime tiesiog montuoti. Įsigyjant „Heyner“, „Champion“, „Alca“ šluoteles, papildomai dar reikės sumontuoti ir atitinkamus tvirtinimus.
4. Pakeitę valytuvus, įsitikinkime, kad jie niekur nekliūva, nėra per ilgi (arba per trumpi), nesikabina vienas už kito ar kėbulo dalių. Jeigu viskas gerai, galime drąsiai leistis į kelią. Jei kas nors neatitinka, prieš ieškodami kitų valytuvų ĮSITIKINKIME, kad valytuvas tikrai tinkamai įstatytas į laikiklį. Paprastai, kai valytuvas užfiksuojamas, girdisi garsas.

Norėdami išsaugoti valytuvus ilgiau, prisiminkime, kad tinkamas langų plovimo skystis, žiemos metu naudojami ledo tirpikliai arba grandikliais nuvalytas stiklas bei stiklas be įdaužų leidžia naudoti valytuvus dar ilgiau.

Kaip visada, kilus klausimams, visada laukiame Jūsų fizinėse AUTOAIBĖS parduotuvėse, taip pat mielai konsultuojame telefonu. Gerų Jums kelionių!

Stabdžių diskai – viena pagrindinių stabdžių sistemos dalių, kartu su stabdžių trinkelėmis ir stabdžių apkabomis (suportais). Kartu šios dalys dirba tam, kad sustabdytų riedantį automobilį, vos paspaudus stabdžio pedalą. Automobilis ima stoti tada, kai stabdžių apkabose esantis stūmoklis ima spausti stabdžių trinkeles prie stabdžių disko. Trintis padeda automobiliui sustoti. Kaip matome, sistemai veikti būtini net trys komponentai. Kad reikia keisti stabdžių trinkeles, naujuose automobiliuose dažniausiai primena pats automobilis, tačiau du likę komponentai, būna, lieka nepelnytai užmiršti.

Taigi šiandien pakalbėkime apie stabdžių diskus – kokie ženklai parodo, kad laikas juos keisti, kiek kilometrų galime įveikti jų nekeisdami bei kaip išsirinkti savo automobiliui tinkamiausius diskus?

Stabdžių diskai, kaip ir kitos automobilio dalys, dėvisi, t. y. plonėja veikiami trinties jėgos. Taip pat naudojant netinkamos sudėties trinkeles stabdžių diskai gali perkaisti. Jei stabdant atsiranda mušimas per pedalą, dreba vairas – tai vienas iš ženklų, kad laikas keisti stabdžių diskus. Paprastai vairo vibracijos požymis būdingas priekinių ratų sistemos sutrikimui, o jei muša į pedalą, tai gali reikšti tiek priekio, tiek galo problemas. Šis mušimas atsiranda suplonėjus stabdžių diskui iki minimalios leistinos ribos, kada disko storio jau neužtenka norint išvengti nepageidaujamos vibracijos. Stabdžių diskams perkaitus, atrodo, kad storio dar užtenka, todėl žmonės tekina stabdžių diskus, nuimdami susimetusį sluoksnį, taip matomai išspręsdami problemą. Šis sprendimo būdas turi keletą minusų: pirmasis – tokiu būdu „išlygintas“ stabdžių diskas netenka dalies savo resurso (nuimamas metalo sluoksnis), taip pat deformavęsis metalas mėgsta grįžti į buvusią formą, todėl geru stabdymu ilgai nesidžiaugsime.

Stabdžių pedalas tampa mažiau jautrus – norint sustoti, jį reikia spausti vis stipriau. Sistema atrodo ne tokia jautri, automobilio stabdymas tampa nenuspėjamas, stabdymo kelias ilgėja. Taip yra dėl didesnio tarpo tarp stabdžių disko ir trinkelės, tada stūmoklis turi išlįsti vis toliau, kad prispaustų trinkelę prie stabdžių disko.

Paskutinis požymis – keisti garsai, sklindantys iš automobilio stabdant. Tai gali būti metalo į metalą trynimo garsas, trinksėjimas. Jis atsiranda stabdžių trinkelėms netolygiai priglundant prie stabdžių disko bei šokinėjant per disko nelygumus.

DĖMESIO!!! Stabdžių diskų bei trinkelių nusidėvėjimo požymiai labai panašūs, TODĖL BŪTINA įsitikinti, kuris komponentas kelia šias problemas. Taip pat keičiant diskus PRIMYGTINAI REKOMENDUOJAMA kartu keisti ir stabdžių trinkeles. Tai būtina, norint užtikrinti gerą stabdžių sistemos veikimą.

Kiek galiu nuvažiuoti su naujais stabdžių diskais? Kiekvienas gamintojas automobilio naudotojo vadove nurodo numatomą kilometražą, kurį galima nuvažiuoti su naujais stabdžių diskais. Labai apytiksliais skaičiavimais, jie gali tarnauti ~129 000–200 000 kilometrų. Svarbu suprasti, kad šis skaičius stipriai priklauso nuo stabdžių sistemos būklės bei pasirinktų stabdžių trinkelių. Atsiminkite, kad minkštesnės stabdžių trinkelės yra geresnės – jas keisite dažniau, tačiau stabdžių diskai tarnaus daug ilgiau. Tinkamiausią kainos ir kokybės variantą Jums pasiūlys „Autoaibės“ specialistai.

SVARBU! Pagal gamintojo rekomendacijas būtina keisti stabdžių skystį, norint apsaugoti sistemą nuo perkaitimo. Einant laikui stabdžių skystyje kaupiasi vanduo, kuris mažina skysčio efektyvumą bei virimo temperatūrą, taip leisdamas korozijai veikti stabdžių sistemą iš vidaus.

Taip pat nepamirškite, kad stabdžių sistemos dalys keičiamos poromis – nors galima įsigyti vieną stabdžių diską, to daryti primygtinai nerekomenduoja nei saugos ekspertai, nei savo darbą išmanantys meistrai.

„Autoaibės“ specialistai visada pasiruošę padėti parinkti tinkamus stabdžių diskus bei trinkeles Jūsų vairuojamam automobiliui. Taip pat mūsų parduotuvėse rasite stabdžių vamzdelių, stabdžių skysčio, tepalo stabdžių sistemos komponentams sutepti, stabdžių valiklio („BrakeCleaner“), stabdžių apkabų bei jų remontinių komplektų, įvairių įrankių stabdžių sistemai.

Iškilus bėdai, visada laukiame Jūsų Klaipėdoje esančiame automobilių aptarnavimo centre.

Automobilio skysčiai – ypač svarbūs, kad variklis veiktų sklandžiai. Jau nemažai kalbėjome apie variklio alyvą, tačiau primiršome aušinimo skystį. Jis labai svarbus šalinant perteklinę variklio šilumą –  neleidžia perkaisti. Pakalbėkime apie jį.

Dažnai tenka išgirsti klausimą: ar galima papildyti aušinimo sistemą vandeniu, kai trūksta skysčio? Labai trumpas atsakymas – NE. Net dėl mažiausio vandens kiekio aušinimo sistemoje mažėja aušinimo skysčio virimo temperatūra, o pati sistema bet kuriuo metu gali užsikišti, nors įprastai aušinimo skystis pagamintas iš distiliuoto vandens ir įvairių cheminių junginių, kurie kelia virimo temperatūrą, apsaugo nuo korozijos bei užšalimo.

Dabar ilgesnis, labiau argumentuotas atsakymas. Automobilio aušinimo skystis teka per visą variklį. Įrengti specialūs kanalai, todėl jis pasiekia net tolimiausią kampelį. Skystis sugeria automobilio variklio veikimo metu atsiradusią temperatūrą ir padeda šildyti saloną, o vėliau nepanaudota šiluma veikiant termostatui patenka į variklio aušinimo radiatorių, kuris jį atiduoda į aplinką. Todėl aušinimo skysčio virimo temperatūra yra kur kas aukštesnė nei vandens. Maišydami aušinimo skystį su vandeniu, mažiname virimo temperatūrą. Ji mažėja priklausomai nuo vandens kiekio. Žiemą atvirkščiai – įprastai aušinimo skystis gali atlaikyti temperatūrą net iki –36 °C. Dėl kiekvieno litro vandens sistemoje (įprastai lengvojo automobilio sistemoje telpa iki 10 litrų aušinimo skysčio) gali perkaisti variklis arba užšalti sistema.

Kai sistemoje yra mažai aušinimo skysčio, įpiltas distiliuotas vanduo laikinai gali leisti pratęsti kelionę (DĖMESIO! JOKIU BŪDU NENAUDOKITE AUTOMOBILIO SISTEMOMS PAPRASTO VANDENS!), tačiau atsiminkite – kaip galima greičiau pakeiskite aušinimo skystį, vos tik radę tinkamą progą. Nesant galimybės to padaryti, laikinai galima papildyti aušinimo skysčio koncentratu.

Kodėl sistemoje negalima naudoti paprasto vandens? Distiliacijos metu vandenyje nelieka jokių priemaišų – mineralų. Jie gali sudaryti kamščius aušinimo sistemoje ir sutrikdyti variklio veiklą. 

SVARBU! Parduotuvėse esantys aušinimo skysčiai gali būti jau paruošti naudoti (jo negalima skiesti) arba koncentratas, kurį reikia skiesti distiliuotu vandeniu. Atsižvelkite į maišymo santykį, išlaikydami užšalimo temperatūrą iki –30 °C.

Visada prisiminkite, kad aušinimo skystį, kaip ir bet kurį kitą eksploatacinį skystį, reikia keisti gamintojo rekomenduotais intervalais.

Jei kyla papildomų klausimų, visada galite kreiptis į „Autoaibės“ specialistus. Padėsime rasti Jums tinkamiausius sprendimus, pasiūlysime būdus, kaip išvalyti aušinimo sistemą, sustabdyti mažus aušinimo skysčio pratekėjimus bei padėsime parinkti Jūsų automobiliui tinkamiausią aušinimo skystį.

Jau anksčiau rašėme, kaip dažnai reikia keisti variklio alyvą. Tačiau jei dažniausiai alyvą renkamės patys, kaip žinoti, kiek jos įpilti? Lengviausia, aišku, kreiptis į „Autoaibės“ specialistus, kurie mielai Jums nurodys, kiek tepalo pilti į automobilį. Konsultantai padės išsirinkti ir tinkamiausią alyvą Jūsų vairuojamam automobilio modeliui bei ras tinkamiausią variantą pagal Jūsų poreikius ir galimybes. Juk automobiliai jau seniai ne tik prestižo reikalas, bet ir būtinybė. Tinkamai prižiūrėtu automobiliu kur kas ilgiau važiuosime be rūpesčių ir sutaupysime remontui.

Jei vis tik esate geriausias savo automobilio meistras ir norite pats gebėti juo pasirūpinti, skaitykite tekstą toliau, pamėginsime padėti.

1.  Pirmiausia reikia žinoti tikslius automobilio techninius duomenis. Labai gerai šalia turėti automobilio dokumentą, nors atsimenant duomenis tai nėra būtina. Kiekvienas didesnis automobilių aptarnavimo produktų gamintojas savo žiniatinklio svetainėse turi įrankį, vadinamą „alyvos parinkikliu“ (angl. oil selector arba oil finder). Rekomenduočiau ieškant naudoti „Eurolube“ paieškos įrankį. Galite paklausti, kodėl, ir mielai atsakysiu – „Eurolub“ yra ketvirta pagal pardavimus Vokietijoje variklio alyvos gamintoja, kokybe konkuruojanti su tokiais grandais kaip „LIQUI MOLY“ arba „Castrol“.
2. Atsidarius tinklalapį galima pasirinkti sau tinkamiausią kalbą – pagal nutylėjimą ji būna vokiečių, tačiau galima rinktis ir anglų arba rusų. Deja, kol kas lietuvių kalbos nėra.
3. Pasirenkame lengvąjį automobilį arba kitą variantą pagal savo poreikius.
4. Paspaudus atitinkamą kortelę, atsiranda sąrašas visų gamintojų, kurių markių automobiliai yra pasiekiami duomenų bazėje. Norint paspartinti procesą, galima įvesti pirmąsias automobilio markės raides paieškos laukelyje (pvz., Aud, Citr, Sea ir t. t.). Rašant tekstą, liks vis mažiau pasirinkimų, kol rasime sau reikiamą.
5. Pasirenkame tikslų modelį (A6, A4, Passat, C4 ir t. t.), atsižvelgdami į pagaminimo metus (dažniausiai skliausteliuose nurodoma, nuo kada iki kada buvo gaminamas konkretus modelis).
6. Pasirenkame savo automobilio modelį pagal variklį bei kilovatus – tai tiksliausi duomenys, kurių mums reikės šioje ieškoje. Kitame žingsnyje jau matysime informaciją, kurios mums reikia.
7. Viršuje, kairėje pusėje, matome laukelį su variklio logotipu, jame ir surašyta informacija, kurios mums reikia: kiek į variklį pilti alyvos, kokio kiekio reikia norint užpildyti filtrą keičiant alyvą.

Jei turime visų pamėgtą VW „Passat“ B6, 2.0 TDI, 103 kW, pagamintą 2006 metais, į jį galime supilti 4 litrus variklio alyvos, iš kurių 0,5 litro skirta filtrui apsemti. Šalia matysime, kokią alyvą rekomenduoja gamintojas – tai WIV ECO 5W-30 rūšies (P. S. po alyvos kiekiu nurodoma, KAIP DAŽNAI VARIKLIO ALYVĄ REIKIA KEISTI, jei automobilio gamintojas tokią informaciją teikia). DĖMESIO! Atsižvelkite į gamintojo rekomenduojamas specifikacijas (jas rasite paspaudę rekomenduojamos alyvos nuotrauką parinktuve, po alyvos aprašymu).  Tada apsiginklavus šiomis žiniomis galima traukti į autoaibe.lt tinklalapį ir užsisakyti norimą variklio alyvą bei filtrus. Juos labai lengva pasirinkti pačiame mūsų tinklalapyje pagal automobilio modelį. Ir, kaip visada, nepamirškite, kad filtrų kokybė labai svarbi, taigi rinkitės tik gerai žinomų gamintojų („Knecht/Mahle“, „Mann“, „Meyle“, „Bosch“, „Purflux“ ir t. t.) filtrus. Tai ne mažiau svarbu nei tinkamai parinktas variklio tepalas.

Jei neturite savo mėgstamo variklio alyvos gamintojo, galite pamėginti „Autoaibės“ parduotuvėse esančius gamintojus „Eurolub“ (Vokietija, ketvirtasis pagal pardavimus gimtinėje) arba ekonomiškiau mąstantiems žmonėms, kurie nori mažiau investuoti, tačiau būti užtikrinti savo variklio priežiūra, – „Synmar“ (Olandija). Abiejų gamintojų alyva – savo klasėje konkurentams nė kiek nenusileidžia, su jais „Autoaibės“ specialistai nusprendė bendradarbiauti, norėdami suteikti klientams dar lengvesnį (ir optimalų) pasirinkimą.

Dėmesio! Kadangi automobilio variklyje alyva pasikeičia ne visa (dalis lieka variklio sunkiai pasiekiamose vietose), nurodytas kiekis nėra tikslus, jis gali skirtis. Taip pat skirsis išbėgančios alyvos kiekis ją leidžiant per karterį bei išsiurbiant specialia įranga. Kadangi visos alyvos vienu kartu nepakeisi, suvokime, kad kai kurios jos savybės gali atsiskleisti tik po 1–2 variklio alyvos keitimo.

Jeigu norite sumažinti senos, nepakeistos alyvos žalą naujajai, galite naudoti specialius priedus varikliui plauti.

Ir, kaip visada, „Autoaibės“ specialistai Jūsų laukia visose parduotuvėse, automobilių aptarnavimo centre Klaipėdoje bei autoaibe.lt. Kreipkitės, mes mielai Jums padėsime pasirūpinti savo automobiliu!